MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Sofija Kymantaitė Čiurlionienė su dukrele Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmona Sofija Kymantaitė

Svarbiausios autobiografinės žinios
M. K. Čiurlionis – dailininkas

M. K. Čiurlionis – kompozitorius

Svarbiausios autobiografinės žinios
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tevą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.
1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.
1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.
1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.
1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.
1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.
Kuri laiką Verteėi privačiomis muzikos pamokomis.
1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo "Vilniaus kanklių" draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

M. K. Čiurlionis dailininkas
Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.
Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.
1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).
Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai "Laidotuvių simfonija", Tvanas", "Para", "Pasaulio sutvėrimas", "Žiema", "Vasara", "Zodiakas", "Miestas"; sonatos "Saulės", "Žvaigždžių", "Jūros", "Vasaros"; paveikslai "Ramybė", "Rūstybė", "Tiesa", "Lietuviškos kapinės".

M. K. Čiurlionis - kompozitorius
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos "Miške" ir "Jūra" turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.
Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.

Virtuali paroda „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba"

Parodoje panaudotos nuotraukos iš 1977 m. „Vagos" leidyklos išleisto albumo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis". Spalvotos skaidrės ir toninės nuotraukos Vytauto Vilaniškio

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.12