Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Leidinių, skirtų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui ir Valdovų rūmų tyrinėjimams, pristatymas
Informacinis pranešimas apie renginį
 
Renginyje pristatomų knygų viršeliai
Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos dailės muziejaus filialas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ informuoja, jog 2008 m. vasario 14 d. 16 val. Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) įvyks penkių knygų, skirtų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui (g. 1461, 1492–1506) bei Valdovų rūmų tyrinėjimams, pristatymas.
2006 m. Lietuvoje paminėtos Aleksandro Jogailaičio mirties 500-osios metinės. Taikomosios dailės muziejuje liepos 6 d. buvo atidaryta šiam valdovui skirta paroda, parengtas jos informacinis lankstinys, o lapkričio 9–10 d. surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“. 2007 m. buvo išleistos Aleksandro Jogailaičio atminimui skirtos knygos, taip pat Valdovų rūmų tyrinėjimus apibendrinantys leidiniai, kurių pristatyme dalyvaus jubiliejinių renginių organizatoriai, knygų autoriai ir rengėjai: Romualdas Budrys, Gediminas Ilgūnas, Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė, Audronė Kasperavičienė, Eduardas Kauklys, Alvydas Nikžentaitis, Vytautas Urbanavičius. Vakaro metu koncertuos senosios muzikos ansamblis „Canto ir festa“ (vadovė Auksė Stankevičienė).
Mokslinių straipsnių rinkinyje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha (sudarytoja Daiva Steponavičienė) skelbiama 20 pranešimų, kuriuos konferencijoje perskaitė Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos specialistai, pristatę naujausius XV–XVI a. sandūros istorijos tyrinėjimus. Ši knyga yra pirmas bandymas įvairiapusiškai ir išsamiai pažvelgti į vieno iš Lietuvos valdovų asmenybę, to meto tarptautinę padėtį, valdovo dvaro kultūrą.
Publikacijoje Lietuvos Metrika. 6-oji knyga (1494–1506) (parengė Algirdas Baliulis) skelbiami 632 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1494–1506 m. patvirtinti dokumentai. Tai – privilegijos bajorams, sandėrių, nuomos ir kiti aktai, diplomatinis susirašinėjimas. Publikuojamas Lietuvos Metrikos tomas – viena seniausių išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų (perrašyta XVI a. pabaigoje).
Leidinys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro iždo sąskaitų knygos 1494–1504 m. (sudarytojai Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas) yra reikšmingo Lietuvos istorijos šaltinio, saugomo Vyriausiajame senųjų aktų archyve, Varšuvoje, publikacija. Šaltinis suteikia naujų žinių apie didįjį kunigaikštį, jo dvaro organizaciją, prievolių valdovui sistemą, reformas valstybėje, Lietuvos kariuomenės organizavimą. Tai itin išsamus ir ankstyviausias tokio pobūdžio dokumentas Lietuvos raštvedybos istorijoje.
Mokslinių straipsnių rinkinys Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai (sudarytojas Liudas Glemža) supažindina su Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ atliekamais istoriniais, archeologiniais ir architektūriniais tyrimais. Leidinyje publikuojama 17 straipsnių, kuriuose pristatomi unikalūs ikonografiniai bei kartografiniai šaltiniai iš Austrijos, Vokietijos, Rusijos archyvų.
Vytauto Skučo knygoje Metalų korozija pateikiami Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto metalų korozijos kurso, autoriaus skaityto 2000–2003 m., paskaitų konspektai. Leidinys supažindina su Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ restauravimo skyriaus archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo darbais.
Platesnę informaciją apie renginį teikia Daiva Steponavičienė (mob. tel. 8 682 13228). Apie leidinius plačiau galima sužinoti internetinėse svetainėse www.lietuvospilys.lt ; www.ldm.lt .
 
Informaciją parengė: Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos dailės muziejaus filialas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“

Išsamiau apie leidinius

Mokslinių straipsnių rinkinys Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha (sudarytoja Daiva Steponavičienė, Vilnius, 2007, 239 p.) - tai rezultatas 2006 m. lapkričio 9-10 d. vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro kultūra“, kurią, minint didžiojo kunigaikščio ir karaliaus Aleksandro Jogailaičio mirties penkių šimtų metų sukaktį, surengė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Rinkinį sudaro 20 autorių iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos darbai, pristatantys naujausius tyrinėjimus. Knygoje skaitytojas ras istorikų svarstymus apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro bei jo žmonos didžiosios kunigaikštienės Elenos asmenis, jų dvaro aplinką, kunigaikščio pakėlimo ceremonialo ypatybes, diplomatinius santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Pateikta naujų įžvalgų apie Žemutinės pilies rūmų statybų laiką, išanalizavus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas Aleksandro Jogailaičio monetas. Pristatomi archeologiniai Vilniaus miesto gynybinės sienos ir vandentiekio sistemos tyrinėjimai, Aleksandro politikos Lietuvos miestams apžvalga. Įdomios dailėtyrininkų išvados apie didžiojo kunigaikščio kapavietės paženklinimą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kostiumo raidą. Ši knyga – pirmas bandymas įvairiapusiškai pažvelgti į vieno iš Lietuvos valdovų asmenybę, pradedant tarptautine krašto padėtimi ir baigiant jo dvaro muzikine kultūra.
 
Pristatoma publikuota Lietuvos Metrikos 6-oji knyga (1494–1506) (parengė A. Baliulis, Vilnius, 2007, 516 p.). Lietuvos Metrika – iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje išduotų ar į ją įvairiai patekusių dokumentų nuorašų sudarytos knygos. Per šimtmečius ji susiformavo kaip svarbiausias ir pagrindinis senosios Lietuvos valstybės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, archyvas. Lietuvos Metrikos 6-ojoje užrašymų knygoje įrašyti 632 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1494–1506 m. išduoti dokumentai. Jų turinys įvairus: privilegijos bajorams, suteikiančios teisę valdyti žemes ir žmones, užimti įvairias pareigas, pirkimo pardavimo aktai, muitinių nuoma, diplomatinis susirašinėjimas su užsienio valstybėmis ir įvairiais kitais klausimais. Tai – viena iš seniausių išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos knygų (perrašyta XVI a. pabaigoje), todėl suteikia nepaprastai daug informacijos to laikotarpio valstybės gyvenimui pažinti.
 
Pristatoma knyga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro iždo sąskaitų knygos 1494–1504 m. (sudarytojai Darius Antanavičius ir Rimvydas Petrauskas, Vilnius, 2007, 512 p.) - tai reikšmingo Lietuvos istorijos šaltinio publikacija iš Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje (AGAD, f. ASK,  RK, b. 23, 25, 27). Aleksandro dvaro iždo knygos yra ypatingai svarbus Lietuvos istorijos šaltinis, kuris suteikia naujų žinių apie didįjį kunigaikštį, jo dvaro organizaciją, prievolių valdovui sistemą, reformas valstybėje, Lietuvos kariuomenės organizavimą, komunikacijas ir t.t. Šis šaltinis yra pirmas tokio pobūdžio pilnas ir išsamus dokumentas LDK raštvedybos istorijoje. Jau vien todėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro iždo knygų publikacija turi svarbią kultūrinę reikšmę. Neabejotina, kad pasirodžiusi knyga nuvalys dalį baltųjų dėmių nuo XV – XVI a. sandūros istorinio laikotarpio. Publikacijai parengta knyga laikantis visų tokioms publikacijoms keliamų reikalavimų: šaltinio tekstas skelbiamas originalo (lotynų) kalba su vertimu į lietuvių kalbą, sudaryta išsami asmenvardžių, vietovardžių ir dalykinė rodyklė lotynų ir lietuvių kalbomis.
 
Mokslinių straipsnių rinkinys Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005 – 2006 m. tyrimai (sudarytojas Liudas Glemža, Vilnius, 2007, 392 p.) supažindina su atliekamais istoriniais, archeologiniais ir architektūriniais tyrimais organizuojamais Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“. Leidinyje publikuoti Maskvos pasiuntinių priėmimo ceremonialo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vilniaus dvare, Žygimanto Augusto dvaro, 1661 m. Vilniaus pilies išvadavimo iš Maskvos įgulos, pilies ir miesto erdvių, Žemutinės pilies numizmatinių radinių, istorinių medinių dirbinių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės grindų dangos, istorinių židinių, XVIII a. antrosios pusės gyventojų ir kt. problemas nagrinėjantys straipsniai. Knygoje taip pat pristatomi ir analizuojami rašytiniai bei ikonografiniai ir kartografiniai istoriniai šaltiniai iš Austrijos, Vokietijos ir Rusijos archyvų. Knygoje gausiai iliustruoti archeologiniai tyrimai, o taip pat istorinę ikonografinę ir kartografinę medžiagą pristatantys straipsniai. Viename jų aprašomi ir publikuojami iki šiol nežinoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto ir Švitrigailos atvaizdai iš XV a. pirmosios pusės Eberhardo Windeckės kronikos, surastos Austrijos Nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Skelbiami tyrimai yra aktualūs ne tik Žemutinės pilies teritorijos, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos mastu.
Vytauto Skučo knygoje Metalų korozija (Vilnius, 2007, 88 p.) pateikiami Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto metalų korozijos kurso, autoriaus skaityto 2000-2003 metais, paskaitų konspektai. Ruošdamas šią metodinę medžiagą, doc. dr. Vytautas Skučas adaptavo elektrochemikams dėstytą metalų korozijos kurso medžiagą, papildydamas ją specialiomis žiniomis apie archeologinio metalo korozijos ypatumus. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje pateikiami metalų korozijos paskaitų konspektai. Antroje – praktinėje – dalyje supažindinama su Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ restauravimo skyriaus archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo darbais. Pilių tyrimo centro restauratoriai nuo pat skyriaus įkūrimo pradžios 1993 metais glaudžiai bendradarbiavo su  Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro specialistais, doc. dr. V. Skuču. Šis restauravimo skyrius vienas pirmųjų praktiškai išbandė ir pradėjo naudoti Dailės muziejaus restauravimo centro ir Chemijos fakulteto bendraautorių ištirtą naują sidabro korozijos inhibitorių, pasiūlytą archeologinių radinių valymą vandens garais metodą, kurį sėkmingai taiko jau ir kitų laboratorijų restauratoriai. Gilesnės žinios apie metalų savybes, metalų lydinių sudėtį, koroziją ir jos produktus padėtų restauratoriams geriau suprasti metalų suirimo priežastis, parinkti tinkamą konservavimo metodą, o archeologams bei rinkinių saugotojams išvengti ataskaitose ir straipsniuose pasitaikančių netiksliai vartojamų chemijos terminų, ugdytų platesnį požiūrį į randamas archeologines vertybes.
 
Išsamesnė informacija el. svetainėje www.lietuvospilys.lt Kontaktinis asmuo: dr. Daiva Steponavičienė, telefonas 8 682 13228, el. adresas vita@antiqua.lt  
 
Informaciją parengė Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“
 
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24