Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE – KIMONO, IŠPIEŠTŲ KRIAUKLIŲ GELDELIŲ IR TRADICINIO JAPONŲ MENO PARODA

I
nformacinis pranešimas [2009 09 23]

Išpiešta kriauklės geldelė

Lietuvos dailės muziejus ir Japonijos ambasada rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, 11 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamą spaudos konferenciją, kurioje bus pristatyta Masu Yamamoto „Kimono“, Yumiko Matsumoto išpieštų kriauklių geldelių, Yoshiko Ogura Obi (kimono diržų) paroda, taip pat šeštadienį vyksiantis japoniško puokščių komponavimo meno (Ikebana) meistrės Korei Matsumoto renginys. Spaudos konferencijoje dalyvaus Japonijos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvai Miyoko Akashi, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos autorės Masu Yamamoto, Yumiko Matsumoto, Korei Matsumoto.

PARODOS ATIDARYMAS – RUGSĖJO 24 D., KETVIRTADIENĮ, 16 VAL.
IKEBANA DEMONSTRAVIMAS – RUGSĖJO 26 D., ŠEŠTADIENĮ, 13 VAL.

Japonų kultūros parodos ir kiti renginiai Lietuvos dailės muziejuje jau tapo gražia tradicija. 2000 m. Vilniuje eksponuota paroda „100 senųjų japonų graviūrų“ iš Lietuvos muziejų rinkinių. 2001-2003 metais muziejuje buvo surengtas Japonijos fondo parodų triptikas: 2001 m. Vilniuje ir pajūryje buvo parodyti “Šiuolaikiniai dailieji Japonijos amatai”, 2002 m. eksponuota “Šiuolaikinė japonų architektūra”, o 2003 m. parodytos “Japonų lėlės”. Neįkainojama yra ir Japonijos Vyriausybės Lietuvos dailės muziejui 2005 metais suteikta negrąžintina paskola - šiandien Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje jau veikia moderni ir šiuolaikiška audiovizualinė įranga.

Šiais metais Japonų kultūros renginių „Iro-Iro Nippon! – Japonija toli, Japonija arti“ ciklas Vilniaus paveikslų galerijoje prasidėjo arbatos ceremonijos demonstravimais, kurias savaitgalį vedė meistrė Sodan Saito ir jos mokiniai iš „Byakudan-no-kai“ (Sandalmedžio grupės). Šias ceremonijas galerijoje stebėjo ir jose dalyvavo beveik 300 lankytojų.

Tęsiant japonų kultūros renginių ciklą, rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, 16 val. atidaroma japonų meno paroda, kurioje eksponuojami tekstilininkės Masu Yamamoto „Kimono“, meistrės Yumiko Matsumoto išpieštos kriauklių geldelės, meistrės Yoshiko Ogura „Obi“ ir kiti japonų tradicinio meno kūriniai.

Masu Yamamoto pradėjo kurti ir siūti japoniškus tautinius rūbus prieš 35-erius metus. Pirmą kartą jos austas kimono buvo atrinktas į Japonijos šiuolaikinės taikomosios dailės parodą – 1982 metais. 1993 ir 2002 metais Masu Yamamoto sukurti darbai „Tosa-no-usho“ (Jūros potvynis Tosoje) ir „Youwa“ (Saulėta taika) buvo padovanoti Japonijos Imperatoriaus šeimai.
Parodoje Vilniuje lankytojams M. Yamamoto pristato 30 šilkinių kimono, kuriuos ji pati sukūrė ir pagamino nuo pat pirmo siūlo. Pasak meistrės, “Kimono gamybai gali būti naudojama medvilnė ir linas, bet dažniausiai kimono yra siuvami iš šilko. Vieno kimono audimui reikia maždaug 3000 šilkverpių vikšrų. Siūlai, išvynioti iš šilkverpių vikšrų kokonų, yra specialiai ruošiami ir dažomi natūraliu būdu, naudojant tuo metų laiku augančius augalus. Taip yra paruošiamas kiekvienas plonytis siūlelis. Apie 1200 siūlų yra sudedama į audimo stakles ir, šaudyklei tarp metmenų perbėgus apie 200 000 kartų, išaudžiamas 40 cm pločio ir 13 m ilgio audinys. Jis sukerpamas į 8 lygias dalis, iš kurių ir siuvamas kimono.“

Šalia tradicinių kimono lankytojams parodoje pristatomos ir Iki (elegantiškuoju) stiliumi nutapytos Yumiko Matsumoto kriauklių geldelės, bei nostalgiški piešiniai. Kriauklių tapymo meno dailininkė pradėjo mokytis dar 1986 m., ją mokė meistrė Shoko Ota. Darbar Y. Matsumoto tapo technika, kuri yra žinoma ornamento arba kougou (smilkalų dėžutės) pavadinimu. Nuo 2002 m. Tokijuje nuolat rengiamos autorinės meistrės parodos.

Dailininkės Yumiko Matsumoto kūrybą geriausiai apibūdina jos pačios mintys: „Japonijoje yra tradicija žavėtis metų laikų kuriamu gamtos grožiu, mėgautis švelniais jausmais, atsipalaidavimu, vienišumu, atgaiva ir Ka-Chou-Fu-Getsu (Gėlė-Paukštis-Vėjas-Mėnulis) grožio teikiamu įkvėpimu. Mano kriauklėse pajusite gamtos kaitą, kuri įkvepia ir sukelia romantišką nuotaiką. Paprastai aš tapau kriauklių poras. Kriauklių geldelių poros yra žaidimas, kuriame reikia atrasti geldelės porą pagal išorinį raštą ir nuostabų piešinį vidinėje geldelės pusėje. Šį žaidimą Japonijoje merginos žaisdavo Heiano epochoje (794–1192). Kadangi geldelė turi tik vieną atitinkančią porą, kriauklių geldelės tapo puikių vyro ir žmonos santykių simboliu ir buvo dedamos į kraitį. Edo epochoje (1603–1868) geriausių menininkų darbai buvo rodomi aukštuomenės vestuvėse. Dabar šis paprotys išnykęs ir kriauklių poros yra tik gražūs meno kūriniai“.

Rugsėjo 26 d., šeštadienį, 13 val. japonų renginių ciklas Vilniaus paveikslų galerijoje pasibaigs įspūdinga meistrės Korei Matsumoto Ikebana (japoniško puokščių komponavimo meno) demonstracija.

Korei Matsumoto pradėjo mokytis Ikebanos meno nuo 1994 m., jos mokytojas buvo Sogetsu Ikebanos meistras Koyo Ikezawa. Korei Matsumoto, turinti Londono Ekonomikos ir Politikos mokslų mokyklos magistro diplomą, dirba UNICEF Japonijos komitete. Šalia pagrindinio darbo, ji aktyviai dalyvauja veikloje, susijusioje su Ikebana ne tik Japonijoje, bet ir Paryžiuje, Helsinkyje, Naujajame Delyje. Ji stengiasi skleisti Ikebanos teikiamą džiaugsmą tam, kad kiekvienas galėtų išreikšti save tuo pat metu kurdamas ir praturtindamas aplinką.

Ikebana atsirado XV amžiuje. Šio stiliaus, vadinamo „tatebana“, pagrindinis akcentas yra vazos centre esanti šaka. Jis buvo sukurtas ir paplito samurajų bei aristokratų sluoksniuose, buvo derinamas kartu su arbatos ceremonija.

Edo epochoje (1603–1867) „tatebana“ paplito ir tarp miestiečių, pirklių. Taip išsirutuliojo labai simboliškas stilius Seika. Seika yra paremtas trikampio struktūra: ten-chi-jin (dangus-žemė-žmonija).

1868 metais valdžia paskelbė, kad Ikebana, iki tol buvusi tik vyrams skirta meno forma, turi būti prieinama ir moterims, kad jos galėtų būti „geros žmonos ir išmintingos motinos“.

1927 m. Ikebanos meistras Sofu Teshigahara, priešindamasis tradicinės Ikebanos formalumams, kai ją kuriantysis negalėjo išreikšti savo originalumo, įkūrė Sogetsu Ikebanos mokyklą. Dabar Sogetsu yra labai populiari ir aktyvi Ikebanos mokykla ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse.

Japonų meno paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki spalio 25 d.

Informacija ir vaizdai internete – www.ldm.lt. Šios LDM svetainės skyrelyje „Žiniasklaidai“ žurnalistams spausdinimui įdėtos galerijoje rodomų kūrinių nuotraukos.

Informaciją apie japonų kultūros renginių ciklą teikia Gabija Traškaitė-Kaunelienė, tel. (8-5) 231 04 65, apie parodas ir renginius Vilniaus paveikslų galerijoje – Lina Paukštienė, tel. (8-5) 262 18 83; 8 682 45 300.


Lietuvos dailės muziejaus
Ryšių su visuomene centras

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24