Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

LEIDINIO „LIETUVOS DAILININKŲ ŽODYNAS, T. III: 1918–1944“ SUTIKTUVĖS


2014 m. balandžio 9 d. 17 val.
 

Leidinio „Lietuvos dailininkų žodynas, t. III: 1918–1944“ viršelis

Renginyje dalyvaus dailėtyrininkė prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė, istorikas doc. dr. Arūnas Streikus, žodyno trečio tomo sudarytoja dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Renginį ves Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė dr. Jolanta Širkaitė.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Dailės istorijos skyriaus mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį rengia XVI–XX a. laikotarpio dailininkų gyvenimą ir kūrybą aprėpiantį „Lietuvos dailininkų žodyną“, kurį turėtų sudaryti keturi tomai. Išleisti šio žodyno pirmasis (t. I: XVI–XVIII, Vilnius, 2005) ir antrasis (t. II: 1795–1918, Vilnius, 2012) tomai. Palyginus su kitais Lietuvos biografistikos leidiniais (enciklopedijomis, žodynais, katalogais), „Lietuvos dailininkų žodynas“ išsiskiria apimtimi, nauja, šaltinių tyrimais grįsta informacija.

Neseniai pasirodžiusioje trečiojoje daugiatomio mokslinio informacinio leidinio dalyje publikuojamos 1918–1944 m. kūrusių dailininkų biografijos. Pirmą kartą Lietuvos dailėtyroje pateikti patikslinti ir papildyti to laikotarpio dailininkų gyvenimo ir kūrybos duomenys, į lietuvių dailėtyros mokslo apyvartą įtraukti mažiau žinomi menininkai, taip pat išeivijos kūrėjai ir Lenkijai priklausiusiame Vilniaus krašte dirbę, daugiausia nelietuviai, dailininkai. Žodyne pristatyti ir litvakai – iš Abiejų Tautų Respublikos kilę žydų dailininkai, pasklidę po pasaulį ir ryškiai pasireiškę Europos dailėje. Tarpukario Lietuvos dailė traktuota kaip vientisa kultūros erdvė, kurioje susiliejo įvairiatautės dailininkų bendruomenės kūrybos apraiškos. Į tyrinėjimų lauką patekę menininkai ir nauji jų veiklos faktai atveria platesnę XX a. pirmos pusės meninio gyvenimo panoramą, pristato Lietuvą kaip įvairialypį kultūrinį gyvenimą plėtojusią valstybę.

Biogramas rašė Lietuvos kultūros tyrimų instituto Dailės istorijos skyriaus dailėtyrininkės Giedrė Jankevičiūtė, Laima Laučkaitė, Jolita Mulevičiūtė, Jolanta Širkaitė, šio skyriaus ilgametė mokslo darbuotoja Ingrida Korsakaitė ir tomo sudarytoja Lijana Natalevičienė. Žodyną redagavo ir pildė redakcinės kolegijos narės: Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė, Aistė Paliušytė.

Prie žodyno rengimo prisidėjo Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai Irena Dobrovolskaitė, Vladas Gasiūnas (1933–2008), Ilona Mažeikienė, Rima Rutkauskienė, dailėtyrininkai Vidmantas Jankauskas, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vaida Ščiglienė ir kiti.


 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2014.04.07