Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
PARODA „ŽVILGSNIO GALIA“. MOTERS ATVAIZDAS XIX – XX A. DAILĖJE

2007 m. lapkričio 21 d. – 2008 m. sausio 15 d.

Kanutas Ruseckas (1800–1860). Pjovėja. 1844Žvilgsnio galia

 

Moters atvaizdas XIX–XX amžiaus dailėje

 

Paroda „Žvilgsnio galia” siūlo pažvelgti, kaip buvo vaizduojama moteris istorinėje dailėje. Eksponuojami kūriniai atskleidžia XIX–XX a. menininko žvilgsnį į moterį ir jai suteikiamus kultūrinius bei socialinius vaidmenis.
 

Ekspoziciją sudaro keletas konceptualių skyrių, atspindinčių ryškiausius moters atvaizdo ikonografinius tipus. Pirmoje salėje pristatomuose skyriuose Aistros žvilgsnis ir Kūnas - žvilgsnio objektas moters veidas ir kūnas tampa grynojo žavesio objektu, neretai žadinančiu erotinius jausmus, tačiau nebyliu, pasyviu ir nežvelgiančiu žiūrovui tiesiai i akis.
 

Antroje salėje moteris išaukštinama kaip Nacionalinių vertybių įkūnytoja. Įdomu, jog tautinio atgimimo laikotarpiais moters atvaizdas itin dažnai buvo naudojamas tautos ir vienybės idėjoms išreikšti, tačiau anksčiau moterys retai galėjo dalyvauti politiniuose procesuose, jų nuopelnai pamiršti. Skyriaus Idealizuota motinystė kūriniai atspindi įtvirtintą motinos vaizdavimo tipą, susiformavusį dar Viduramžių religinėje dailėje, Švč. Mergelės Motinos atvaizduose. Skaistybė, kankinystė, pasiaukojimas ir savęs išsižadėjimas tapo svarbiausiomis motinystės vertybėmis ir iki šiol išlieka galinga identifikacijos pozicija.
 

Trečioje salėje, skyriuje Fantazijos žaismas rodomuose žymių Lietuvos tarpukario autorių kūriniuose moterys tampa fantazijų herojėmis. Čia jos didingos amazonės, elegantiškos sportininkės ir trapios gėlelės, ir gamtos stichijų alegorijos. Skyriuje Atvaizdas kaip formos eksperimentas moters kūnas tampa meninius eksperimentus įprasminančia priemone.
 

Ketvirtoje salėje esantis skyrius Moters darbas – įvairus ir nevienareikšmis. Galbūt žiūrovas atras uolaus darbo ir pasiaukojimo pavyzdžių, o gal dar vieną idealizuoto atvaizdo atmainą? Paskutiniame skyriuje Sugrąžintas žvilgsnis moterys nebėra vien žavingi objektai. Šie atvaizdai konceptualiai užbaigia parodą ir tarsi žvelgia atgal – į pati žvelgiantįjį.
 

„Žvilgsnio galia” siekia modernių dailės interpretacijų, atliepiančių aktualias šių dienų socialines ir kultūrines problemas. Teorinis parodos pagrindas paremtas šiuolaikine žvilgsnio teorija, kurią išvystė XX a. aštunto dešimtmečio feministinė kino kritika. Žvilgsnis suvokiamas ne kaip paprastas žiūrėjimas, tačiau kaip galios santykis tarp aktyvaus, formuojančio subjekto (žiūrinčiojo) ir pasyvaus objekto (į kurį žvelgiama). Ekspoziciją sudaro įvairūs menine vizija, pasaulėžiūra ir atlikimo maniera kūriniai. Vis dėlto dauguma jų atspindi ta pačią žvilgsnio asimetriją arba žiūrinčiojo galios principą.
 

Projektu siekiama kelti klausimus ir kviesti diskusijai, leidžiančiai dar kartą kritiškai pažvelgti į moters vaizdavimo stereotipus šiuolaikinėje kultūroje.
 

Ekspoziciją sudaro Lietuvos ir užsienio autorių tapybos bei grafikos kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

 

Ieva Dilytė

 

Iliustracija: Kanutas Ruseckas (1800–1860). Pjovėja. 1844

 

 
 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24