Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Paroda „Romo Viesulo meninės vizijos: dainos ir raudos“

Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258)

2006 m. spalio 12 d. – 2006 lapkričio 6 d.

Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda)
Išsamiau apie parodą Prano Domšaičio galerijoje (2007 m. sausio 9 d. LDM informacinis pranešimas)

Nuo 2007 m. sausio 10 d.

Parodos anotacija
 
Regina Urbonienė: „Romo Viesulo meninės vizijos: Dainos ir raudos“
 
Vilniaus paveikslų galerijos salėse eksponuojami bene didžiausią pasaulinį pripažinimą pelniusio lietuvių išeivijos dailininko grafiko Romo Viesulo kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos bei dailininko žmonos p. Jūros Viesulas rinkinių. Tai modernistinės raiškos grafikos lakštai, pasižymintys didžiule menine įtaiga, vaizdo asociatyvumu ir ekspresyvia, dinamiška forma.
Romas Viesulas (Romualdas Veselauskas) gimė 1918 m. rugsėjo 11 d. Ilūkstės apskrityje (Latvija), Lašų valsčiuje, Gerdainiuose. 1939 m. baigęs Rygos lietuvių gimnaziją, Latvijos universitete Rygoje studijavo teisę, 1941 m. atvyko į Vilnių – tęsti studijų. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, mokėsi Freiburgo meno mokykloje. 1949 m. studijas tęsė Paryžiuje, Aukštojoje valstybinėje dailės mokykloje). 1951 m. išvyko į JAV, 1954 m. ir 1956 m. Niujorke Wyehe galerijoje surengė pirmąsias parodas. Nuo 1960 m. dirbo Templio universiteto Tyler meno mokykloje Filadelfijoje. Plačių interesų menininkas bendradarbiavo Amerikos lietuvių spaudoje, daug rašė lietuvių dailės klausimais, skaitė paskaitas. Parengė monografiją apie Kanadoje gyvenusį T. Valių, rašė apie M. K. Čiurlionį, iliustravo knygas. 1985 m. išvyko į Europą – vadovauti Templio universiteto Romos filialui. Mirė 1986 m. lapkričio 7 d. Romoje. 1996 m. perlaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Kaip dailininkas Romas Viesulas Amerikoje buvo pastebėtas jau po pirmųjų parodų. 1957 m. jis laimėjo metinę Filadelfijos grafikos klubo premiją, 1958, 1964 ir 1969 m. jam buvo paskirtos Guggenheimo, 1960 m. – Tamarindo, 1962 m. – Tiffany stipendijos. Iš viso dailininkas yra pelnęs keliasdešimt įvairiausių Amerikos ir tarptautinių apdovanojimų. Dailininkas surengė per 50 savo kūrybos parodų, dalyvavo grupinėse parodose JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Australijoje, Meksikoje, Kanadoje ir kt. 1970 m. Italijoje, 35-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu, Viesulo kūrinių paroda buvo atidaryta reprezentaciniame JAV meno paviljone.
Romo Viesulo kūrinių turi per 40 užsienio šalių muziejų, galerijų ir bibliotekų – Moderniojo meno ir Metropolitan muziejai Niujorke, Vašingtono nacionalinė meno galerija, Moderniojo meno muziejus (Kamakura, Japonija), Vatikano muziejus, Nacionalinė biblioteka (Paryžius), Krokuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Vilniaus universiteto biblioteka ir kt..
*** 
Stilistiniai Viesulo kūrybos bruožai formavosi 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Studijų metais jis domėjosi vokiečių ekspresionizmu, K. Kollwitz, G. Roualt, E. Muncho kūryba, vėliau – meksikiečių dailininkų, ypač D. A. Siqueiroso bei R. Tamajo darbais. Labiausiai R. Viesulą traukė litografija – žavėjo jos spontaniškumas, minkšti subtilūs pustoniai ir gilūs aksominio juodumo tonai, piešinio laisvė bei galimybė perteikti tirpstančių štrichų virpėjimą. Ankstyviesiems dailininko darbams būdingos monumentalios, skulptūriškai monolitiškos formos, apibendrintas, kiek supaprastintas piešinys, dekoratyvumas, protarpiais prasiveržianti vidinė ekspresija. Tai lietuvių grafikos mokyklos atgarsiai, liaudies meno tradicijų sąlygoti bruožai. Abstraktusis ekspresionizmas, 6-ame dešimtmetyje išpopuliarėjęs Amerikoje, buvo Viesulo meninių interesų akiratyje, tačiau dailininkas tada dar nesijautė be išlygų prie jo pritampantis. Stiprus ryšys su gyva realybe akivaizdus jo „Dainų“ cikle, sukurtame 1958 m. laimėjus Guggenheimo stipendiją. Viesulas nesyk minėjo gamtos formų bei turinio svarbą, teigė, kad darbuose „visad išeinąs iš konkretaus objekto ar figūros“. Vienok, atpažįstami tikrovės elementai Viesulo kūryboje palengva ištirpsta. Dramatiškus išgyvenimus, nerimastingus tautos praradimų apmąstymus dailininkas, puikiai įvaldęs spalvotos litografijos išraiškos galimybes, išliejo abstrakčiose 7-ojo dešimtmečio litografijose. Cikle „Toro Desconocido“ interpretuojami kelionės po Ispaniją įspūdžiai, dramatiški matytų vaizdų fragmentai. Bulių kautynių tema dailininkui tebuvo pretekstas išreikšti gyvenimo šiandieną. Ciklas persmelktas dramatizmo, jaudinančių egzistencinių klausimų. Gilūs rudi juodi mėlyni Viesulo spalvų tonai virsta popieriuje grėsminga, dominuojančia ir griaunančia jėga, o veriančiame raudonos spalvos švytėjime juntama kur kas aštresnė nei vykstanti atviroje arenoje žmogiškosios būties drama.
Tiffany stipendija reiškė galimybę pamatyti Meksiką. Po šios kelionės 1962–1963 m. Viesulas sukūrė naują ciklą. „Smūgis“ („Hew“) – tai actekų tragedijos atšvaitai. Pražuvusios civilizacijos atributai, archeologinių radinių fragmentai sujungiami į painų vaizdą, kuriame gūdžiai suspindi paslaptingo senovės dievo akiduobė. Išnykusių kultūrų tema gyva ir vėlesnėje Viesulo kūryboje. Bėgantis laikas, nuotaikų ir vaizdų kaita įkūnyta spalvotų litografijų cikle „Overpass“ („Pereiti“, 1970). Neišvengiamos katastrofos nuojauta persmelktas diptikas „Dulkės“ (1975).
Kelionių įspūdžiai įaitrino Viesulo praradimo skausmą. Bene ryškiausiai ir tauriausiai jis įkūnytas „Raudų“ (1970) cikle – penkiolikoje juodo reljefo lakštų. „...rauda yra praradimo giesmė. Visi praradom savo kraštą ir visi praradom bent dalį savęs“ yra sakęs dailininkas. Pirmąsyk „Raudos” buvo eksponuotos parodoje, kuri vadinosi „Metai Romoje“ (1969–72). Kūriniams buvo įrengti specialūs stendai su reljefą paryškinančiu apšvietimu, o salėse skambėjo grafinį ciklą lydinti amerikiečio Alvino Currano sukurta muzika dzūkų raudos „Motula mano“ tema. „Raudoms“ pasirinktos ypač taupios raiškos priemonės: monochrominis reljefas, atspaustas ant specialaus, ranka dažyto juodo popieriaus, smulkių, judrių, abstrahuotų bei iki minimumo supaprastintų geometrinių formų deriniai. Ciklas baigiamas pusės lakšto dydžio estampu su pabirusiomis raidėmis ir kopėčiomis. Tai tartum nutrūkusi raudos frazė, o kopėčios siekia jau kitą pasaulį, esantį už mūsų būties ribų.
Apie 1970-uosius dailininkas pajuto, kad popieriaus formatas riboja išraiškos galimybes. Visad siekęs kalbėti apie aktualius dalykus modernia plastine kalba, Viesulas grįžo prie medžio raižinių – kūrė kelių metrų ilgio bei pločio darbus ir spaudė juos ant audinio, nes tokių didelių popieriaus lakštų, kokių jam reikėjo, tiesiog nebuvo. Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas Romo Viesulo kūrybos privalumų. Gilūs išgyvenimai, skausmingas ilgesys slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24