Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE RENGIAMAS VIKTORIJOS DAUJOTYTĖS KNYGOS „Šokėja virš liepto per prarają“ SUTIKTUVIŲ VAKARAS

LDM informacinis pranešimas [2008-05-19]V. Daujotytės knygos „Šokėja virš liepto per prarają“ viršelis

 

Lietuvos dailės muziejus praneša, kad gegužės 21 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) įvyks tarptautinio poezijos festivalio “Poezijos pavasaris 2008” vakaras, skirtas Onės Baliukonės 60-osioms gimimo metinėms. Susitikime bus pristatyta prof. Viktorijos Daujotytės monografija apie poetę ir dailininkę Onę Baliukonę „Šokėja virš liepto per prarają“, kurią išleido Lietuvos dailės muziejus. Dalyvaus literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė, rašytojai Marytė Kontrimaitė, Jonas Strielkūnas, Rimantas Šavelis, aktorė Rūta Staliliūnaitė, violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, menotyrininkas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

V. Daujotytės monografijoje „Šokėja ant liepto virš prarajos“ pristatoma poetės, eseistės, dailininkės Onės Baliukonės (Onos Baliukonytės, 1948–2007) kūryba. Pirmoje knygos dalyje aptariamas asmenybės formavimosi kelias, analizuojami poezijos rinkiniai („Laukinės vaivorykštės“, „Viltis“, „Iš kelio dulkių“, „Tėve mūsų gyvenime“, „Vaduok“, „Bokštai“, „Elgetaujanti saulė“, „Neregio sodai“), rinktinė „Akmuva“, knyga vaikams „Kopų karalienė“.

Pasirinktas literatūros fenomenologijos kelias, leidžiantis remtis sąmonių susitikimu, nuolatiniu dialogu. Remiamasi bendravimo patirtimi, atidaus, daugkartinio tekstų skaitymo įgūdžiais, pačios poetės autorefleksija, rašymo apie rašymą siužetais esė rinktinėse „Kelionės fragmentai“, „Ant sapnų tilto“, kritikų bei poetų pastebėjimais.

Baliukonė pristatoma kaip romantizmo tradicijos, simbolistinio tipo kūrėja, kuriai būdingos ezoterinės temos, saviti simboliai, liudijantys plačią ir gilią vidinių išgyvenimų bei kultūrinių patirčių (filosofinių, literatūrinių, religinių) erdvę. Religiniai ieškojimai (Rytų religijose bei krikščionybėje) sumuojami jos pačios formule visa yra viena.

Asmenybės turinyje akcentuojama atskirtis (dėl gimties problemų) ir išskirtis (dėl ryškių gabumų, savito požiūrio į žmogų ir jo gyvenimą). Vardo keitimas, vardo formos ieškojimas siejamas su tapatybės ieškojimu.

Baliukonė ryškinama kaip ekologinės etikos kūrėja, nuolat pabrėžusi tausojančio santykio su gamta svarbą, eseistika ir publicistika skatinusi apriboti besaikį vartojimą, rūpintis aplinka. Žodžio ekologija ir gamtos ekologija jai buvo to paties esinio dalys.

Eilėraščių interpretacijomis siekiama atskleisti Baliukonės kūrybos savitumą bei vientisumą (ir sovietiniais metais ji nėra rašiusi ideologizuotų tekstų), polinkį į ezoterinius ieškojimus, į simboliką, į išplėtotą, tolimus tos pačios patirties krantus jungiančią metaforą. Pabrėžiamas dėmesys eilėraščių formai, orientuotai į klasiką, bet nuolat atnaujinamai. Ši poetė neabejotinai priklauso žodžio meistrų klasei.

Paveikslus ekspresyvaus, abstraktaus primityvizmo maniera Baliukonė pradėjo tapyti po sunkios ligos, ieškodama kitos kalbos būsenoms, sapnams, regėjimams išsakyti, kurdama atsvarą tamsai, nevilčiai. Jos paveikslų įspūdis yra šviesesnis nei eilėraščių, nors kūrybos dalys yra neatskiriamai susijusios. Pagrindinis paveikslų motyvas – angelo. Dominuoja melsvi ir žalsvi atspalviai. Paveikslai monografijoje aptariami tik bendrais bruožais. Vienas iš knygos tikslų – bent dalies paveikslų reprodukavimas, atvėrimas skaitančiųjų žvilgsniui.

Antroje knygos dalyje atidengiamos prieigos, tyrimo resursai, atskleidžiama Baliukonės (dar Baliukonytės) kūrybos pradžia, perspausdinamas pluoštas pačių ankstyviausių eilėraščių, monografijos autorės recenzijos, pastebėjimai, straipsniai. Susidaro tarsi skirtingo laiko erdvės, iš kurių žvelgiama į vientisą kūrybą, sekami pakitimai.

Knyga baigiama apibendrinančiomis mintimis apie Onės kūrybą bei apie monografijos rašymą, pagrindinius jo įvykius, iškilusius iš tyrinėjamos kūrybos, iš fenomenaliai atsiskleidžiančių tekstų. Monografija skiriama kultūros bendruomenei, besidominčiai savo kultūra, kūrėjais, dramatiškais jų gyvenimais ir likimais.

Literatūros profesorė V. Daujotytė šią knygą parašė per labai trumpą laiką po poetės O. Baliukonės mirties.

Knygos dailininkė - Sigutė Chlebinskaitė. Monografijoje panaudotos Onės Baliukonės tapybos darbų „Neregio sodai“, „Kelias“, „Kelionė savin. III“, „Be pavadinimo“, „In Memoriam“, „Iš dugno“, „Prieš bangas“ fragmentai.

Vertingos knygos leidimą rėmė UAB „Lietuvos dujos“.

Išsamesnę informaciją gali suteikti Lietuvos dailės muziejaus Mokslinių publikacijų ir leidybos centro vadovas Gediminas Mikelaitis (tel.: 2126616, 8 620 16738).

Informaciją galima rasti ir LDM svetainėje www.ldm.lt. Jos skyrelyje „Žiniasklaidai“ (nuoroda meniu juostoje NAUJIENOS) žurnalistams spausdinimui įdėta knygos viršelio nuotrauka.

 

LDM ryšių su visuomene centras         

Tel.: 212 08 41, 8 687 16739                                                   

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24