Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

PETRAS RAUDUVĖ.
GRAFIKA. 1932–1993 M. KŪRYBA

2012 m. lapkričio 15 d. – gruodžio 9 d.

ANOTACIJA

Parodos kvietimo viršelio fragmentas

Kuklus, švelnus žmogus, mielas, jaukus pašnekovas – toks Petras Rauduvė išliko amžininkų prisiminimuose. Jo individualybę gana taikliai nusako paties dailininko išsakytas credo, jog kūrybos tikslas – ne stebinti darbais ateities kartas, o atspindėti epochos dvasią.

Petras Rauduvė nugyveno ilgą, gana komplikuotą kūrėjo gyvenimą, nulemtą sudėtingų karo bei pokario metų politinio ir visuomeninio gyvenimo peripetijų. Dailininkas gimė 1912 m. rugsėjo 5 d. Baukų kaime (Pasvalio r.). Gimtųjų apylinkių gamta, jį supę liaudies meistrų darbai, kaimo audėjų raštai negalėjo nelavinti jautrios prigimties jaunuolio. Pagarsėjęs kaip puikus Biržų gimnazijos piešėjas, vėliau mokęsis Kauno meno mokykloje (1932–1938), Petras Rauduvė (kartu su Vytautu Jurkūnu, Antanu Kuču, Vaclovu Ratu-Rataiskiu, Telesforu Valiumi ir kt.) buvo pirmosiose Lietuvos profesionaliosios grafikos kūrėjų gretose. Jau ankstyvieji jo kūriniai išsiskyrė brandumu, stiliaus savitumu. Greta lyrinių, gamtos nuotaikas perteikiančių peizažų, jis sukūrė keletą įsimenančių pramoninio peizažo – reto žanro tuometinėje grafikoje – pavyzdžių.

Sėkmingus pirmuosius jauno dailininko žingsnius nutraukė karas. Jo metus Rauduvė praleido Kaune: dirbo kultūros paminklų restauratoriumi ir dėstė Kauno dailiųjų amatų mokykloje. Pokariu vėl plačiai ir įvairiapusiškai atsiskleidė kūrėjo gabumai. Dirbdamas Valstybinės grožinės literatūros leidyklos dailininku, jis sukūrė nemaža įsimenančių Antono Čechovo, Maksimo Gorkio ir kt. knygų viršelių, o jo išraižytos Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ (1949) iliustracijos tapo iki šiol nepralenkta šio kūrinio iliustravimo klasika, įėjusi į lietuvių knygų grafikos aukso fondą. Knygų grafika sudaro bene svarbiausią Petro Rauduvės kūrybinio palikimo dalį. Iliustruodamas dailininkas niekada į pirmą planą nekėlė savo individualybės. Stengėsi ne tiek interpretuoti epochą, kiek ją atkurti. Todėl ypač atidžiai rinkdavosi šriftą, jo stilių ir iliustracijų pobūdį siedamas su aprašomuoju laikotarpiu. Kad įtaigiau skambėtų poeto žodis, iliustruojamose eilėraščių rinktinėse stengėsi vaizdu neužgožti teksto. Knygų lapus neretai papuošdavo smulkutėmis virtuoziškos raižysenos vinjetėmis, atsklandomis ir užsklandomis.

Gausų dailininko lakštinės grafikos palikimą sudaro per 300 nemažo formato estampų, iš kurių žinomiausi: „Ganykloje“ (1943), Zodiako ženklų ciklas (1943–1944), „Prie Birutės kalno“, (1957), ciklas „Neringa“ (1971–1977) ir kt. Kurdamas jis neieškojo įmantrių motyvų – grožį mokėjo rasti kasdienybėje, paprasčiausiuose buities dalykuose, savo aplinkoje. Pasitelkdamas grafinės išraiškos priemones – plastišką liniją, raiškų siluetą, juodų ir baltų dėmių kontrastus, – net paprastą gamtos motyvą sugebėjo sureikšminti, pakylėti iki poetizuoto, įsimenamo vaizdo. Negali nesižavėti menininko išradingumu komponuojant, įtikina jo pasitelkta begalinė faktūrų įvairovė, laisva, meistriška raižysena. Ypač plati nuotaikų skalė peizažuose. Juose juntamas prigimtinis, niekad nenutrūkęs dailininko ryšys su gimtųjų Pasvalio ir Biržų apylinkių gamta.

Petras Rauduvė visada dirbo rimtai, skatinamas pareigos, atsakomybės supratimo. Kūrė daug, susikaupęs, nuosekliai paisydamas Kauno meno mokykloje išugdytų kūrybinių principų. Jis nelaukė, kada ateis įkvėpimas. Darbštumas, valia ir gebėjimas atsiduoti mėgstamai veiklai per ilgus kasdienio darbo metus ištobulino menininko įgūdžius, išlavino ranką ir akį. Kūrybiniame menininko palikime, greta estampų bei knygų iliustracijų, gausu ekslibrisų, plakatų, nesibodėta ir pramoninės grafikos – išliko nemaža sukurtų garbės raštų, diplomų, vokų, etikečių pavyzdžių. Jo kūryba įvairi ir technika: nuo pamėgtų medžio ir linoleumo raižinių iki sausosios adatos, akvarelės, tušo, plunksnelės ir pan.

Dailininko asmenybė ir talentas susiformavo tarpukariu, tačiau pagrindiniai jo kūrybinio darbo metai prabėgo sovietmečiu. Tuometė politinė ir ideologinė atmosfera smarkiai veikė visas meninio gyvenimo sritis. Jaunystėje susiklosčiusi meninių vertybių sistema pamažu keitėsi, derinantis prie politinės situacijos. Grafikas aktyviai dalyvavo respublikos meniniame gyvenime ir už savo veiklumą nusipelnė pripažinimo: 1972 m. jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio dailininko vardas.

Petras Rauduvė mirė 1994 m. vasario 22 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Per ilgus beveik šešis kūrybinio darbo dešimtmečius susiformavo kūrėjo braižas – aiškus, vientisas, atpažįstamas, nuosekliai plėtotas. Jame susipynė išgyventa lietuvių liaudies meno tradicija bei tolimi pasaulinės dailės atgarsiai. Plokštuminis grafikos pobūdis, raiškus, apibendrintas siluetas, dekoratyvumas liudijo liaudies grafikos įtaką. Pagarba kruopščiai atliktam darbui, tikroviškumo siekimas, dėmesys detalėms buvo auklėjimo, mokyklos ir gyvenimo išugdyti bruožai. Geriausiuose kūriniuose Petras Rauduvė atsiskleidė kaip nuoširdus savo krašto grožio dainius, fiksavęs bėgančio laiko pėdsakus, pro romantišką šydą matęs savo šalies kasdienybės pokyčius ir stengęsis įamžinti dinamišką jų pulsą.

Dailininko 100-sioms gimimo metinėms skirta paroda surengta iš Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei dailininko šeimos rinkinių.

Regina Urbonienė

 

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2012.11.16