Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258

PARODA „VLADISLOVO NEVERAVIČIAUS STUDIJOJE“. Skirta 200-osioms dailininko gimimo metinėms

2014 m. gruodžio 16 d. – 2015 m. gegužės 31 d.

V. Neveravičius. Šv. Marija Magdalietė

Vladislovas Neveravičius gimė 1814 ar 1815 m. Marcybiliškių dvarelyje Vileikos apskrityje Minsko gubernijoje (dab. Baltarusija). Dailės studijas pradėjo Vilniaus universitete, kur 1830–1831 m. piešimo ir tapybos jį mokė Jonas Rustemas. Dalyvavo 1831 m. sukilime, todėl buvo priverstas emigruoti. Prisidengęs Jono Tysevičiaus slapyvardžiu išvyko į Austrijos-Vengrijos valdomą Galiciją. Apsigyveno Lvove, vėliau persikėlė į Vieną. Vienos dailės akademijoje studijavo tapybą pas Friedrichą von Amerlingą, kurį laiką tobulinosi Romoje. 1843 m. persikėlė į Paryžių, Monmoransio priemiestyje įsigijo vilą. Gyvendamas svetur nenutraukė ryšių su tėvyne, lankėsi Lvove, Vilniuje. 1854–1855 m. Lvove surengė dailės parodą. Mirė 1891 m. sausio 16 d. Monmoransyje. Kilnojamą ir nekilnojamą turtą – aliejinius paveikslus, akvareles, piešinius, prancūzų bronzos dirbinius, įvairias senienas, keliasdešimt knygų ir 200 000 frankų vertės vilą Monmoransyje – testamentu paliko Osolinskių nacionaliniam fondui Lvove. Pelną už vilą skyrė tapybą studijuojantiems jaunuoliams paremti.

Dailininkas tapė portretus ir portretines miniatiūras, sukūrė religinio turinio paveikslų, buitinio žanro kompozicijų („Maurė su karoliais“). Dar gyvenant Vienoje jauną dailininką išgarsino paveikslas „Šv. Marija Magdalietė“,
1842 m. nutapytas pagal Romoje gyvenusio belgų kilmės tapytojo Jano Baptisto Lodewycko Maeso (1794–1856) kūrinį. V. Neveravičius nutapė keletą „Šv. Marijos Magdalietės“ replikų. Viena iš jų saugoma Lietuvos dailės muziejuje, kitą Christie's aukcione neseniai įsigijo Lietuvos išeivijos dailės fondas. 1842–1857 m. V. Neveravičiaus „Šv. Marija Magdalietė“ buvo eksponuota Vienoje, Berlyne, Drezdene, Leipcige, Lvove, Varšuvoje, Maskvoje, Peterburge ir kt. Visur sutraukdavo minias žiūrovų.

Gyvendamas Prancūzijoje V. Neveravičius turėjo pasisekimą ne tik lenkų kolonijoje, bet buvo pastebėtas ir oficialiosios prancūzų kritikos. 1849 m. Paryžiaus Salone eksponuotą jo paveikslą „Šv. Petras“ gyrė visi apie parodą rašę autoriai. Šį kūrinį Prancūzijos vyriausybė nupirko
Kajako Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai, kurią paveikslas puošia iki šiol.

V. Neveravičius, kaip piešėjas ir iliustratorius, savo gyvenimo tikslu laikė Adomo Mickevičiaus poemų iliustravimą. Jis parengė ir savo lėšomis 1851 m. Paryžiuje išleido iliustruotą poemų „Konradas Valenrodas“ ir „Gražina“ leidimą trimis kalbomis (lenkų, prancūzų ir anglų). Tuo metu tai buvo vienas gražiausių iliustruotų leidinių, puoštas šimtu medžio graviūrų. Kelis knygos egzempliorius dailininkas paspalvino akvarele. Puošniai įrištas knygas padovanojo Napoleonui III, imperatoriui Pranciškui Juozapui I, Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui IV, Saksonijos karaliui Jonui I ir kitiems žymiems asmenims.

V. Neveravičiaus kūrybinis palikimas išsibarstęs po pasaulį. Aštuoniolika jo paveikslų turi Lietuvos dailės muziejus. Juos 1959 m. mainų būdu perdavė Lvovo paveikslų galerija. Kūriniai yra iš V. Neveravičiaus palikimo, testamentu užrašyto Osolinskių nacionaliniam fondui ir iki mirties buvo dailininko studijoje. Tai paskatino jubiliejui skirtą parodą įrengti kaip studiją.

Rengėjai dėkoja Lietuvos išeivijos dailės fondui ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai už parodai paskolintus kūrinius.

Dalia Tarandaitė

 

 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2015.04.01