Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE – KARAIMŲ DAILININKO BARI EGIZO PARODA „NUO STAMBULO IKI VILNIAUS“
 

2010 m. kovo 19 d. – gegužės 18 d.
 

Bari Egizas. Mergaitė raudona suknele. XX pr.

Parodoje „Nuo Stambulo iki Vilniaus“ pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatoma karaimų kilmės dailininko Bari Egizo (1869–1946) kūryba, eksponuojama per 100 portretų, peizažų, buitinių kompozicijų, natiurmortų. Kūrinius parodai deponavo Lietuvos nacionalinis muziejus, Trakų istorijos muziejus, 4 kūriniai atkeliavo iš Kauno miestui dovanotos A. Miškinio kolekcijos, 19 rodomų darbų yra iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Dalį kūrinių parodai paskolino Aleksandras Vasiljevas, Juozas Statkevičius, Tamara Binevič ir kt. privatūs kolekcininkai.

Albumo sudarytojos Simonos Makselienės mintim, „Lietuvių dailės istorijose šio autoriaus kol kas nėra, o aukštosiose mokyklose jo pavardė taip pat neminima. Tačiau Egizas yra žinomas portreto žanro tyrėjams ir kolekcininkams. Šis dailininkas vertas platesnio meno mylėtojų pažinimo ir pripažinimo. Leisdami albumą siekėme susisteminti Egizo kūrybinį palikimą, saugomą Lietuvoje, tikėjomės, kad šiam karaimų kilmės dailininkui, radusiam savo lemtį Lietuvoje, bus skirtas deramas dėmesys ir bus įvertintas jo indėlis į portreto žanrą.“

Vilnius nuo seno buvo viename ryškiausių Vidurio ir Rytų Europoje kultūrinių sąveikų centrų, kuriame šimtmečius gyvena ir karaimai, puoselėjantys savo religiją ir kultūrą. Nors ir negausi, Lietuvos karaimų bendruomenė išaugino garsių asmenybių. Karaimų inteligentijos būriui priklauso ir dailininkas Bari Egizas. Jo kūryba suteikia galimybę ne tik susipažinti su šiuo iki šiol mažai žinomu dailininku, bet taip pat pažvelgti šio menininko akimis į Vilniaus karaimų kasdienį gyvenimą.

Parodos „Nuo Stambulo iki Vilniaus“ kuratorė Rima Rutkauskienė tikisi, kad lankytojus ypač sužavės portretai, tapyti aliejumi ar lieti akvarele, piešti pastelėmis ir pieštukais. Daugiausia dailininkas nutapė moterų portretų. Nuolatinis dailininko studijų objektas – jauna, graži, puošniai apsirengusi moteris. Savo modelius dailininkas dažniausiai tapė visu ūgiu, sėdinčias ar stovinčias interjere. Šalia moterų portretų parodoje eksponuojami ir vaikų portretai, pasižymintys nuoširdumu ir lyriškumu. Nemažą Bari Egizo kūrybos, taip pat ir parodos dalį sudaro nedidelio formato, subtilaus kolorito, raiškaus potėpio peizažai. Vilniuje B. Egizas daugiausiai tapė ir piešė jam artimus žmones: parodoje lankytojams rodomi Nadeždos Lopataitės-Pileckienės, Lidijos Okulevčiūtės portretai. Atskirą parodos dalį sudaro Seraja Šapšalo karaimikos muziejui skirti paveikslai, kuriuose dailininkas įamžino garsius karaimų bendruomenės atstovus, fiksavo būdingus tipažus ir Artimųjų Rytų architektūros paminklus.

Paroda veiks iki gegužės 18 d.

Parodos atidarymo rėmėjas – karaimų tradicinių patiekalų restoranas „Kybynlar“.

Internetinės svetainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ žurnalistai gali rasti spaudai tinkamų iliustracijų.

Papildomą informaciją teikia parodos kuratorė Rima Rutkauskienė (mob. 8 688 18438).

LDM Ryšių su visuomene centras

 

Spaudos konferencijos ir parodos atidarymo akimirkos
 

Parodos kuratorė Rima Rutkauskienė Karaimų bendruomenės vyriausias dvasininkas Markas Lavrinovičius Albumo sudarytoja dr. Simona Makselienė
Spaudos konferencijos akimirka Spaudos konferencijos akimirka Parodos atidarymo metu žodį taria Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys
Parodos atidarymo metu žodį taria menotyrininkė dr. Dalia Ramonienė Tautinius karaimų šokius atlieka meno kolektyvas „Sanduhač“ Pirmieji parodos lankytojai
Pirmieji parodos lankytojai

Andriaus Valužio nuotraukos


 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24