Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Adresas: Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius. Tel.: (8-5) 262 8080, (8-5) 212 1813. El. paštas: vosylyte[at]yahoo.com 
 

VILNIUJE ANYKŠČIŲ KULTŪRINIŲ FENOMENŲ
PRISTATYMO CIKLĄ PRADEDA SUPAŽINDINIMAS SU ANYKŠČIŲ SAKRALINIO MENO VERTYBĖMIS


2012 m. sausio 17 d. 17 val.

Rimas Idzelis. Kryžiaus kelio stotys, 1981–1988. Viešpats jėzus parpuola antrąjį kartą

Informuojame, kad Anykščių sakralinio meno centras, Vilniaus anykštėnų sambūris, Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos dailės muziejus 2012 m. sausio 17 d., antradienį, 17 val. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A), kviečia Jus į trijų vakarų ciklo „Anykščių kultūros fenomenai“ pirmąjį kultūros vakarą „Anykščių sakralinio meno pasijos“ ir knygų – albumų „Sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ ir „Vitražistė Marija Anortė Mackelaitė“ pristatymą.

Nacionalinės programos „Anykščiai – Lietuvos kultūros sostinė 2012“ renginyje dalyvaus Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas dekanas Stanislovas Krumpliauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, menotyrininkai prof. Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, dailininkas Vaidotas Žukas, žurnalistė Birutė Liauškienė, muziejininkė Bronė Lukaitienė, Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė Rita Virbalinė, solistas Tomas Tuskenis, pianistė Rūta Blaškytė, choras „Salve cantus“ (vadovas Rimvydas Griauzdė).

Pažymėtina, kad trijų renginių ciklo „Anykščių kultūros fenomenai“ renginiai Vilniuje organizuojami garsiųjų rašytojų, kilusių iš Anykščių, gimtadieniais, pabrėžiant šių kūrėjų svarbą Anykščiams – šių metų Lietuvos kultūros sostinei. Pirmasis ciklo vakaras rengiamas per poeto, vyskupo Antano Baranausko gimtadienį – sausio 17 d. ir juo siekiama atskleisti nacionalinės reikšmės modernaus sakralinio meno vertybių, esančių Anykščių Šv. Mato bažnyčioje ir Sakralinio meno centre, fenomenalumą ir meninę vertę. Antrasis šio ciklo kultūros vakaras įvyks balandžio 11 d. (rašytojo Jono Biliūno gimtoji diena) ir bus skirtas unikaliai Anykščių literatūrinei tradicijai (nuo Antano Baranausko iki Valdo Papievio ir pačių jauniausių Anykštijos literatų), o ciklą Vilniuje anykštėnai užbaigs gruodžio 8 d. (rašytojos Bronės Buivydaitės gimtoji diena) renginiu „Anykščių kultūrinis turizmas: ką sukūrėme ir ką kuriame“, kuriame dalyvaus kultūrinio turizmo puoselėtojai, pristatysiantys kultūrinio turizmo Anykščiuose fenomenus ir dabar plėtojamus bei numatomus projektus.

Pirmuoju renginiu „Anykščių sakralinio meno pasijos“ sausio 17 d. siekiama pristatyti išskirtinį palikimą, kurį Anykščių miestui dovanojo sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras kunigas Albertas Talačka, dirbęs Anykščiuose nuo 1969 m. iki mirties (1999). Puikiai išmanydamas sakralinį meną, turėdamas išlavintą skonį, per beveik tris dešimtmečius (klebonu ir dekanato vadovu dirbo iki 1995) monsinjoras A. Talačka tipiniais bažnytinio meno kūriniais dekoruotą Anykščių bažnyčią papuošė autentiškais profesionalių menininkų sukurtais originaliais darbais – vitražais, skulptūromis, paveikslais, bareljefais. Monsinjoro rūpesčiu Anykščių Šv. Mato bažnyčia buvo skoningai dekoruota (autorius Vladas Vildžiūnas), virš pagrindinio įėjimo sumontuotas storo stiklo luitų vitražas „Šv. evangelistas Matas“ (autorė – Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1972 m.), bažnyčios langus papuošė 13 plono stiklo vitražų su Dievo Avinėlio, Dievo Kūno, Šv. Dvasios bei septynių sakramentų simboliais centrinės navos languose ir virš vargonų (autorė – Marija Anortė Mackelaitė, meistras Zigmas Laurinaitis, 1971–1986 m.), navose skulptūriniais akcentais įamžintas garsiųjų anykštėnų Konstantino Sirvydo (biusto autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.) ir Klemenso Kairio (portretinio bareljefo autorius skulptorius Leonas Žuklys, memorialinės lentos autorius tautodailininkas Liudas Tarabilda, 1982 m.) atminimas. Šventovei dailininkas Vaidotas Žukas sukūrė tris įspūdingus paveikslus: „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, „Šv. Kazimieras“, „Krikštas“. Monsinjoras Albertas Talačka nuo 1969 m. vertingais meno kūriniais puošė ne tik bažnyčios interjerą, bet ir jos šventorių. Ypač vertinga Vlado Vildžiūno „Kristaus Nazariečio“ skulptūra (1992 m.). Kristaus Motinos kančia įkūnyta Romano Kazlausko „Liūdinčios Madonos“ skulptūroje (1990 m.). Garsiųjų anykštėnų rašytojų tėvai pagerbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Kmieliausko skulptūra „Šventoji Šeima“ (1986 m.). Anykščių bažnyčios šventoriaus sienų tuščiose koplytėlėse 1981–1988 m. jaunas dievdirbys Rimas Idzelis išdrožė 15 Kryžiaus kelio skulptūrinių kompozicijų.

Testamentu A. Talačka Anykščių parapijai padovanojo per visą gyvenimą sukauptą unikalią dailės kūrinių kolekciją, vertingą humanitarinę biblioteką bei reikšmingą archyvą, kurie Anykščiuose pristatomi 2009 m. liepos 23 d. įkurtame moderniai įrengtame naujame muziejuje – Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11). Jau keli metai, kaip Anykščiai džiugina miesto bendruomenę ir gausius turistus tinkamai rodoma A. Talačkos sukaupta dailės kūrinių kolekcija, kurioje – ne vienas puikus pasaulinio garso dailininko ar Lietuvos dailės klasiko sukurtas kūrinys. Šią kolekciją tyrinėjusi ir eksponavimui parengusi dailės istorikė Dalia Tarandaitė teigia, kad „neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo, žymiausio XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625–1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“ – darbas vertas kaboti bet kurio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje. Prie vertingiausių Lietuvoje saugomų Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.–XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751–1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772–1829) portretas (visiškai toks pats J.B. Lampio tapytas P. Sapiegos portretas saugomas Luvre Paryžiuje, kur jis pateko iš Sapiegų rinkinių). Išskirtinis XIX a. paveikslas, vaizduoja soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu ir primena italų ankstyvojo renesanso meistrų darbus. A. Talačkos kolekcijoje – ir krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio ir Lietuvoje, Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689–1775) „Autoportretas“. Lietuvos dailės aukso fondui priskirtinas taip pat vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų, ilgamečio Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo (Jan Rustem, 1762–1835) sukurtas nežinomo vyro portretas. Monsinjoro kolekcijoje galima pamatyti taip pat XX a. Lietuvos dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966), Kazio Šimonio (1887–1978), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Jono Janulio (1888–1973), Česlovo Kontrimo (1902–1989), šių dienų menininkų Broniaus Uoginto (g. 1946), Vaidoto Žuko (g.1956), Aistės Ramonaitės (g. 1957), Egidijus Rudinskas (g. 1962) ir kt. kūrinius bei liaudies meistrų išdrožtus skulptūros darbus.
Anykščių sakralinio meno vertybės pristatomos anykštėnų išleistose knygose – albumuose „Vitražistė Marija Anortė Mackelaitė“ ir „Anykščių sakralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ (jas sudarė Dalia Tarandaitė, Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė), kurios pristatomos Vilniuje sausio 17 d. rengiamame kultūros vakare.

Informacija ir vertybių pristatymas internete:

http://poilsisanyksciuose.lt/sakralinio-meno-centras

www.muziejai.lt/Anyksciai/Sakralinio_meno_centras.htm

Informaciją apie renginį teikia:

Anykščių sakralinio meno centro vedėja Rita Babelienė (tel. 8 61412414)

Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkė Rita Virbalinė (tel. 8 69904262).

 

 
 
 
[[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2012.01.16