Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių XVII–XVIII a. vėliavų paroda iš Švedijos kultūros paveldo institucijų rinkinių
 
2006 m. liepos 7 d. – spalio 15 d.

 

Paroda skirta Vilniuje 2006 m. liepos mėnesį įvykusiai UNESCO Pasaulio paveldo komiteto jubiliejinei sesijai
 
Augusto II Sakso laikų pėstininkų vėliava (Švedijos kariuomenės kaip trofėjus paimta 1702 m.). Mykolo Višnioveckio kavalerijos vėliava (Švedijos kariuomenės kaip trofėjus paimta 1702 m.) Zigmanto Vazos laikų trimito vėliava (Švedijos kariuomenės kaip trofėjus paimta 1655 m.)
Augusto II Sakso laikų pėstininkų vėliava (Švedijos kariuomenės kaip trofėjus paimta 1702 m.). Žemaitijos žemėlapis (1702 m.) Biržų planas (fragmentas) (1626 m.)

Panemunės kelių planas (skirtas kariuomenei) (1655 m.)

 
Lietuvos valstybės istorinių vėliavų ir žemėlapių iš Švedijos paroda surengta Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje (Arsenalo g. 3A), kur iki 2009 m. įgyvendinami svarbiausi Lietuvos dailės muziejaus ir partnerių Lietuvoje bei užsienyje nacionaliniai bei tarptautiniai projektai, susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų atkūrimu ir sakralinės dailės paveldo propagavimu. Paroda atidaryta UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos Vilniuje išvakarėse ir veiks iki spalio mėn.
Lietuvos valstybės istorinių vėliavų iš Švedijos kultūros paveldo institucijų (Karo archyvo bei Karo muziejaus Stokholme) parodoje eksponuojamos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinės, atskirų regionų, kariuomenės dalinių ir pan. vėliavos, kurios kaip karo trofėjai XVII a. vidurio bei XVIII a. pradžios Didžiojo Šiaurės karo metu atiteko švedų kariuomenei ir buvo išgabentos į Švediją. Šios vėliavos iki šiol nėra eksponuotos. Vėliavų ekspozicijoje taip pat numatoma pristatyti svarbiausius Lietuvos ir Švedijos tarpusavio santykių iki XVIII a. pabaigos momentus, akcentuojant Vazų dinastijos reikšmę, kultūrinius ir kitus mainus, karinių konfliktų pasekmes. Kartu su istorinėmis vėliavomis rodomi ir žemėlapiai. Lietuvos istorinių vėliavų ir žemėlapių paroda Lietuvoje – unikalus tarptautinis projektas, aktualinantis ne tik Lietuvos, bet ir viso Vidurio bei Rytų Europos regiono kultūrinį-istorinį paveldą.
 
Parodos kuratoriai – V. Rimša, R. Černius, koordinatorius – dr. V. Dolinskas
 

Iliustracijos iš LDM archyvo

vertybių parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
istorinės vėliavos ir žemėlapiai“
                                                                                     
Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Švedijos Armijos muziejumi ir Švedijos karo archyvu, padedant Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos Karalystėje, liepos 7 d., penktadienį, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) atidarė unikalių istorinių vertybių parodą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“.
 
Iš Stokholmo atvežtų XVII–XVIII a. istorinių vėliavų ir žemėlapių (originalų ir faksimilių) paroda atidaryta UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-sios sesijos išvakarėse, tad atidarymo ceremonijoje sulaukta Lietuvos vadovų, svečių – šio forumo dalyvių, taip pat ir UNESCO sesiją rengiančio komiteto pirmininkės ambasadorės Inos Marčiulionytės.
Paroda reikšminga daugeliu požiūrių: Lietuvoje nėra išlikusių valstybinių vėliavų. Yra tik vienintelė Žygimanto Vazos (1587–1632) valdymo metų Trakų vaivadijos vėliava. Tad dabar yra proga pamatyti šio istorinio kultūrinio paveldo dalį, kuris siejamas su valstybingumo ir tautos savimone. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po karinių ir demografinių katastrofų buvo išbraukta iš Europos politinio žemėlapio. Istoriją liudijančios valstybinės simbolikos relikvijos buvo išsklaidytos po įvairias šalis, virto jų karo žygių grobiu. Dabar Vilniuje eksponuojamos 4 autentiškos XVII–XVIII a. Lietuvos valstybės ir valdovų vėliavos. Be to, parodoje dar yra dvi dešimtys LDK istorinių vėliavų faksimilių, sukurtų pagal Johansono ir Hoffmano albumo piešinius. Tai Radvilų, Višnioveckių, Oginskių pulkų ir kt. vėliavos, kurios sunyko ir iki mūsų dienų neišliko. O istoriniai senųjų miestų ir tvirtovių planai, žemėlapiai rodo, kokius negailestingus pakitimus konstravo istorijos tėkmė. Iš Švedijos karo archyvo rinkinių parodoje eksponuojami 9 originalūs XVII–XVIII a. Lietuvos ir Žemaitijos žemėlapiai, taip pat Lietuvos Brastos (1657) ir Biržų (1704) miestų, tvirtovių planai. Tai labai svarbūs, dar netyrinėti mūsų istorijos šaltiniai.
Vėliavos ir žemėlapiai – tai ir dailės kūriniai. Aukso, sidabro gijomis siuvinėti herbai vėliavose, kiti simboliai ir ženklai, vėliavų spalvos, medžiagos rūšys ne tik atgaivina istorines žinias, bet teikia ir estetinį įspūdį. Žemėlapiuose patraukia dėmesį upių, kelių žymėjimo raizgalynė, pats tuometinis braižymo menas. Stebina, kaip tiksliai nurodomos lietuvių įtvirtinimų struktūros, jų silpnosios vietos, gatvių tinklai – visa pravertė švedų kariuomenės žygiams per Lietuvą. Tai skatina pamąstyti ir apie to laiko žvalgybos ypatumus. Su kariuomene žygiuojantys dailininkai, įamžindami pergalių šlovę, kartu fiksavo ir vietovių panoramas. Tokios yra Plungės panoramos litografija, Biržų, Drūkšių planų faksimilės.
Paroda veiks iki spalio 15 d.
Projekto koordinatorius istorijos dr. Vydas Dolinskas (tel. 8 615 21939), parodos kuratorius Remigijus Černius (tel. 8 686 11210).
 
Tel. 212 08 41, 8 687 16739
LDM Ryšių su visuomene centras
 
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.24