Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“

Tarptautinė paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“

Parodos atidarymas – 16 val. 30 min. (įėjimas su kvietimais iki 16 val. 15 min.)
Parodos pristatymas visuomenei – 18 val. (įėjimas su kvietimais)
Spaudos konferencija – 11 val.

NOËL, Jules Achile. „Audringos jūros pakrantėje“.
 Nacionalinis M.K.Čiurlionio
 dailės muziejus
Franz Reinhold. „Loferio apylinkių vaizdas, Tirolis“.
Iki 1868 (?). Aukštutinės
Austrijos žemės muziejai,
Pilies muziejus
ZIMMERMAN, August Albert.
 „Neapolio įlanka“.
 Nacionalinis M.K.Čiurlionio
 dailės muziejus
Juozapas Marševskis.
 „Vilnius. Bernardinų sodas“.
1868 m. Lietuvos dailės
muziejus

Parodos anotacija

Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ yra svarbiausias Lietuvos dailės muziejaus (Vilnius) ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejų (Lincas) bendras projektas. Vilniuje ir Lince rengiama tarptautinė dailės paroda – meno projektas, atveriantis Europos kraštų unikaliausius gamtovaizdžius, kurie yra ne tik gražiausių vaizdinių atspindys, bet ir vidinės žmogiškosios būties paveikslas. Parodoje eksponuojami Senojo Žemyno gamtovaizdžiai kartu yra ir iš vidinės menininkų patirties gimę europietiškieji sielovaizdžiai, nubrėžiantys estetines sielos ir sąmonės tapatybės linijas. Jos iškyla iš gamtos – iš žemės, dangaus, debesų, kalvų ir aukštųjų kalnų, tėvų ir prosenelių pasodintų sodų, iš lieptų ir tiltų, mums nutiestų per upes ir per debesis, iš vandenų, jų metafizinės gelmės; taip pat atsiranda iš kultūros erdvių – senųjų Europos miestų siluetų, jų urbanistinių peizažų gamtos apsuptyje, vaizdingų pilių ir rūmų parkuose, nuošalių sodybų gamtos prieglobstyje.

Juozapas Marševskis. „Neris prie Vingio parko“. 1872. Fotografas Antanas Lukšėnas

Nuotraukoje – Juozapas Marševskis. „Neris prie Vingio parko“.
1872 m. Fotografas Antanas Lukšėnas

Parodos rengėjai

Lietuvos dailės muziejus Aukštutinės Austrijos žėmės muziejus

Generalinis parodos rėmėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Rėmėjai

BTA draudimas
 
Naujienų portalas DELFI
 
Lietuvos televizija ir radijas UAB Vilnius in Your Pocket

Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rėmėjai

Globėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Globėjas – Vilniaus miesto savivaldybė

Oficialusis kultūros partneris

Iš antikos laikų kildinama gamtovaizdžių tapyba, iš pradžių atlikusi fono paskirtį mitologinės tematikos freskose, viduramžių knygų iliuminacijose, vėliau buvo Renesanso epochos tapytojų ir piešėjų kūrinių dalis. Tačiau kaip savarankiškas žanras ši meninės kūrybos rūšis gyvuoja palyginti neilgai – nuo XVI a. Žanro savitumas slypi veikiau už empirinio pažinimo ribų, nes peizažo dailininkas dažniausiai atspindi ne vien tai, ką matė ar įsiminė žvelgdamas į natūrą, o savo laikotarpio visuomenės pasaulėjautą ir estetiką. Amžių bėgyje kito gamtinės aplinkos vaizdavimas, keitėsi ir peizažo reikšmė tapybos žanrų hierarchijoje, kol XIX a. pasiekė klestėjimo viršūnę.

Parodoje surinkti ne tik gaivališki, civilizacijos neliesti gamtos vaizdai – kalnai, laukai, miškai ar vandenys – bet taip pat kūriniai, atspindintys žmonių gyvenimo scenas, architektūros fragmentus ar kitokius žmogaus rankų darbo objektus. Ekspozicijos dalių išdėstymas grindžiamas ne geopolitiniais principais, o universalesniais aspektais atskleidžiama Europos peizažų įvairove: didžiųjų Senojo žemyno regionų – Šiaurės, Pietų, Rytų, Vakarų ir Vidurio Europos šalių kultūrinėmis tradicijomis, mentaliteto savitumu, kraštovaizdžio skirtybėmis, peizažo žanro chronologine ir stilistine raida, dailininkų kūrybos originalumu bei vaidmeniu Europos meno istorijos kontekste.

Didžiausias ir vertingiausias peizažinės tapybos kolekcijas parodai pateikė Lietuvos dailės, Aukštutinės Austrijos žemės ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai. Po keletą kūrinių skolino parodoje dalyvaujantys Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Valstybinis rusų muziejus Sankt Peterburge. Vertingų užsienio šalių ir Lietuvos dailininkų tapytų peizažų pateikė Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

 
 
Spaudos konferencijoje pristatoma 2009 metų Abiejų Europos kultūros sostinių surengta tarptautinė dailės paroda „gamtos ilgesys. Europos peizažai“
 
Lietuvos dailės muziejus kovo 12 d., ketvirtadienį, 11 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą spaudos konferenciją, kurioje bus pristatyta Vilniaus ir Linco surengta nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“. Spaudos konferencijoje dalyvaus LDM direktorius Romualdas Budrys, Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus direktorius dr. Peteris Assmannas (Lincas), parodos kuratoriai dr. Lothar Schultes (Lincas), Laima Bialopetravičienė.
Tikimasi, kad šią parodą kovo 12 dieną, ketvirtadienį, 16.30 val. atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Austrijos Respublikos Prezidentas Haincas Fišeris (Heinz Fischer). Po oficialaus parodos atidarymo 18 val. ji bus pristatoma Lietuvos kultūros ir meno visuomenei. Paroda Vilniuje veiks iki gegužės 17 d.
 
Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ yra svarbiausias Lietuvos dailės muziejaus (Vilnius) ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejų (Lincas) bendras projektas, sumanytas dar 2004 m. reikšmingiausio Linco muziejaus vadovui dr. Peter Assmann atvykus į Vilnių aptarti pasirengimo 2009 m. Europos kultūros sostinių programoms. Tąkart didžiausi Vilniaus ir Linco muziejai susitarė keistis vertingomis parodomis, o 2009 m. surengti bendrą Europos gamtovaizdžių parodą tiek Vilniuje, tiek Lince. Dar 2007 m. Vilnius turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su pasaulinio garso dailininko Alfredo Kubino piešinių ir grafikos kolekcija iš Aukštutinės Austrijos žemės muziejų „Alfredas Kubinas – kita realybės pusė“, o 2008 m. pabaigoje Lince pristatyta lietuviškųjų prakaitėlių paroda, kurią 2009 m. balandžio mėnesį Lince pakeis Baltiškojo gintaro kolekcijos iš Palangos gintaro muziejaus paroda.
 
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R. Budrio nuomone, „tarptautinė dailės paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ yra ypatingas meno projektas, atveriantis Europos kraštų unikaliausius gamtovaizdžius, kurie kartu yra ir iš vidinės menininkų patirties atsivėrę europietiškieji sielovaizdžiai. Europos gamtinės erdvės, kokios bebūtų skirtingos, įvairios, parodoje atsiskleidžia ir bendraisiais europinės civilizacijos bruožais, lotyniškosios kultūros sklaidos linijomis“. 
 
Paroda lankytojams pristatys unikaliausius 138 žymių dailininkų sukurtus Europos kraštų gamtovaizdžius nuo Adrijos iki Šiaurės jūros, nuo Britanijos salų iki Kaukazo kalnų. Anot parodos kuratoriaus L.Schultes,  „dauguma šiai parodai atrinktų peizažų atspindi ne tik Senojo pasaulio geografinę įvairovę, kelionių tikslus ar potyrius, bet ir išsvajotas vietas. Šiuo atveju jie tampa žmogaus jausmų sinonimais. Jie simbolizuoja nuotykius, laisvę, begalybę, šviesą, karštį ir aistrą, taip pat paslaptį, nykumą ir melancholiją. Paroda pateikia daug tokio ilgesio vietų – pažįstamų ir apaugusių klišėmis, bet taip pat nuošalių bei nepaliestų“. Kuratorė L.Bialopetravičienė tikina, kad parodos lankytojai „išvys ne tik gaivališkus, civilizacijos nepaliestus gamtos vaizdus – kalnus, laukus, miškus ar vandenis – bet taip pat kūrinius, atspindinčius žmonių gyvenimo scenas, architektūros fragmentus ar kitokius žmogaus rankų darbo objektus“. Neatsitiktinai kuratorių pasirinktas ir ekspozicijos dalių išdėstymas, kuris yra grindžiamas ne geopolitiniais principais, o universalesniais aspektais atskleidžiama Europos peizažų įvairove: didžiųjų Senojo žemyno regionų – Šiaurės, Pietų, Rytų, Vakarų ir Vidurio Europos šalių kultūrinėmis tradicijomis, mentaliteto savitumu, kraštovaizdžio skirtybėmis, peizažo žanro chronologine ir stilistine raida, dailininkų kūrybos originalumu bei vaidmeniu Europos meno istorijos kontekste.        
 
Parodoje lankytojai pamatys per 200 XVI – XX a. pr. peizažų iš Lietuvos dailės muziejaus, Aukštutinės Austrijos žemės muziejų (Lincas) rinkinių ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, taip pat Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, Estijos dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus,  Žemaičių muziejaus „Alka“.
 
Pirmasis parodos eksponavimas – Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius) 2009 m. kovo 12 d. – gegužės 17 d.,  Aukštutinės Austrijos žemės muziejų Pilies muziejuje (Lincas) 2009 m. birželio 3 d. – spalio 26 d.
Vilniuje atidaromą parodą lydės specialios edukacinės ir menų programos. Išleistas mokslinis parodos katalogas (lietuvių ir anglų kalba).
 
Informaciją teikia parodos kuratorė Laima Bialopetravičienė (mob. 8 614 81822).
 
Informacija ir vaizdai internete - www.ldm.lt. Šios LDM svetainės skyrelyje „Žiniasklaidai“ (nuoroda meniu juostoje NAUJIENOS) žurnalistams spausdinimui įdėtos parodoje rodomų kūrinių nuotraukos.
 
LDM Ryšių su visuomene centras
Tel. 262 18 83, 8 682 45 300
Lietuvos Respublikos Prezidento J.E. Valdo Adamkaus kalba tarptautinės parodos
„Gamtos ilgesys. Europos peizažai“ atidaryme
 
Vilnius, 2009 metų kovo 12 d.
 
Jūsų Ekscelencija Prezidente,
Gerbiamosios ponios ir ponai!
 
Džiaugiuosi turėdamas galimybę kartu su Jo Ekscelencija Austrijos Federacinės Respublikos Prezidentu atidaryti šią parodą.
Austrų poetas Raineris Marija Rilkė yra pasakęs: „Tikroji kelionė yra ta, kuri vyksta viduje.“ Šios vidinės kelionės dalis yra ir kultūrinis pažinimas. Šiandien, šioje parodoje, galime įgyvendinti vidinę kelionę po visą Europą, per įvairius jos amžius, šalis ir vietoves.
 
Šiandien atidaroma paroda į mus prabyla universalia meno kalba – gamtos ir peizažų grožis jaudina kiekvieno širdį.  Žvelgdami į šiuos meno kūrinius, savo akimis galime įsitikinti, kiek daug unikalių, išskirtinių gamtos kampelių ir vietovių esama Europoje, kiek daug yra meninės išraiškos būdų atskleisti universalius grožio kanonus. Manau, kad paroda mums suteikia puikią galimybę žvilgtelėti ir į Europos meno istoriją. Matome, kaip laikui bėgant skirtinguose regionuose keitėsi pasaulio suvokimas, meninės išraiškos būdai ir technikos.  
Paroda labai simboliškai vainikuoja Vilniaus ir Linco bendrą misiją atstovauti Europos kultūros sostinės vardui. Džiugu, kad mes neapsiribojame tik savo kultūros lobynų atskleidimu Europai ir pasauliui, o būdami integrali Senojo Žemyno dalis, siekiame parodyti visą multikultūrinio ir įvairaus  Europos paveldo grožį.
Dėkoju parodos organizatoriams – nacionaliniam Lietuvos dailės muziejui ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejui bei visiems, prisidėjusiems prie šio projekto. Džiugu, kad tiek daug muziejų iš įvairių šalių sutiko bendradarbiauti -- paskolino parodai vertingų eksponatų. Jūsų visų dėka šiandien turime išskirtinę galimybę vienoje vietoje pamatyti ir grožėtis daugybe nuostabių Europos peizažų.
 
Tikiuosi, kad vasarą iš Lietuvos į Austriją iškeliausianti paroda džiugins ir Linco gyventojų bei svečių akis ir širdis. Neabejoju, kad paroda praturtins mus visus ir padės dar labiau puoselėti visiems brangų Europos kultūros paveldą.
Dėkoju už Jūsų dėmesį.
 
Vilnius, 2009 m. kovo 12 d.,
 
Gerbiamasis Pone Prezidente!
Ponios ir Ponai!
 
Šiomis dienomis daug kalbama apie Europą, apie bendrą politiką, bendras priemones ir t.t. Tai nėra savaime suprantamas dalykas, kaip gal būt dažnai manome, o vertingas XX amžiaus antrosios pusės laimėjimas.
 
Dvi žmonių kartos skiria mus nuo tų laikų, kai Europos tautos išgyveno alinantį karą. Ir vos prieš 20 metų Europoje įvyko politinės permainos, kurios daugeliui šalių atvėrė galimybę įgyvendinti demokratiją, atgauti nepriklausomybę ir orientuotis į europietišką vystimosi kelią. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvą.
Tai, kad 2009-siais Vilnius tapo Europos kultūros sostine, aiškiai įrodo, kiek daug šios šalys įgijo kartu su atgauta laisve ir kaip pasikeitė bei toli pažengė mūsų žemynas per pastaruosius du dešimtmečius.
Šiuo metu labai sunki ir Europos ekonominė bei finansinė padėtis, kuri, matyt, taps išbandymu pastaraisiais metais ir dešimtmečiais kurtai Europos bendrijai: reikės stiprinti savitarpio ryšius bei solidarumą mūsų valstybėse ir visoje Europos Sąjungoje.
 
Tuo pat metu Europos žemyne vystėsi intensyvus, abipusiai praturtinantis bendravimas ir meno srityje. Menininkai yra smalsūs ir žingeidūs, jie įsiklauso, įsijaučia į save ir kitus, visa tai savitai išreikšdami meno kūriniuose. Tik prieš kelias savaites Vienoje aplankiau lietuvių dailininko Žilvino Kempino parodą. Jis, kaip vėliau sužinojau, Lietuvai atstovaus ir bienalėje Venecijoje. O lygiai prieš metus lietuviui filmų kūrėjui Jonui Mekui Vienoje buvo įteiktas Austrijos Mokslo ir meno Garbės ženklas – aukščiausias apdovanojimas, Austrijoje skiriamas už nuopelnus mokslo ir meno srityje. Šiuos abu menininkus paminiu kaip pavyzdį, rodantį, koks aktyvus bendradarbiavimas vyksta ne tik tarp Lietuvos ir Austrijos menininkų, bet ir apskritai Europoje.
Tą patį galima pasakyti ir apie šiandien atidaromą parodą, kuri šiais metais bus rodoma ir Lince. Tas faktas, kad dvi Europos kultūros sotinės rengia bendrus projektus, rodo, jog Europos Sąjungoje mes esame partneriai, kuriems svarbiausia – bendrystė.
 
Ponios ir Ponai!
 
Europos kraštovaizdžių gausybė, kokia ir yra šios parodos tema, tarsi veidrodis atspindi bendrą mūsų žemyno įvairovę. Lygiai taip pat egzistuoja daugybė skirtingų meninių stilių ir galimybių perteikti šią gamtos įvairovę mene. Kiekvienas menininkas savaip suvokia ir išgyvena tikrovę ir savitu būdu perkelia ją į meno kūrinį.
T
a įvairovė perteikta ir šiandieninėje parodoje, atspindinčioje visą Europą, kurios skelbiamas tikslas – vienybė įvairovėje.
Tapybos kalba yra universali: jai nereikia žodžių, bendraudami ir norėdami, kad mus suprastų, nesuklupsime ties vienu iš septynių lietuvių kalbos linksnių ar sudėtingu veiksmažodžiu. Menas suprantamas be žodžių.
 
Noriu pasveikinti abu Lietuvos ir Austrijos kuratorius už įspūdingą paveikslų parinkimą ir kviečiu visus, mieli svečiai, šioje europietiškos įvairovės parodoje kiekvienam savaip patirti mūsų bendrystę.
Linkėdamas parodai kuo geriausios sėkmės skelbiu ją atidaryta.
Aukštutinės Austrijos žemės muziejaus (Lincas),direktoriaus dr. Peterio Assmanno kalba, pasakyta atidarant tarptautinę parodą „Gamtos ilgesys – Europos kraštovaizdžiai“
 
Gerbiamasis Prezidente Adamkau!
Gerbiamasis Prezidente Fišeri!
Brangūs garbės svečiai!
Gerbiamieji Ponios ir Ponai!
 
Daugiau kaip pusę tūkstantmečio kraštovaizdžio temą dailininkų darbuose ženklina siekis gamtos vaizdais išreikšti žmogaus ilgesį, jo minčių, netgi žmogiškų išgyvenimų pasaulį. Europos peizažo suvokimas mums atskleidžia daug daugiau, negu tik jo sudedamųjų dalių visumą. Tad kas geriau už šią temą galėjo tikti tokiam ypatingam projektui, skirtam menine ir kultūrine prasme sujungti abi 2009-ųjų metų Europos kultūros sostines – Vilnių ir Lincą.
 
Šios parodos koncepcija labai paprasta, tačiau, antra vertus, ir ganėtinai sudėtinga. Pavadinimas „Gamtos ilgesys – Europos kraštovaizdžiai“ pirmiausia apima begalinę įvairovę Europos kraštovaizdžių, kuriuos gamtos mokslai labai tiksliai padalino į šešias viena nuo kitos atskirtas zonas. Kita vertus, į darnų dialogą reikėjo sujungti ne vien tik itin vertingus Lietuvos dailės muziejaus ir Aukštutinės Austrijos žemės muziejų eksponatus, bet ir sudaryti harmoningą parodos visumą, papildant juos iš kitų Europos muziejų skolintais kūriniais. Turtingos abiejų minėtų muziejų meno kolekcijos leido visapusiškai atskleisti Europos kraštovaizdžių tapybos istoriją. Šia paroda pavyko pristatyti kelionę per Europą, „Tour d’Europe“ ir meno, ir gamtos aspektais. Toks dviejų kultūros sostinių turas per Europą yra geras kelrodis ateičiai, nes dviejų muziejų bendradarbiavimas  neapsiriboja šia paroda – praeityje jau yra buvę įdomių renginių, o dabar rengiami ir kiti konkretūs projektai.
 
Mes, šios parodos partneriai iš Linco, širdingiausiai dėkojame už prasmingą, glaudų bendradarbiavimą. Linkime parodai didžiulio pasisekimo Vilniuje ir džiaugiamės, galėdami visus pakviesti į šios parodos atidarymą, ir, savaime suprantama, ne tik į jį, „kitoje“ Europos kultūros sostinėje – Lince.
Dėkoju už Jūsų dėmesį.
 
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2014.01.13