Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Parodos plakatas

Paroda „Estijos valstybiniai apdovanojimai“ / Exhibition "Estonian State Decorations"

LDM Taikomosios dailės muziejus
Adresas: Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius. Tel.: (8-5) 2628080,
(8-5) 2612548, (8-5) 2121813. El. paštas: tdm@takas.lt 

2006 m. kovo 16 – balandžio 17 d.
Išsamiau >

  • Parodą suengė: Lietuvos dailės muziejus, Estijos ambasada Lietuvoje, Estijos valstybės kanceliarija.
  • Parodą remia: Lietuvos ambasada Estijoje, kolekcininkas Vilius Kavaliauskas
  • Parodos koordinatorė I. Dilytė, kuratoriai: S. Mikulionis, L. Bubnelis
Estijos Respublikos valstybinių apdovanojimų raida

El. leidinys „Riigikantselei“  http://www.riigikantselei.ee/symboolika apie Estijos Respublikos svarbiausius simbolius, valstybinius apdovanojimus

Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo 3A) 2006 m. kovo 17 – balandžio 17 d. – Estijos valstybės kanceliarijos paroda, kurioje eksponuojami Estijos valstybiniai apdovanojimai. Talkinant Estijos ambasadai, pirmą kartą Lietuvoje pristatomi kitos valstybės apdovanojimai, rodoma jų visuma, sudarant unikalią galimybę pažvelgti į ordinus, medalius ir kaip valstybės padėkos simbolius, ir kaip vertingus taikomosios dailės kūrinius. Parodoje taip pat supažindinama su Lietuvos piliečiais, kuriems tiek prieškariu, tiek per pastaruosius 15 metų suteikti Estijos apdovanojimai. 
 
1920 m. liepos 15 d. Konstitucinė asamblėja priėmė pirmąją Estijos Konstituciją, kurios 7 straipsnyje buvo sakoma: „Estijos Respublika neskiria ordinų ar medalių savo piliečiams, išskyrus kariškius karo metu. Estijos piliečiai taip pat neturi teisės priimti kitų šalių ordinų ar medalių.“ Tuo metu Estija turėjo tik vieną valstybės apdovanojimą - 1919 m. įsteigtą Estijos Laisvės kryžių, kuris buvo suteikiamas Estijos laisvės kovų dalyviams. 1925 m. birželio 19 d. Estijos parlamentas Riigikogu išleido įstatymą, sustabdantį Estijos Laisvės kryžiaus ordino skyrimą. Po šio sprendimo Estijos Respublika ilgą laiką neturėjo jokių valstybinių apdovanojimų.
Netrukus tokia situacija sukėlė problemų. Estijos Respublika pateko į nemalonią padėtį, kadangi tarpvalstybiniai santykiai išreiškiami ir apsikeitimu apdovanojimais. Taip pat Estijos Respublika neturėjo galimybės už įvairius nuopelnus pagerbti savo piliečių.  
Kadangi valstybės įstatymai susikirto su gyvenimiškais poreikiais bei tarptautinėmis elgesio normomis, Konstitucija buvo nuolat laužoma. Pavyzdžiui, galiojant pirmajai Konstitucijai, Prezidentas Petsas (Päts) priėmė 11 užsienio ordinų. Neveiksmingas Konstitucijos straipsnis ankstyvaisiais 1920-siais net paskatino Estijos Vyriausybę skirti Estijos Laisvės kryžių diplomatiniais motyvais ir taip nepaisyti ordino įstatų. Tad nekeista, jog1930 metais, vykdant konstitucinę reformą, taip pat buvo siūloma išbraukti iš Konstitucijos 7 straipsnį.
Šį klausimą šalies mastu iškėlė Laisvės kryžiaus brolių asociacija, vienijanti Laisvės kryžiaus kavalierius. Iniciatyvą palaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgos Kaitseliit bei kitos organizacijos. Buvo siūloma 7 straipsnį išbraukti iš abejų dokumentų, kuriuos pateikė Riigikogu referendumo svarstymui. Tačiau jie nebuvo priimti. Vabadussõjalased judėjimas, kuriam priklausė Estijos nepriklausomybės karo dalyviai, pateikė projektą, kuris galiausiai laimėjo 1933 m. referendume. Šios organizacijos dalyvių nuomone, „apdovanojimų skyrimo ir priėmimo draudimas, sukėlęs daug problemų ir nesusipratimų, buvo pašalintas iš Konstitucijos tam, kad būtų lengviau prisitaikyti prie gyvenimo realijų.“
Tačiau iš tikrųjų 7 straipsnis išliko ir naujojoje Konstitucijos redakcijoje, kadangi per kovas dėl valdžios jis buvo paprasčiausiai pamirštas. Pokyčiai įvyko tik 1934 m., kai šalies Prezidentas Konstantinas Petsas (Konstantin Päts) valstybėje paskelbė nepaprastąją padėtį ir užgrobė valdžią, savo potvarkiu pakeisdamas Vyriausybę.
Apdovanojimų įstatymas dienos šviesą išvydo Prezidento1936 m. spalio 7 d. potvarkiu. Juo buvo įsteigti Baltosios žvaigždės ir Estijos valstybės herbo ordinai, o memorialiniai Estijos Raudonojo Kryžiaus bei Erelio kryžiaus ordinai taip pat tapo valstybės apdovanojimais.
Trečioji Estijos Respublikos Konstitucija, kurią 1937 m. liepos 28 d. priėmė Nacionalinė asamblėja, galiausiai įteisino apdovanojimus. Patį įvykį pažymėjo antrojo laipsnio Estijos memorialinis apdovanojimas. Pirmasis memorialinis apdovanojimas buvo memorialinis Nepriklausomybės karo medalis, skiriamas visiems karo dalyviams. 1937 m. rugpjūčio 14 d. Prezidentas įsteigė dviejų laipsnių memorialinį naujosios Konstitucijos apdovanojimą, suteikiamą Nacionalinės asamblėjos nariams ir kitiems piliečiams, padėjusiems rengti Konstituciją.
Apdovanojimų įstatymas taip pat buvo pataisytas pagal naująją Konstituciją. Pagal Konstitucijos 39 straipsnio 6 skirsnį, apdovanojimų skyrimas buvo išimtinė Prezidento teisė. Remiantis Apdovanojimų įstatymu apdovanojimai buvo teikiamai Respublikos švenčių progomis. Apdovanojimų komitetas, į kurį įėjo vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Užsienio reikalų ministras, Karo ministras, Laisvės kryžiaus brolių asociacijos pirmininkas, Kaitseliit vadas bei Estijos Raudonojo kryžiaus prezidentas, teikė Prezidentui kandidatūras. Apdovanojimų komitetas galėjo priimti vyriausiojo kariuomenės vado, Ministro Pirmininko, ministrų, Riigikogu rūmų (Valstybės atstovų asamblėjos ir Valstybės Tarybos) pirmininkų, Teisingumo kanclerio, Generalinio auditoriaus, Aukščiausiojo teismo vyriausiojo teisėjo, Valstybės sekretoriaus, Prezidento kanceliarijos vadovo, Kaitseliit centrinės tarybos ir Estijos Raudonojo kryžiaus  pagrindinio biuro siūlymus. Komitetas taip pat ir pats galėjo inicijuoti. Kariškių kandidatūroms turėjo pritarti Vyriausiasis karo vadas, o užsienio piliečių kandidatūroms – Užsienio reikalų ministras. Apdovanojimus detaliai reglamentavo jų nešiojimo tvarka, patvirtinta 1939 m. sausio 30 d.
Aukščiausia Estijos valstybės herbo ordino kategorija - ordino grandinė. Šio apdovanojimo prieš karą buvo tik vienas egzempliorius. Grandinė yra kaldinama iš aukso ir puošiama brangakmeniais. Estijos valstybės herbo ordino grandinė yra viena iš Estijos Respublikos Prezidento regalijų. 1940 m. liepos mėn., kai Tarybų Sąjunga okupavo Estiją ir okupacinė valdžia Respublikos Prezidentą Konstantiną Päts`ą ištrėmė į Rusiją, tenai buvo išvežta ir Estijos Prezidento grandinė. 1990 metais atkūrusi Respublikos nepriklausomybę, Estija daug kartų reikalavo grąžinti Prezidento grandinę, bet iki šiol jos neatgavo.
Po pusę amžiaus trukusios okupacijos Estijos Respublika 1994 m. gegužės 5 d. Apdovanojimų aktu atkūrė beveik visus prieškarinius Estijos valstybinius apdovanojimus.
1994-ųjų Apdovanojimų aktas kartu su valstybiniais apdovanojimais grąžino ir Apdovanojimų komitetą, į kurį dabar įeina ministerijų sekretoriai bei kiti aukštesnio rango valstybės tarnautojai. Jam vadovauja Valstybės sekretorius. Bet kokių su apdovanojimais susijusių praktinių klausimų sprendimas – Valstybės kanceliarijos kompetencija.
Šiuo metu Estijos valstybės apdovanojimai skiriami vadovaujantis Apdovanojimų aktu, kuris įsigaliojo 1997 m. kovo 1 d. Šis aktas nurodo apdovanojimų klases bei pateikia jų apibūdinimus, nustato pagrindines rekomendavimo ir skyrimo procedūras, apdovanojimų įteikimą ir jų nešiojimą, atsakomybę už nelegalius su apdovanojimu susijusius veiksmus bei pagrindines užsienio pasižymėjimo ženklų bei apdovanojimų registravimo ir nešiojimo procedūras.
Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, Estijos valstybinių apdovanojimų parodoje eksponuojami Estijos valstybės herbo ordinai, Baltosios žvaigždės ordino grandinė ir šio 1–5 laipsnių ordino pavyzdžiai, Erelio kryžiaus 1–5 laipsnių ordinai ir jo auksinis, sidabrinis, geležinis kryžiai, Estijos Raudonojo Kryžiaus ordinai ir jo medalis, Marijos žemės kryžiaus ordinas, Erelio kryžiaus ordinai su sukryžiuotais kardais bei visų Estijos ordinų miniatiūros.
Tiek prieškariu, tiek per 15 pastarųjų metų, Estijos valstybiniai apdovanojimai už indėlį į sėkmingą bendradarbiavimą ir dvišalių santykių plėtrą buvo suteikti ne vienam Lietuvos piliečiui. Paroda „Estijos valstybiniai apdovanojimai“ supažindina su visais Estijos valstybiniais ordinais ir jų laipsniais. Joje taip pat pateikta daugelio Lietuvos valstybės veikėjų, verslo pasaulio atstovų, menininkų, karininkų ir kt. asmenų, pelniusių Estijos valstybinius apdovanojimus, nuotraukos.
 
Spaudai parengta pagal Hannes Walter ir 
Ivo Manfred Rebane publikacijas
Iš anglų kalbos vertė Karina Juodelytė

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.23