Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 
 
Tarptautinės parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ (iš Švedijos kultūros paveldo institucijų) edukacinės programos moksleiviams
 
2006 m. liepos 7 d. – spalio 15 d.
Lietuvos dailės muziejus kaip ir kiekvienais naujais mokslo metais taip ir šiemet ruošiasi turiningam bendradarbiavimui su mokytojais ir moksleiviais bei siūlo ciklą įdomių, originalių edukacinių programų, susietų su eksponuojamomis parodomis.
Nuotraukose – parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai“ (iš Švedijos kultūros paveldo institucijų)  fragmentai. Nuotraukos iš LDM Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus archyvo
 
2006 m. liepos 7 d. – spalio 15 d. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyksta unikali paroda, kurioje pirmą kartą pristatoma penkiasdešimt XVII–XVIII a. istorinių vėliavų bei žemėlapių (originalų ir faksimilių), atvežtų iš Švedijos kultūros paveldo puoselėjimo institucijų – Armijos muziejaus ir Karo archyvo (detaliai apie parodą – http://www.ldm.lt).
Paroda reikšminga daugeliu požiūrių: Lietuvoje nėra išlikusių istorinių valstybinių vėliavų, išskyrus vienintelę Žygimanto Vazos (1587–1632) valdymo metų Trakų vaivadijos vėliavą. Tad dabar yra puiki proga pamatyti  šią istorinio kultūrinio paveldo dalį, kuri siejama su valstybingumo ir tautos savimone.   
Vėliavos ir žemėlapiai – ne tik valstybingumo simboliai, bet ir dailės kūriniai. Aukso, sidabro gijomis siuvinėti vėliavų herbai, kiti simboliai ir ženklai, vėliavų spalvos, medžiagos rūšys ne tik atgaivina istorines žinias, bet teikia ir estetinį įspūdį. Žemėlapiuose dėmesį patraukia upių, kelių žymėjimo raizgalynė, pats tuometinis braižymo menas. Stebina, kaip tiksliai čia nurodomos lietuvių įtvirtinimų struktūros, jų silpnosios vietos, gatvių tinklai – visa tai pravertė švedų kariuomenei jų žygių į Lietuvą metu.
Norėdami, kad ši paroda būtų dar įdomesnė, LDM Meno pažinimo centro darbuotojai parengė keturis skirtingus edukacinius užsiėmimus, kuriuose dalyvauti kviečiami visi istorijos mokytojai bei istorija besidomintys moksleiviai. Siūlomos temos moksleiviams turėtų paįvairinti istorijos mokymąsi V, VIII, XI klasėse, nes puikiai dera prie vadovėliuose pateiktos medžiagos. Pradinių klasių moksleiviams taip pat užsiėmimuose turėtų būti įdomu, nes žaidimo forma jie bus susipažinti su heraldikos pagrindais ir senaisiais žemėlapiais. Visų kitų klasių moksleiviams tai bus puiki galimybė turiningai, smagiai ir aktyviai praleisti laiką muziejuje, pasikartoti mokykloje įgytas žinias bei atverti dar nežinomus istorijos puslapius.
Tikimės, jog ši paroda atkreips pedagogų ir moksleivių dėmesį.
Siūlome kelionės į muziejų neatidėlioti, nes paroda veiks tik iki 2006 m. spalio 15 d. kartu  norėtume priminti, kad edukacinio užsiėmimo bilieto kaina yra tik vienas litas, o lydinčiam mokytojui bilieto pirkti nereikia.
Visa naujausia informacija apie edukacines programas yra nuolat skelbiama internete, Lietuvos dailės muziejaus svetainėje http://www.ldm.lt, skyrelyje „Edukacija“, ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.svietimas.vilnius.lt, skyrelyje „Kviečia neformalaus ugdymo įstaigos“.
Išsamesnė informacija teikiama ir užsakymai priimami tel.: (8~5) 212 1813 ir (8~5) 262 8080.
 
 
„XVII-XIII a. Lietuvos valstybės ir valdovų vėliavos“
Užsiėmimo metu moksleiviai tyrinės parodoje eksponuojamas originalias Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto Stipriojo valdymo epochos Lietuvos valstybines vėliavas, taip pat įvairiausių vėliavų faksimiles. Bus kalbama apie vėliavą kaip apie vieną iš svarbiausių valstybingumo simbolių. Įvardinę, kas sudaro vėliavos pagrindą, sužinos apie herbo sudedamąsias dalis, jų reikšmę, aptars pagrindines herbo spalvas bei simbolius.
Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys kurs vėliavas  ir žaidimo forma pristatys jas savo klasės draugams, o grįžę į mokyklą, galės suorganizuoti sukurtų vėliavų parodą.
 
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos tarpusavio santykiai Vazų dinastijos laikais“
Užsiėmimo metu moksleiviai aptars Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos pakankamai komplikuotus santykius valdant Vazų dinastijos atstovams (1587–1668). Bandys išsiaiškinti nuolatinių karinių konfliktų priežastis bei pasekmes, prisimins varžybas dėl Baltijos pakrančių žemių. Taip pat sužinos, kad tuo metu vyko ne tik karai, bet ir tam tikri kultūriniai mainai.
Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai tyrinės įspūdingą proginę vėliavą, kuri buvo pasiūta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos vedybų su Konstancija Habsburgaite, įvykusių 1605 metais, proga. Moksleiviai sužinos, kad šiomis vėliavomis buvo papuoštos iškilmingos procesijos, lydėjusios valdovų porą, trimitininkų trimitai.
Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai kurs progines trimitininkų vėliavas, kuriomis, grįžę į mokyklą, galės pasipuošti savo klasę.
 
„Didysis  šiaurės karas (1700–1721) ir švedų trofėjai“
Užsiėmimo metu moksleiviai prisimins Didįjį šiaurės karą, jo eigą bei liūdnas karo pasekmes Abiejų Tautų Respublikai. Pamatys žemėlapius, kuriais naudojosi švedai karinės kampanijos metu. Atkreips dėmesį į 1702 m. Žemaitijos kelių žemėlapį ir tų pačių metų LDK žemėlapį, kuriame turės surasti pažymėtą švedų kariuomenės žygį Panemune. Tyrinės ir autentiškas Augusto Stipriojo epochos valstybines  vėliavas, su kuriomis Lietuvos kariuomenė ėjo kautis su priešais Didžiojo šiaurės karo metu. Būtent šios valstybinės vėliavos, atitekusios švedams, laimėtojams buvo itin svarbus ir vertingas pergalingo žygio trofėjus.
Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai, įsivaizduodami, kad gali pakeisti istorijos tėkmę, patys taps kariais. Pasidalinę į pulkus ir pasiskirstę užduotis, kariai turės sukurti patį efektyviausią Senojo arsenalo gynybos planą. Tuo metu karių padėjėjos kurs karinių uniformų bei pulkų vėliavų eskizus.
 
„XVII–XVIII a. žemėlapių braižymo menas ir švedų žvalgybos ypatumai“ 
Užsiėmimo metu moksleiviai apžiūrės parodoje eksponuojamus žemėlapius ir senųjų miestų planus, kuriuos braižė švedų žvalgai bei su švedų kariuomene žygiavę dailininkai. Taip pat bandys išsiaiškinti žemėlapių braižymo paskirtį, išmoks pagrindinius žymėjimo ženklus, išgirs apie kai kuriuos to meto švedų žvalgybos ypatumus.
Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys taps žvalgais, kurie turės nubraižyti kuo tikslesnį žemėlapį. Iš pradžių žvalgai susiras žvalgybos įrangą specialiai pažymėtoje vietoje, o vėliau išvyks, gavę tokią užduotį: „Kaip lengviausiu būdu užimti Senąjį arsenalą“.
 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.11.23