LIETUVOS VALDOVŲ (DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ)
RŪMŲ PRITAIKYMO PROJEKTO GAIRĖS

Vilniaus katedros kriptos freska. XIV a. R. Paknio nuotraukaVALDOVŲ RŪMŲ ANSAMBLIS
VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJINĖS EKSPOZICIJOS
1. Archeologijos ekspozicija
2. Ekspozicijos Valdovų rūmų interjeruose:
3. Rūmų kiemo panaudojimas
I. Valdovų rūmų ansamblis
Lietuvos Valdovų rūmų ansamblis. RekonstrukcijaLietuvos Valdovų rūmai - svarbiausias ilgaamžės Lietuvos valstybės simbolis. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo XIII a. formavosi kaip viena didžiausių Europos valstybių. Valdovų (didžiųjų kunigaikščių) rūmai - Vilniaus pilių komplekso centras, reprezentuojantis ilgalaikį Lietuvos valstybingumą.
Po XVII a. vidurio karų, lėmusių valstybės nuosmukį, nuolat buvo siekiama atstatyti apgriautus Valdovų rūmus - pusantro šimto metų dažnai Rūmų atstatymo klausimas keltas ne tik Lietuvos pavietų seimeliuose, bet ir bendruose Abiejų Tautų Respublikos (unijinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės) seimuose, nes Valdovų rūmai tebebuvo suvokiami kaip svarbiausias Lietuvos valstybingumo simbolis. Carinė Rusijos imperija, norėdama sunaikinti svarbiausius Lietuvos valstybingumo simbolius, tuoj po LDK okupacijos skatino nugriauti Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmus. XVIII-XIX a. sandūroje nugriautų Valdovų rūmų reikšmingumas, nežiūrint visų carinės ir tarybinės okupacijos pastangų, pilietinėje sąmonėje išliko kaip reikšmingas Lietuvos valstybės faktas. Todėl Valdovų rūmų atstatymo idėja buvo iškelta kaip viena svarbiausiųjų Lietuvos atgimimo metais. Būtent 1987 m. prasidėjo intensyvūs Lietuvos Valdovų rūmų teritorijos tyrinėjimai, imtos rinkti aukos Rūmų atstatymui. Per vienuolika metų Pilių tyrimo centro “Lietuvos pilys” atlikti tyrimai (paskelbti keliose studijose ir gausiai pristatyti spaudoje) sudarė realias galimybes atstatyti Valdovų rūmus pagal dr. N. Kitkausko vadovaujamos darbo grupės parengtą restrospektyvinį rekonstrukcijos projektą.
Rekonstruotų Lietuvos Valdovų rūmų kompleksą sudaro keturi korpusai, išsidėstę tarp Arkikatedros ir Gedimino kalno.
Pateikiamos Valdovų rūmų pritaikymo gairės apima ne tik numatomą atstatyti Didžiųjų kunigaikščių rūmų ansamblį, bet ir Vilniaus Arkikatedrą, nes abu statiniai visada sudarė vieningą kompleksą, ženklinantį Lietuvos pasaulietinės ir bažnytinės valdžios galias.
II. Valdovų rūmų muziejinės ekspozicijos
1. Archeologijos ekspozicija
Nuo 1987 m. pradėti intensyvūs archeologiniai kasinėjimai atvėrė Valdovų rūmų išlikusias statinio dalis, atskirų Rūmų komponentų liekanas, kurios šiandien sudaro autentiškąją Valdovų rūmų architektūrinio palikimo dalį.
Atkastiems gotikinių (XIII-XIVa., XV a.) ir renesansinių (XVI a.) Lietuvos valdovų rezidencijų pamatų fragmentų bei Rūmų architektūrinių detalių (langokraščiai, karnizai, kokliai, figūrinės plytos, grindų plytelės, smiltainio, marmuro ir vietinio konglomerato nuolaužos ir kt.) radiniams eksponuoti skiriama Rūmų požemių (rūsių) ekspozicija (po Pietų bei Rytų korpusais).
Rūmų kieme galima įrengti istorinių mūrų ekspoziciją (atodangą) - gotikinės rezidencinės pilies ir jos bokšto liekanoms ties Pietų ir Šiaurės korpusais pristatyti.
Valdovų rūmų požemyje įkurtą archeologinę ekspoziciją siūloma sujungti su dabar Katedros lankytojams rodomais požemiais, kuriuose ypatingai vertingas Karališkasis mauzoliejus (didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikai bei Vladislovo Vazos širdis), Vilniaus vyskupų kripta, pagoniškosios lietuvių šventyklos liekanos, Valdovų rūmų archeologinių kasinėjimų radiniai (iš kairės): molinis puodas (XVI a. pab.-XVII a. pirmoji pusė), molonio bokalo fragmentas (XVII a.) ir molinis ąsotis (XVII a, pirmoji pusė-vidurys seniausioji Lietuvoje freska, vaizduojanti Kristaus Nukryžiavimą (XIV a. pab.), Mindaugo ir Jogailos katedros liekanos, neidentifikuotos moters (XIV-XV a.) ir Vilniaus universiteto steigėjo vyskupo V. Protasevičiaus (XVI a.) antkapių fragmentai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro kalavijas ir kitos vertybės.
Valdovų rūmų požemių ekspozicija, pristatanti autentiškas Rūmų architektūros liekanas, bei Katedros požemiai, atveriantys pagrindinės valstybės šventovės istorines erdves, atskleis neatsiejamą šių dviejų svarbiausių Lietuvos valstybingumą apibūdinančių objektų ryšį bei europinės architektūros Lietuvoje svarbiausiųjų stilių raidą.
2. Ekspozicijos Valdovų rūmų interjeruose:
 2.1. Lietuvos Valdovų rūmų Pietų korpusas
Pirmasis aukštas - ekspozicijų pradžia - pritaikomas muziejaus lankytojų priėmimo reikmėms - kasos, turizmo informacijos bei reklamos centras (knygos, suvenyrai, faksimilės, vaizdajuostės ir pan.) bei muziejaus kavinė.
Antrasis aukštas (žiūr. iš dešinės į kairę) skiriamas Valdovų rūmų trijų stilistinių laikotarpių atspindėjimui, įrengiant tris šių stilių sales:
  •  
    gotikos salė (Mindaugo, Gedimino, Vytauto, Aleksandro),
  •  
    renesanso salė (paskutiniųjų Gediminaičių-Žygimantų),
  •  
    baroko salė (Vazų).
Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietų fasadas. RekonstrukcijaŠių salių interjerai atkuriami maksimaliai panaudojant archeologinių tyrinėjimų metu surastas architektūrines detales, ypač gausius radinius, kurie leidžia rekonstruoti Rūmų krosnis - tiek gotikos, tiek renesanso, tiek ir baroko, Rūmų heraldinius ženklus (Vazų herbinis kartušas ir pan.). Lietuvos dailės muziejaus vaizduojamojo ir taikomojo meno bei kitų muziejų rinkiniai leidžia sukurti visų trijų stilių salių interjerus, eksponuojant tapybą, ypač vertingus baroko gobelenus bei valdovų (Gediminaičių, Stepono Batoro, Vazų ir kt.) ir didikų (Radvilų, Sapiegų, Pacų, Valavičių, Sluškų ir kt.) portretus bei baldus (yra išlikę 7 gotikiniai baldai, renesansinės kėdės, gausūs barokinių baldų su didikų herbais komplektai). Pakankamai medžiagos istorinių stilių salėms esama ne tik barokiniam laikotarpiui atspindėti, bet ir renesanso bei gotikos stiliams pristatyti: šalia puošnios barokinės menės kuklumu pasižymės renesansinė menė, gotikinėje salėje bus ne tik eksponuojami negausūs, bet ypač vertingi gotikos tapybos bei skulptūros pavyzdžiai.
Trečiasis Pietų korpuso aukštas skiriamas Didžiajai reprezentacinei Valdovų rūmų menei - renesanso erdvė gaubiama šiam stiliui itin būdingų ir puošnių kesoninių lubų. Ši menė su priesaliu bei avanssale skiriama ypatingai svarbiems valstybės gyvenimo įvykiams - valstybinių švenčių iškilmėms, kitų šalių karalių bei prezidentų pagerbimui, svarbiausių valstybinių apdovanojimų įteikimui, Lietuvos prezidentų inauguracijos iškilmėms, svarbiausių istorinių valstybės įvykių paminėjimui, didžiausių valstybės tarptautinių forumų atidarymo bei uždarymo iškilmėms, žymiausių asmenybių pagerbimui. Šią renesansinę salę siūloma puošti didžiaisiais gobelenais (išskyrus du Katedros lobynui priklausančius gobelenus), istoriniais baldais bei jų identiškomis kopijomis, plastikos ir taikomosios dailės darbais. Šią - pačią erdviausią Rūmų salę, apimančią didžiąją dalį trečiojo aukšto, įrėmina priesalis ir avanssalė.Reprezentacinėje menėje taip pat reikalingi pagrindiniai muzikos instrumentai (elektriniai vargonai, koncertinis klavesinas ir koncertinis fortepijonas). Didžioji reprezentacinė menė bei šalia esančios mažosios salės (priesaliai) įeina į bendrąjį muziejinį ekspozicijų kompleksą. 
2.2. Rytų korpusas
Šis korpusas, vadintas karalienės Bonos vardu, skiriamas (išskyrus bokštą) muziejinei ekspozicijai, pristatančiai LDK teritorijos raidą bei svarbiausius valstybės savitumą atskleidžiančius ženklus.
Pirmojo aukšto patalpos skiriamos Rūmų architektūrinės raidos (statybos ir kelių rekonstrukcijų) istorijai. Šia ekspozicija taip pat siekiama pristatyti Rūmų statytojų, projektuotojų - italų ir vokiečių architektų - G. Cini, B. Berreci, F. Uscherfte, J. Breytfuß ir kt. darbus bei rūmų ikonografijos kūrėjus - P. Smuglevičių, P. Rossi ir kt. bei jų mecenatus - LDK kanclerį J. Chreptavičių, generolą kunigaikštį A. Čartoriskį ir kt. Ekspozicija apima ir svarbiausius Rūmų atstatymo istorijos momentus (XVIII a. seimelių ir seimų dokumentai, kuriuose reikalaujama atstatyti rūmus, XX a. Rūmų atstatymo projektai ir maketai bei pan.).
Žemutinės pilies Valdovų rūmų rytų korpuso kiemo fasadas ir pietų korpuso pjūvis. Rekonstrukcija. V. Abromausko piešinysAntrojo aukšto ekspozicijoje rodomi LDK valstybingumo ženklai (originalai bei identiškos kopijos) - istoriniai žemėlapiai, vėliavos, numizmatika, medaliai, knygos ir rankraščiai (valdovų privilegijos ir kiti valstybiniai dokumentai), spaudai ir pan. iš išlikusių rinkinių (Vilniaus Universiteto bibliotekoje saugomi Žygimanto Augusto gaubliai, knygos, spaudai, ypač gausus - 2000 vienetų - istorinių žemėlapių rinkinys). Ši ekspozicija siekia atskleisti ir Valdovų rūmų kaip pagrindinės valstybės valdovų rezidencijos istorijos vertę. Valdovų rūmuose nuolatos lankėsi ar gyveno dauguma didžiųjų Lietuvos kunigaikščių (Mindaugas, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Skirgaila, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras Vaza); Rūmuose ir greta jų gimė Lietuvos valstybės konstitucijos, vadinamos privilegijomis (1447, 1492, 1506, 1529 m.), čia buvo sukurti Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588 m.), rašyta Lietuvos Metrika, padėti ūkiniai, teisiniai ir politiniai krašto gyvenimo pagrindai, įtvirtinę Lietuvos valstybingumą. Pristatoma ekspozicija atskleidžia ne tik Lietuvos valdovų, bet ir žymiausių LDK valstybininkų - Alberto Goštauto, Mikalojaus Radvilos Juodojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Konstantino Ostrogiškio, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, Eustachijaus Valavičiaus, Jono Chodkevičiaus, vyskupo Merkelio Giedraičio, Leono Sapiegos, Jonušo ir Boguslavo Radvilų, Kazimiero Sapiegos, Mykolo Frydricho Čartoriskio, Kazimiero Nestoro Sapiegos, Antano Tyzenhauzo, vyskupo Igno Jokūbo Masalskio ir kitų aukštų valstybės ir Bažnyčios dignitorių veiklą bei nuopelnus.
Trečiajame aukšte rengiamos kilnojamosios parodos iš kitų Europos valstybių daugiausia buvusiuose valdovų rūmuose įsikūrusių Karališkųjų muziejų bei depozito teisėmis iš kitų šalių muziejų gautų meno kūrinių, susijusių su istorine Lietuva, parodos (iš Krokuvos, Varšuvos, Liublino, Kijevo, Lvovo, Sankt Peterburgo, Drezdeno, Prahos, Budapešto, Upsalos, Stokholmo muziejinių ir archyvinių rinkinių, pvz. Ermitaže saugomas Rubenso dirbtuvėje tapytas Radvilos portretas, Krokuvos Vavelio rūmuose saugomi Lietuvos ir Lenkijos herbais puošti gobelenai, Skokholmo ir Upsalos bibliotekose ir archyvuose saugoma lituanistinė medžiaga bei pan.).
Šiuo metu kitų valstybių vadovų - karalių ir prezidentų oficialių vizitų Lietuvoje programoms nuolat siūloma atvežti vertingas parodas, ypač dažnai norima eksponuoti valstybinių apdovanojimų, medalių, portretų, svarbiausių kultūrinių objektų ikonografinių darbų pavyzdžius, tačiau tokioms specializuotoms parodoms, kurios paprastai rengiamos ne pagal ilgametes kultūros mainų programas, bet dažniausiai inicijuojamos sudarant valstybių vadovų oficialių vizitų programas, Vilniuje nėra tinkamų patalpų. Kilnojamų parodų iš užsienio valstybių Karališkųjų ir Nacionalinių muziejų rengimas būtų glaudžiai susietas su Prezidentūros ir Vyriausybės vadovų protokolais, parodos būtų ypač iškilmingai atidaromos, susiejant šias ceremonijas su užsienio valstybių vadovų priėmimo ritualais Valdovų rūmų Didžiojoje reprezentacinėje menėje bei svarbiausiųjų Rūmų ir Katedros ekspozicijų aplankymo programa.
Rytų korpuso bokšte siūloma įkurti Valdovų rūmų muziejaus administraciją.
Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinis fasadas2.3. Šiaurės korpusas
Šiaurės korpuse, kuriame buvo Rūmų teatras, numatoma atkurti istorinę aplinką, leidžiančią įgyvendinti teatrinius bei koncertinius senosios Lietuvos kultūrinę tradiciją atgaivinančius bei plėtojančius projektus. Valdovų rūmuose statytos operos bei išlikę šių pastatymų šaltinių fragmentai jau keletą metų bandomi atgaivinti klasikinio šokio, operų fragmentų rekonstrukcinėmis programomis, įsiliejant į Europos Tarybos kultūros kelių programos daugiašalius projektus.Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurės fasadas. Rekonstrukcija Senosios muzikos ansambliai, šokių trupės, įvairūs operiniai ansambliai neturi tinkamos istorinės aplinkos planingam ir nuosekliam LDK kultūrinių tradicijų puoselėjimui ir populiarinimui. Tokios koncertinės aplinkos stygių konstatuoja ir nacionalinės meno institucijos, pristatydamos šiuolaikiniuose interjeruose Lietuvoje koncertuojančius įvairių Europos šalių profesionalius senosios muzikos bei šokio ansamblius. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos valstybių aristokratinės meno tradicijos populiarinimui numatoma įrengti istorizuotą barokinį interjerą Valdovų rūmų Šiaurės korpuse - klasikinio teatro, operos, šokio ir muzikos salę, kurioje ne tik būtų įgyvendinami senųjų menų projektai, bet rengiamos ir edukacinės programos, skirtos senųjų menų bei LDK kultūrinių tradicijų pažinimui.
 
2.4. Vakarų korpusas 
Žemutinės pilies Valdovų rūmų vakarų fasadas. RekonstrukcijaŠio korpuso, pastatyto ant istorinių pamatų, pirmajame aukšte eksponuojamas Vilniaus Katedros lobynas - vertingiausia visų laikų Lietuvos meno kolekcija, kurią sudaro per 270 aukso ir sidabro brangakmeniais papuoštų juvelyrikos dirbinių - monstrancijos, bažnytinės taurės (kielikai), relikvijoriai, vyskupo lazda (pastoralas) ir kt. Ypač akcentuoti šioje ekspozicijoje vertingiausi darbai - gotikinis Šv. Stanislovo relikvijorius (dovanotas Katedros pašventinimo proga), LDK kanclerio Alberto Goštauto gotikinė monstrancija, Goštauto kryžius, seniausieji gotikiniai relikvijoriai ir monstrancijos, du lobynui priklausantys gobelenai.
Iš lobyną eksponuojančių patalpų esantys požeminiai perėjimai veda į Karališkąjį mauzoliejų ir kitus Katedros požemius (juose esančios vertybės išvardintos II skyriaus 1 dalyje). Katedros lobyno ekspozicijos kaip ir Mauzoliejuje esančių objektų lankymui taikomas specialus lankymo apribojimas (vedamos tik ne daugiau 15 žmonių grupės su gidu). Kai kurios lobyno ekspozicijoje esančios vertybės prireikus naudojamos ir Arkikatedroje vykstančiose liturginėse apeigose.
Žemutinės pilies Valdovų rūmų vakarų korpuso kiemo fasadas. RekonstrukcijaAntrajame Vakarų korpuso aukšte, virš Katedros lobyno, eksponuojamas unikalus vaizduojamosios dailės rinkinys - Vilniaus vyskupų ordinarų portretų kolekcija, pristatanti visus Vilniaus ganytojus (nuo vyskupo Andriaus, XIV a. pab.) bei atskirus tapybos darbus, kuriuose vaizduojami kiti Lietuvos vyskupai bei aukštieji Bažnyčios dignitoriai.
Trečiajame aukšte eksponuojama bažnytinė taikomoji dailė iš pakankamai gausių ir reprezentatyvių Lietuvos dailės muziejaus rinkinių - arnotai, mitros, stulos, altoriaus užtiesalai ir kt.
Tad visas Vakarų korpusas eksponuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinį meną, nuosekliai atspindėdamas Vilniaus Katedros kaip pagrindinės valstybės šventovės istorinį ir meninį palikimą. 
3. Rūmų kiemo panaudojimas
Valdovų rūmų kiemas sudaro naują senojo Vilniaus, garsėjančio istoriniais kiemais, erdvę, tinkamą įvairiems kultūros bei meno projektams. Jis žymiai didesnis nei Aliumnato kiemas, svarbi jo savybė - ypatingos istorinės aplinkos bei vietos Vilniaus centre dermė, leidžianti surengti įvairaus pobūdžio šventes - tiek etninės kultūros skleidimui (folkloro festivaliai “Baltica”, “Skamba skamba kankliai” ir pan.), tiek ir profesionaliųjų menų pristatymui (Vilniaus festivalis, “Banchetto musicale” ir pan.), o tai pat valstybinių švenčių ir kitų ceremonijų įgyvendinimui.
Rūmų kiemo Pietų korpuso atviroji galerija (ložė) sudaro galimybę kiemo erdvę renginių metu panaudoti kaip teatrines ložes žiūrovams.
Kieme vakarais susirinkusiems miestiečiams bei svečiams galėtų būti rodomos vaizdajuostės - koncertų, spektaklių įrašai, kultūros bei meno istoriją populiarinančios juostos.
Valdovų rūmų teritorijos archeologinis radinys  –XVI a. pirmosios pusės karnizinis koklis su Sforcų herbu. Restauravo R. Rudokaitė
Valdovų rūmų teritorijos archeologinis radinys – XV a. koklis su herbu "Žaltys"
Valdovų rūmų teritorijos archeologinis radinys  – XVII a. pirmosios pusės kokliai, puošti kiliminiu raštu
 
Romualdas Budrys,
Lietuvos dailės muziejaus direktorius
Panaudotos iliustracijos iš leidinių:
Napoleonas Kitkauskas "Vilniaus pilys". Vilnius, 1998;
Kazys Almenas "Vilniaus pilys". Vilnius, 2000;
Lietuvos katalikų mokslo akademijos "Metraštis". XIII. Vilnius, 1998;
Žurnalas "Liaudies kultūra". 1999, Nr. 6;
Žurnalas "Baltų archeologija". 1996, Nr. 1(18);

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.10.25