KūrėjaiĮ pradžiąEN

Teatras, gyvieji paveikslai

J. Rustemas kūrė dekoracijas ir kostiumus mėgėjų teatrams, nuo 1810 m. talkino profesionaliam Vilniaus teatrui, įėjo į 1816 m. įsteigtą Teatro direkciją, kur buvo atsakingas už viską, kas susiję su spektaklių apipavidalinimu – kūrė kostiumus ir dekoracijas, prižiūrėjo kitų dailininkų darbą.

Kaip Vilniaus universiteto profesorius ir garsus miesto dailininkas, J. Rustemas dalyvavo apipavidalinant valstybines šventes. Geriausiai žinomas yra 1801 m. Vilniaus universiteto tarybos pavedimu J. Rustemo sukurtas Akademijos vartų dekoras, skirtas caro Aleksandro karūnavimo iškilmėms. Tuomet dailininkas nutapė transparantą, kuris buvo įkomponuotas specialiai iškilmėms pastatyto dorėninio portiko arkoje ir vaizdavo Akademiją simbolizuojančią moterį, lauro lapų girlianda vainikuojančią altorių su caro biustu.

Antikines formas ir mitologinius įvaizdžius J. Rustemas taikė ir intymesnių, šeimyninių švenčių apipavidalinimui. Laiškuose Feliksui Veisu jis aprašė keletą Pūškų dvare rengtų „siurprizų“, kuriems pastatė girliandomis puoštas kolonas, vazas, aukurą, įrengė kerinčią iliuminaciją.

Vienkartiniai reginiai buvo ir J. Rustemo komponuoti „gyvieji paveikslai“. Apie Labdarybės draugijoje 1825 m. balandžio
28 d. parodytus septynis „Armidės“ paveikslus pagal Torkvato Taso (Torquato Tasso) „Išlaisvintąją Jeruzalę” „Kurjer Litewski“ anuomet buvo rašoma: „Armidė – visai naujas sumanymas, sunku surasti jam pavadinimą. Tai kažkoks ramus baletas, opera be dainų [...]. Dėka profesoriaus J. Rustemo, kuris užsiėmė paveikslų komponavimu, mimika, rūbais, derančiais prie vaizduojamo laiko, talento ir mokslo, viskas atlikta meistriškai tikroviškai [...]. Koks pozicijų įvairumas, koks tikras ir išraiškingas kiekvienas herojų gestas. Kaip puikiai sugrupuoti asmenys! [...] Figūros tokios įvairios, tokios iškalbingos [...] Kodėl gi kas iš jaunesnių tapytojų nepadarė tų paveikslų kopijų?“