KūrėjaiĮ pradžiąEN

Kortos

Vienas netikėčiausių ir labiausiai intriguojančių J. Rustemo kūrinių – kortos, paties dailininko pavadintos „Cartes Barbouillées“ („Teplionių kortos“) , „Cartes de Fantaisie“ („Fantastinės kortos“). Kortų idėja, greičiausiai, buvo perimta iš XIX a. pradžioje Vokietijoje plitusių „Cotta“ kortų, kuriose kortų ženklai buvo integruojami į piešinius, taip kortų žaidimą – anuomet populiarią laisvalaikio pramogą – paverčiant estetinio lavinimo priemone.

„Fantastines kortas“ J. Rustemas komponavo iš įvairių savo piešinių ir eskizų (mitologinių, religinių, buitinių kompozicijų, natiurmortų, portretų), ieškodamas, kur įpiešti akis, žaisdamas siužetais, motyvais, kultūrinėmis aliuzijomis.

1814 m. Gotlybas Kislingas apsiėmė išgraviruoti 100 J. Rustemo kortų ir paskelbė jų prenumeratą. Pasirodžius pirmosioms 50 kortų, Vilniaus generalgubernatorių pasiekė skundas, kuriame buvo rašoma: „[...] Vyriausiasis katalikų dvasinių reikalų valdytojas, slaptasis tarėjas kunigaikštis Aleksandras Nikolajevičius įteikė man keletą piešinių ant kartono su Šventąjį Raštą liečiančiais atvaizdais, kaip dalyką, galintį kelti papiktinimą, pridurdamas, kad tokia piešyba užsiima vienas Vilniaus universiteto profesorius Rustemas. Laikydamas iš savo pusės nepadoriu tokį pono Rustemo užsiėmimą, aš nuolankiai prašau Jūsų prakilnybę, parodžius jam persiunčiamus čia piešinius, patarti jam nebegaminti ateityje šios rūšies kūrinių, nes jis gali sėkmingiau naudoti savo talentą“.

Po šio skundo cenzūra 20 J. Rustemo kortų uždraudė. Kadangi jos buvo išraižytos vienoje vario plokštėje su necenzūruotais atvaizdais, uždraustų kortų raižiniai buvo tik kryžmiškai perbrėžti, tačiau taip lengvai, kad vaizdui beveik nepakenkė. Iš pradžių išleista 80 vario raižinių, tačiau vėliau reprodukuotos visos kortos – 100.