KūrėjaiĮ pradžiąEN

Kūryba

J. Rustemas yra nutapęs įvairių žanrų paveikslų – mitologinių, religinių, buitinių kompozicijų, peizažų, tačiau visų pirma jis buvo portretistas. Keistu likimo įnoriu pražuvo beveik visa neportretinė J. Rustemo tapyba – išliko vos pora kūrinių („Dianos poilsis“,
„Šv. Jonas Krikštytojas“). Tik iš literatūros žinome J. Rustemo kompozicijas „Turkas ant arklio“ (1791), „Žydas filosofas“ (1827), „Veneros gimimas“, „Asklepijas, Higėja ir Telesforas“, „Sūnus palaidūnas“ ir kt.

Portretinė tapyba taip pat išliko toli gražu ne visa. Pasak amžininkų, kadaise J. Rustemo tapytų portretų buvo kone kiekviename Lietuvos dvare. 1999 m. išleistoje monografijoje
dr. Rūta Janonienė suregistravo 75 išlikusius J. Rustemo tapytus portretus ir daugiau negu 130 portretų, žinomų iš literatūros, fotografijų, dailininko mokinių kopijų, raižinių ir litografijų. Portretuose įamžinti žymiausi XIX a. I pusės vilniečiai – universiteto profesoriai, miesto inteligentijos, Lietuvos diduomenės atstovai, dailininko bičiuliai, šeimos narai.

Svarbią vietą J. Rustemo kūryboje užėmė piešiniai. Juose dailininkas fiksavo kasdienį Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą – amatininkus, prekeivius, žydus, valstiečius, keliaujančius akrobatus, žonglierius ir t. t.

Išliko tik nedidelė J. Rustemo piešinių dalis. Dar keliasdešimt piešinių žinome iš dailininko mokinių grafikos lakštų – Kazimiero Bachmatavičiaus „Vaizdingo mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimo“ ir kt.

J. Rustemas kūrė dekoracijas mėgėjiškiems spektakliams, vaidintiems provincijos dvaruose ir Vilniaus salonuose, bendradarbiavo su profesionaliu Vilniaus teatru, apipavidalino šventinius renginius, komponavo „gyvuosius paveikslus“.