KūrėjaiĮ pradžiąEN
  • Nežinomos moters portretas.

    Lietuvos dailės muziejus

  • Kristina Gerhardi-Frankienė. Lietuvos dailės muziejus.

    Kristina Gerhardi-Frankienė (apie 1780 – po 1823) – austrų dainininkė ir muzikos pedagogė, gydytojo Jozefo Franko žmona.

    Savo dainavimu papuošdavo vyro organizuojamus labdaringus koncertus ir vaidinimus, kurie labai praturtino Vilniaus kultūrinį gyvenimą.

  • Jozefas Frankas. Lietuvos dailės muziejus.

    Juozapas Frankas (1771–1842) – gydytojas, kilęs nuo Baden-Viurtembergo, Vilniaus universiteto profesorius (1804–1823),

    daugelio medicininių ir labdaringų institucijų Vilniuje steigėjas.

  • Autoportretas su palete. Apie 1825 m.

    Lietuvos dailės muziejus

  • Motiejus Barankevičius. 1823 m. Lietuvos dailės muziejus.

    Motiejus Barankevičius (1769–1829) – Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos narys.

  • Autoportretas. Apie 1830 m.

    Lietuvos dailės muziejus

  • Jonas Sniadeckis. Lietuvos dailės muziejus.

    Jonas Sniadeckis (1756–1830) – matematikas, astronomas, 1806–1825 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815 m. universiteto rektorius,

    1807–1825 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos vadovas.

  • Autoportretas su fezu. Apie 1810 m. Lietuvos dailės muziejus.

    J. Rustemas nupiešė ir nutapė daug autoportretų. Juose mėgo pabrėžti rytietišką savo kilmę – vaizdavo save rūkantį ilgą turkišką pypkę, ant galvos dėvintį raudoną turkišką fezą. Ypač populiarus buvo „Autoportretas su fezu“, kurio dailininkas nutapė keletą variantų ir kurį kartojo skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

  • Medardas Končia. Apie 1830 m. Lietuvos dailės muziejus.

    Medardas Končia (1808–1899) – teisininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis.

  • Teklė Sulovskytė-Fiorentinienė su anūke. Lietuvos dailės muziejus.

    Teklė Sulovskytė Fiorentinienė (1772–1829) – italų kilmės pirklio, galanterijos parduotuvės Vilniuje įkūrėjo Pranciškaus Fiorentinio žmona,

    Antonijaus Fiorentinio motina. Vaizduojama su anūke, taip pat Tekle.

  • Barbora Šumskytė. Lietuvos dailės muziejus.

    Barbora Šumskytė (m. 1840) – dvarininkų Lauryno Šumskio ir Liudvikos Koščyciūtės-Šumskienės duktė, Juozo (m. 1842) ir Stanislovo (1790–1871)

    Šumskių sesuo. Be šios drobės, dar jauną B. Šumskytę apie 1808 m. J. Rustemas nutapė grupiniame

    „Marijos Mirskytės, Barboros Šumskytės ir Adomo Napoleono Mirskio portrete“.

  • Autoportretas su fezu. Apie 1824 m.

    Lietuvos dailės muziejus

  • Kotryna Novomeiskytė Fiorentinienė. Lietuvos dailės muziejus.

    Kotryna Novomeiskytė Fiorentinienė (1796–1831) – Vilniaus pirklio Antonijaus Fiorentinio žmona.

  • Jonas Gvalbertas Rudamina su turbanu. Lietuvos dailės muziejus.

    Jonas Gvalbertas Rudamina (1783–1849) – teisininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis, Vilniaus pavieto mokyklų vizitatorius.

    Buvo sukaupęs daug medžiagos apie Vilniaus universitetą, jo profesūrą, 1839 m. parašė Jeronimo Stroinovskio biografiją.

  • Aloyzas Kapelis. Lietuvos dailės muziejus.

    Ona Pučinskaitė-Zeidlerienė-Rustemienė (1789–1869) – „Gulbės“ vaistinės Vilniuje savininko Jono Zeidlerio našlė, dailininko Jono Rustemo antroji žmona.

  • Ona Rustemienė. Lietuvos dailės muziejus.

    Ona Pučinskaitė-Zeidlerienė-Rustemienė (1789–1869) – „Gulbės“ vaistinės Vilniuje savininko Jono Zeidlerio našlė, dailininko Jono Rustemo antroji žmona.