KūrėjaiĮ pradžiąEN

Amžininkų atsiminimuose

„[..] sunku buvo surasti kitą panašų veidą – kakta truputį atgal atlenkta, nosis ereliška, į priekį išsišovusi, keistos formos, didelės išsprogusios akys, apatinė lūpa didelė ir atsikišusi – charakteringos raukšlės įspausdavo tą veidą visam laikui atmintyje to, kas jį kartą pamatė.“ (A. Šemešys, 1844,
p. 211–212)

„[..] kas iš vilniečių nematė jo važiuojančio ar jodinėjančio Antakalnio keliu ar žaidžiančio biliardą Didžiosios gatvės kavinėje vadinamoje „Polska kawa“. Kas nematė jo portretų, kurių tiek daug ir su tokiu taiklumu jis piešė.“ (A. Šemešys, 1844, p. 211)

„Iš prigimties apdovanotas gyvu ir lakiu protu, mokėdamas kelias kalbas, galėjo ir mėgo semtis iš Europos mokslo lobyno. Nedaug galėtume išvardinti menui ir grožinei literatūrai skirtų leidinių, ypač labai paplitusių, kuriais Rustemas daugiau ar mažiau nebūtų naudojęsis [...]. Visuose samprotavimuose sveikas protas buvo jam vadovas, nes greta entuziazmo, kurio kiekvienas menininkas būna kupinas, turėjo šaltą puikaus erudito kraują.“
(V. Smakauskas)

„[…] teisus, kuklus, labai civilizuotas vyras, dėl nuoširdaus ir neperdėto malonumo visų pamėgtas, be to, uoliai besirūpinantis savo mokinių gerove.“ (S. Jundzilas, 1909, p. 34–35)

„Mėgo žmonių draugiją ir būdavo joje sąmojingas, malonus, todėl aukštuosiuose sluoksniuose jį mielai priimdavo. Ant galvos visada nešiojo raudoną fezą, primenančią jo rytietišką kilmę.“
(E. Rastavieckis)

„Neprilygstamas piešėjas ir labai mielas žmogus.“ (J. Frankas, 1913)