KūrėjaiĮ pradžiąEN

STUDENTŲ DARBŲ PARODOS

1811 m. J. Rustemo ir J. Saunderso parengtame Vilniaus universiteto dailės katedrų pervarkymo projekte buvo numatytos kasmetinės parodos, kaip priemonė studentų „gabumams pažadinti ir menams populiarinti“. Prasidėjęs 1812 m. karas šio sumanymo įgyvendinimą nukėlė beveik dešimtmečiui. Pirmoji studentų darbų paroda buvo atidaryta 1820 metais. Kaip išskirtinis kultūrinio gyvenimo įvykis ji sulaukė net dviejų recenzijų spaudoje. Vienoje iš jų buvo išspausdintas ir parodoje eksponuotų kūrinių sąrašas, iš kurio galime spręsti apie parodos apimtį ir turinį. Parodoje buvo eksponuojami 136 kūriniai – aliejiniai paveikslai, raižiniai, piešiniai, akvarelės, eskizai. Dominavo studijų programą atitinkančios J. Rustemo ir kitų dailininkų paveikslų ir miniatiūrų kopijos, gipsinių biustų piešiniai, iš natūros pieštos figūros, eskizai, piešiniai konkursine tema. 10 darbų buvo užbaigti originalūs studentų kūriniai (peizažai, portretai, portretinės miniatiūros).

1820 m. paroda pakėlė J. Rustemo autoritetą visuomenėje. Laiške švietimo ministrui universiteto rektorius rašė: „[...] profesorius Rustemas asmeninėmis pastangomis ir uolumu, daugeliui universiteto mokinių padėdamas lavintis mene ir ypač mokydamas juos piešimo iš natūros, pakėlė tapybos mokymą universitete iki suklestėjimo, kaip niekad iki tol, ir to įrodymas yra praeitų metų dailės kūrinių paroda [...]“.

Vėliau studentų parodos turėjo būti rengiamos kas dveji metai. Jos buvo galimybė besimokančiam jaunimui parodyti savo darbus, pirmas žingsnis parodinio gyvenimo ir laisvos meno rinkos link. Deja, detalesnių žinių apie vėlesnes universiteto rengtas parodas neturime. Prie reginių pripratusi Vilniaus visuomenė greitai nustojo jomis domėtis. Jų reikšmė labiau buvo įvertinta ir suvokta vėliau, po universiteto uždarymo, kai grupinės apžvalginės dailės parodos Vilniuje ilgą laiką nebuvo organizuojamos.