KūrėjaiĮ pradžiąEN

Litografijos dirbtuvės

Didelę reikšmę tiek dailės katedrų veiklai Vilniaus universitete, tiek vėlesnių šimtmečių Lietuvos meniniam gyvenimui turėjo Litografijos dirbtuvės įsteigimas.

Litografiją (spausdinimo ant akmens plokštės būdą) 1796 m. išrado Aloyzas Zenefelderis (Alois Senefelder), pirmąsias litografijų dirbtuves jis įkūręs Londone, Vienoje (abi 1801) ir Miunchene (1804). Nuo 1816 m. litografijos dirbtuves pradėtos steigti ir kituose didmiesčiuose – Peterburge (1816), Varšuvoje (1818) ir kt.

Apie litografiją, kaip patogų iliustracijų spausdinimo būdą, Lietuvoje pirmasis prabilo Vilniaus universiteto anatomijos profesorius Liudvikas Bojanus. 1817 m. Vilniaus universiteto taryboje jis skaitė paskaitą „Žvilgsnis į litografiją“, kurią 1819 m. išspausdino žurnalas „Dziennik Wileński“.

1819 m. Vilniaus universiteto kuratoriaus Adomo Jurgio Čartoriskio pageidavimu J. Rustemas pradėjo domėtis galimybėmis litografijos dirbtuvę įsteigti Vilniuje. 1819 m. spalio 21 d. jis laišku kreipėsi į Aleksandrą Chodkevičių, savo dvare jau turėjusį litografijos dirbtuvę, prašydamas paaiškinti litografijų spausdinimo techniką, tušo ir kreidelių sudėtį. 1820 m. Vilniaus universiteto litografijos dirbtuvei buvo paskirtos patalpos Šv. Jono kolegijos name. 1820 m. rugsėjo 1 d. iš Bavarijos buvo atvežti litografiniai akmenys, 1820 m. spalio 1 d. iš Varšuvos atgabenta litografijų spausdinimo mašina (netrukus J. Rustemas, sužinojęs, kad Prancūzijoje išrasta tobulesnė mašina, rūpinosi ją atsivežti į Vilnių, bet, atrodo, nesėkmingai).

Kadangi litografijos technika iš esmės remiasi piešimu tam tikromis medžiagomis ant specialiai paruošto akmens, buvo nutarta litografijos dirbtuvę prijungti prie J. Rustemo vadovaujamos Piešimo mokyklos. 1822 m. dirbtuvė pradėjo veikti. Rustemas kontroliavo litografų ir studentų darbą dirbtuvėje, reguliavo išlaidas.