KūrėjaiĮ pradžiąEN

Darbas vilniaus universitete

Dėstyti Vilniaus universitete J. Rustemas pradėjo 1798 m. ir tęsė šį darbą iki universiteto uždarymo 1832 metais. Iš pradžių kaip tapybos profesoriaus Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktas jis dėstė pradinį piešimą. 1811 m. buvo paskirtas ekstraordinariniu piešimo profesoriumi ir piešimo dėstymo programą praplėtė – tų metų paskaitų prospekte jau minimos praktinės ir teorinės piešimo pamokos, nurodoma, kad mokiniai esant dirbtiniam apšvietimui pieš antikines skulptūras, anatominę figūrą ir gyvą modelį. J. Rustemo dėstymo metodika rėmėsi laipsnišku užduočių sunkinimu – buvo pradedama nuo raižinių kopijavimo ir gipsinių žmogaus kūno dalių piešimo, vėliau mokyta piešti gipsines antikinių skulptūrų kopijas, galiausiai piešti iš natūros.

Svarbiausiu dalyku rengiant dailininkus J. Rustemas laikė piešimą, tačiau svarbų dėmesį jis skyrė ir tapybos mokymui. 1807–1819 m., kai tapybos dėstymas Vilniaus universitete oficialiai buvo nutrauktas, tapybos meno dailininkas mokė privačiai. Nuo 1819 m. jis dėstė tapybą ir Vilniaus universitete, 1821 m. buvo patvirtintas ordinariniu piešimo ir tapybos profesoriumi.

Besimokantiems tapybos J. Rustemas duodavo kopijuoti savo paties ar katedros rinkiniuose buvusius kitų dailininkų paveikslus, vėliau mokiniai tapydavo iš natūros. Be praktinių įgūdžių lavinimo, studentams jis aiškino pustonių prigimtį, skirtingų potėpių reikšmę paveikslo meniniam sprendimui, dėstė kolorito teoriją ir tapybos techniką.

Nuo pirmųjų metų, o ypač 1819 m. tapęs faktiniu Piešimo ir tapybos katedros vadovu, J. Rustemas rūpinosi dailės dėstymo Vilniaus universitete tobulinimu, rengė mokymo programas ir dailės katedrų pertvarkymo projektus, rūpinosi tinkamų mokymo priemonių įgijimu, dailės galerijos kaupimu, studentų stipendijomis, stažuotėmis užsienio dailės mokyklose, apdovanojimais, mokslinių laipsnių teikimu ir t. t. Ėmėsi organizuoti studentų dailės parodas – pirmąsias grupines dailės parodas Vilniuje.