TAIKOMOSIOS-DEKORATYVINĖS DAILĖS RINKINYS


Archeologinė keramika

Rinkinyje yra apie 54000 eksponatų. 
Jo pagrindą sudaro medžiaga iš Vilniaus senamiesčio archeologinių kasinėjimų bei ekspedicijų, vykusių įvairiose Lietuvos vietose. Tai XV-XVIII a. Lietuvos amatininkų dirbiniai (indai, kokliai bei jų fragmentai, dekoruoti gotikos, renesanso, baroko stiliaus augaliniais, geometriniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis, herbais). 

Antikinė keramika

Rinkinyje - V a. pr. Kr-I m. e. a. įvairios paskirties ritualiniai ir buitiniai indai, jų fragmentai, aliejinės lempelės. Ankstyviausi iš jų yra dekoruoti juodafigūre antikinių indų puošybos technika (priskiriami Atikos keramikos mokyklai). 
Didžiausią rinkinio dalį sudaro raudonfigūriai arba tik juoda bei raudona molio glazūra padengti indai, priskiriami įvairioms Pietų Italijos meno mokykloms, iš kurių puošnumu išsiskiria garsių Apulijos ir Kampanijos mokyklų keramikos dirbiniai.

Keramika

Rinkiniui priklauso šiuolaikinės profesionaliosios keramikos eksponatai (daugiausia lietuvių dailininkų kūriniai). Tai unikalūs autoriniai dirbiniai, Vilniaus bei Kauno "Dailės" kombinatams mažatiražei gamybai sukurti dailininkų modeliai-etalonai, 1971 ir 1975 Vilniuje vykusių tarptautinių keramikos simpoziumų medžiaga, išeivijos dailininkų kūriniai, iškiliausių Lietuvos keramikų kūrinių kolekcijos.
Itin vertinga pirmųjų profesionalų keramikų - Liudviko Strolio, Jono Mikėno, Vaclovo Miknevičiaus, Valdemaro Manomaičio - tarpukaryio metais sukurtų darbų kolekcija.

Gintaras 

Gintaro rinkinyje yra daugiau negu 29.000 eksponatų. 
Jo pagrindą unikalūs gintaro gabalai ir inkliuzai, atspindintys gintaro susidarymo Žemės evoliucijoje procesus. 
Didelės profesionalių dailininkų bei gintaro meistrų sukurtų dirbinių, archeologinių ekspedicijų metu rastų radinių kolekcijos.

Metalas, spec. rinkinys

Rinkinį sudaro XVI-XX a. dailės kūriniai, pagaminti iš įvairių metalų: aukso, sidabro, vario, žalvario, alavo ir kt. 
Dirbiniai iš tauriųjų metalų ir brangakmenių, sudaro specialų rinkinį. Metalo rinkinyje sukaupta daugiau negu 3000 eksponatų. Šio rinkinio didžiąją dalį sudaro Lietuvoje pagaminti dirbiniai. Yra ir iš Vokietijos, Lenkijos bei kitų Vakarų Europos šalių atvežtų. Apie pusę jų - bažnytiniai arba bažnyčiose naudoti liturginiai indai bei reikmenys: taurės, relikvijoriai, žvakidės, etc. 
Kitą rinkinio dalį sudaro stalo indai ir įrankiai, apšvietimo priemonės, dailioji plastika, juvelyrika (dirbiniai pagaminti XVII-XX a.).
Metalo rinkiniui priskirta įdomi Lietuvoje vartotų senųjų spaudų kolekcija (300 vienetų )ir apie 1000 įvairių Lietuvos įstaigų bei asmenų antspaudų. 
Iškirtinas Lietuvos juvelyrų XX a. 7-9 dešimtmetyje sukurtų metalo dirbinių rinkinys, kurį sudaro papuošalai ir dekoratyvinė plastika. 

Porcelianas

Porceliano rinkinį sudaro 1638 eksponatai. 
Jiems priklauso istorinio Europos, Tolimųjų Rytų ir šiuolaikinio lietuviško porceliano dirbiniai. Istoriniame rinkinyje yra XVIII-XX a. pr. eksponatų, pagamintų Meisene, Sevre, Vienoje, Peterburge, Baranuvkoje ir kitose manufaktūrose. 
Šiuolaikinio lietuviško porceliano rinkinio didelę dalį sudaro dailininkių Irenos Petravičienės, Lilijos Olšauskienės, Aldonos Višinskienės ir kitų kūriniai (1981-1996), Liucijos Šulgaitės kietojo porceliano kompozicijos, pagamintos Rygos porceliano fabrike.

Stiklas

Stiklo rinkinį sudaro per 900 eksponatų: istoriniai Europos ir šiuolaikiniai Lietuvos stiklo dirbiniai. 
Istoriniame rinkinyje - XVIII-XX a. Čekijos, Vokietijos, Rusijos ir kitų užsienio šalių manufaktūrų dirbiniai. Yra keletas klasicizmo stiliaus taurių, pagamintų Radvilų stiklo manufaktūroje Urečėje. 
XX a. lietuviško stiklo rinkinį sudaro: 
1) Stasio Ušinsko, Filomenos ir Jūratės Ušinskaičių bei Vitalijos Blažytės plonasienio pūsto stiklo dirbiniai, dekoruoti įvairiomis glazūromis (sukurti 6-7 dešimtmetyje); 
2) Gražinos Didelytės, Algimanto Žiliaus, Ramūno Balsio, Zaurbego Muldarovo dekoratyvinės kompozicijos, atliktos karšto stiklo formavimo būdu, panaudojant daugiasluoksnį įvairiaspalvį stiklą, eksperimentines technikas (sukurti 8-10 dešimtmetyje).

Istorinė tekstilė

Istorinės tekstilės rinkinyje - XVI-XX a. I pusės tekstilės kūriniai. Didžiąją jo dalį sudaro liturginių rūbų (vertingiausias ir gausiausias - Vilniau Arkikatedros rinkinys, kuriam yra daugiau negu 650 eksponatų - arnotų, dalmatikų, mitrų, stulų ir kt. Didžioji jų dalis pagaminta XVIII a. 
Rinkinyje savo verte išsiskiria dešimt XVII a. vidurio-XVIII a. pradžios dekoratyvinių audinių. Vertinga ir gana didelė biseriu siuvinėtų eksponatų kolekcija.

Tekstilė

Šiuolaikinės tekstilės rinkinyje yra XX a. II pusės dirbiniai. Pagrindinę jų dalį sudaro dekoratyviniai sieniniai kilimai (rištiniai - persiški, smirnos mazgo, riju -, austinių, aplikacijos, 
batikos bei mišrių technikų). Daugiausia tai vidutinių dydžių plokšti, lygaus gobeleninio audimo kilimai. Turima ir monumentalių, faktūrinių, reljefinių bei erdvinių tekstilės kūrinių. 
Specialistų dėmesį traukia ir šiame rinkinyjer esančios mažųjų formų tekstilės kolekcija, kuriai priklauso mini kilimėliai, įvairios tekstilės miniatiūros. 
Muziejuje saugomi Lietuvos tekstilę reprezentuojantys Marijos Švažienės, Juozo Balčikonio, Zinaidos Vogelienės, Salvinijos Giedrimienės, Danutės Kvietkevičiūtės ir kitų iškilių dailininkų tekstilės kūriniai.

Oda

Odos rinkinį sudaro per 1000 istorinės ir šiuolaikinės odos eksponatų. 
Istorinio laikotarpio odos eksponatų grupėje - religinio turinio knygų (mišiolų, brevijorių, maldaknygių) įrišimai (itin vertingas Vilniaus benediktinų vienuolyno knygų rinkinys).
Saugoma ir medžioklės krepšių. 
Vertingiausiu eksponatu laikomas Lietuvos XVIII a. II pusės meistro sukurtas antepediumas. Didžiąją rinkinio dalį sudar šiuolaikinės odos eksponatai (Kauno bei Vilniaus "Dailės" kombinatų meniniai etalonai - albumai, dėžutės, rankinės, užrašų knygelės, piniginės, suvenyrai, skirti tiražavimui, bei autoriniai dailininkų-odininkų kūriniai (knygos, albumų viršeliai, dėžutės, dekoratyviniai pano, rašomojo stalo komplektai). 
Muziejuje saugomos gana gausios odininkų Rimanto Dūdos, Zitos Kreivytės, Elgos Boči ir keletos kitų dailininkų-odininkų darbų kolekcijos.

Baldai

Ankstyviausi baldai, kurie saugomi šiame rinkinyje, datuojami XVI a. 
Vertingiausią ir didžiausią kolekcijos dalį sudaro XVII-XVIII a. vietinių meistrų sukurti baldai (dalis jų priskiriama Vilniaus klasicizmo periodui). 
Vertingi XX a. I pusėje Jono Prapuolenio sukurti įvairios paskirties baldų komplektai. 
Kiti į rinkinį įtraukti baldai daugiausiai įvežti - iš Vakarų Europos, Rusijos. Jie pagaminti XIX a.

Numizmatika

Rinkinyje saugojma 40.950 eksponatų.
Didžiausią rinkinio dalį sudaro monetos (ankstyviausios - Romos. Vertingiausios - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kaldintos monetos (dauguma - Vilniaus monetų kalykloje). Ankstyviausios jų - iš XIV-XVI a. 
Iš viso rinkinyje yra 48 pasaulio šalių monetų. 
Medaliai, plaketės, žetonai sudaro kitą numizmatikos rinkinio dalį. Vertingiausi tarp jų yra XVI-XX a. lituviški medaliai. 
Vertingas dailininko Džovanio Marijos Padovanio 1532 m. Krokuvoje sukurtas medalis "Bona Sforza (1494-1557)", dailininko Hanso Švarco 1527 Dancige sukurtas medalis Žygimanto Senojo (1467-1548) 60-ųjų gimimo metinių proga, nežinomo dailininko 1561 sukurtas medalis Žygimanto Augusto (1520-1572) ir Kotrynos Habsburgaitės vedybų proga bei daug kitų XVI-XVIII a. lituanistinių medalių. Jie eksponuojami Vilniaus paveikslų galerijos kunstkameroje.
Kitą šio rinkinio dalį sudaro Lietuvos-Lenkijos, Vakarų Europos, Rusijos ir kitų pasaulio šalių medaliai. Dauguma sukurta XIX a. 
Rinkinyje yra ir religinių medalikėlių, kryželių.
Saugomi ir XIX a. Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vakarų Europos šalių apdovanojimai už karinius ir kitus nuopelnus (ordinai, kryžiai ir kt.).

Laikrodžiai 

Rinkinyje sukaupti laikrodžių konstrukcijų raidos istoriją iliustruojantys saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių modeliai, laikrodininko dirbtuvės reikmenys. 
Gausiausią rinkinio dalį sudaro mechaniniai, elektromechaniniai, elektromagnetiniai, elektroniniai, kvarciniai ir kvantiniai laikrodžiai atspindintys laikrodininkystės istoriją bei laikrodžių apdailos stlistinius bruožus. 
Vertingiausiais eksponatais laikomi XVI a.-XVII a. Lietuvos laikrodininkų dirbtuvėse pagaminti laikrodžiai. 
Rinkinyje daug anglų, šveicarų, prancūzų, vokiečių ir kt. šalių meistrų pagamintų konsolinių, statomų ant grindų, židinio, sieninių, kelioninių, kišeninių, rankinių, stalinių laikrodžių.

 

  © Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas. 2001
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.10.24