Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477.

Nuolatinė paroda „Europos dailė XVI–XIX a.“

NUOLATINĖ PARODA „XVI–XIX A. VAKARŲ EUROPOS MEISTRŲ GRAFIKA“

ANOTACIJA

Džirolamas Rosis, jaunesnysis.
Šv. Lukas tapo Dievo Motiną su Kūdikiu.
Lietuvos dailės muziejus.

Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose saugoma daugiau nei 12 000 Vakarų Europos šalių dailininkų sukurtų estampų. Tai viena didžiausių ir išsamiausių kolekcijų Lietuvoje, atspindinti šios dailės rūšies raidą nuo renesanso, manierizmo, baroko iki neoklasicizmo ir neoromantikos. Ekspozicijoje pristatyti išskirtiniai ir vertingiausi Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinio kūriniai.

XV a. pab.–XVI a. Vokietijos ir Nyderlandų graviūros meistrai to meto kontekste išsiskyrė temų naujumu, aukštu profesiniu atlikimo lygiu, išlavintu meniniu skoniu. Nedidukai Martino Šongauerio (1448–1491) ir Albrechto Diurerio (1471–1528) grafikos kūrinėliai skleidžia darnos ir grožio ilgesį, humanistines vertybes. Dramatiškais juodos ir baltos sąskambiais estampuose „Kristaus gimimas“, „Mažas žirgas“ ir „Adomas ir Ieva“ prasiveržia maištinga Atgimimo dvasia. Henrikas Aldegreveris (1502–1555/61) savo kūryboje demonstruoja kiek kitokią, estetiškai labiau išgrynintą, dekoratyvią raižybos manierą. Garsaus XVI a. pradžios Nyderlandų menininko Luko van Leideno (1489/94–1533) ir jo pasekėjo flamando Nikolaeso de Breino (1571–1656) Biblijos siužetų pasakojimuose „Šv. Pauliaus atsivertimas kelyje į Damaską“, „Šv. Magdalietės šokis“, „Dovydo ir Abigailės susitikimas“ dominuoja gamtos poetika, užburianti subtilia šviesokaita.

XVII a. manierizmo ir baroko bruožų rasime virtuoziškoje smulkutėje Fontenblo mokyklos atstovo, garsaus Lotaringijos grafiko Žako Kalo (1592–1635) kompozicijoje „Didžioji medžioklė“ bei serijos „Elgetos“ lakštuose. Dailininko pamėgta oforto technika leido jam žaisti sodriu, nuotaikingu šviesos ir šešėlio kontrastu, išryškinusiu šaržuotą socialinę veikėjų charakteristiką. Puošnaus itališkojo baroko dvasia gyva Remijaus Kantagalinos (1582–1656) estampe, perteikiančiame teatralizuotą Florencijos kunigaikščio Kozimo Medičio sutuoktuvių šventę. Žiūrovų dėmesio nestokos ir flamandų grafikos mokyklą atstovaujantys dailininkai Scheltė Adamas Bolsvertas (1586–1659) ir Paulius Pontius (1603–1658), kūrę garsiojo tėvynainio Peterio Pauliaus Rubenso paveikslų interpretacijas. Knygos menui ypač nusipelnė kelių Flandrijos bei Nyderlandų grafikų kartų atstovai, iliustratoriai Janas Zadeleris I (1550–1600), Egidijus Zadeleris (1570–1629), Janas Kolertas II (1561–1620), Kornelis Blumartas II (1603–1692), Kornelis Kortas (1533-?). Šio laikotarpio reprezentacinio portreto meistras, vokietis reprodukuotojas Elijas Haincelmanas (1640–1693) įamžino valingą Lenkijos karalius Jonas III Sobieskio portretą, kuriame be įtaigios psichologinės charakteristikos puikiai perteikė medžiagų ir tekstūrų įvairovę.

XVIII a. Europoje suklestėjus reprodukcinei grafikai sukurta nemažai ryškių dailės klasikų kūrinių interpretacijų. Didinga flamandų kilmės grafiko Žeraro Edelinko (1649–1707), neoklasicizmo atstovo kompozicija „Nukryžiuotasis tarp angelų“, sekanti Liudviko XIV dvaro dailininko Šarlio Lebreno drobe, išsiskiria teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne mažiau įspūdingi, rūstūs prancūzės Klodinos Buzonė Stelos (1636–1697) estampai „Nukryžiavimas“ bei „Germaniko mirtis“, atkuriantys Nikolà Puseno paveikslus, italo Salvatorės Kardelio (1790–1830), Džovanio Volpato (1735–1803), Pjetro Gigio (XVIII a. pab.–XIX pr.) raižiniai, kartojantys Rafaelio kūrybos temas. Su ryškiomis nacionalinės XVIII a. pabaigos Anglijos grafikos mokyklos tradicijomis supažindina Fransua Davido Suarono (1764–1795), Džono Bridono (1784–1806), Džono Egintono (1775–1804), Džono Džeksono (apie 1701–1780), Tomo Baulso (1712–1753) lakštai. Jausmingą prancūziškojo rokoko stilistiką skleidžia Žako Firmino Bovarlė (1731–1797), Žako Bonefua (1790–1810) žanrinės scenos, Žano Žozefo Balešu (1719–1764) portretinė kūryba.

Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio (1720–1778) kūryboje. Pagrindinė jo vedutų tema – Romos architektūra, miesto praeities vaizdai ir architektūrinės fantazijos. Meistro ofortams būdingas juvelyriškas piešinys, sodraus štricho bei gilių aksominių šešėlių pomėgis, poetiška, romantiška nuotaika.

Ilona Mažeikienė


 

 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.03.05