Adresas: Vilniaus g.
24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477.
NUOLATINĖ PARODA
EUROPOS DAILĖ XVIXIX A.
ANOTACIJA
 |
Nežinomas
vokiečių XVII a. dailininkas
Kalnų peizažas su dviem medžiais
Lietuvos dailės muziejus
Fotografas Vaidotas Aukštaitis |
VAKARŲ EUROPOS TAPYBA
Vakarų Europos dailininkų paveikslų būta ne viename
Lietuvos dvare. Menu besidomintys aristokratai buvo
sukaupę ištisas Vakarų Europos tapybos kolekcijas.
Vertingus tapybos rinkinius turėjo Radvilos Biržuose ir
Vilniuje, Tyzenhauzai Rokiškyje, Juozas Tiškevičius
Astravo dvare, ir kt. Deja, karų ir politinių neramumų
metais šios kolekcijos buvo išblaškytos, į Lietuvos
muziejus pateko tik jų fragmentai.
Lietuvos dailės muziejaus Vakarų Europos tapybos
rinkinio pagrindą sudaro paveikslai, XX a. pirmaisiais
dešimtmečiais Lietuvos dvarininkų ir kolekcininkų
dovanoti viešiems Vilniaus rinkiniams Vilniaus meno
muziejaus draugijai ir Vilniaus mokslo bičiulių
draugijai. Rinkinį papildė kūriniai, pirkti ir dovanoti
pokario ir vėlesniais metais. Šiuo metu Lietuvos dailės
muziejaus rinkinyje yra per 300 XVIXIX a. Vakarų
Europos dailininkų paveikslų, atspindinčių dailės stilių
kaitą nuo renesanso iki romantizmo ir realizmo.
Vėlyvajam italų Renesansui atstovauja žymaus Kremonos
tapytojo, garsios dailininkų dinastijos atstovo
Antonijaus Kampio (15231587) subtilus, elegantiškos
formos paveikslėlis Šventosios moterys prie Kristaus
kapo. Manierizmo dailės bruožai būdingi Romos tapytojo
Marčelo Venusčio (1512/151579) Pietai, nutapytai
pagal Mikelandželo piešinį, vieno žymiausių Nyderlandų
manieristų Bartolomėjaus Sprangerio (15461611)
paveikslui Šv. Uršulė su kankinėmis, Harlemo
manierizmo atstovo Kornelio van Harlemo (15621638)
efektingai daugiafigūrei kompozicijai Senojo ir Naujojo
Testamento alegorija.
Antimanieristinės tendencijos, sugrįžimas prie gamtos
studijų, natūralių figūrų pozų ir klasikinės dailės
pavyzdžių pastebimas vieno iš Bolonijos akademijos
įkūrėjų Lodoviko Karačio (15551619) drobėje Kristus
kape, žiūrovą patraukiančioje emocingumu, išraiškingu
šviesos ir tamsos kontrastu, subtiliu koloritu.
Baroko laikotarpio (XVIIXVIII a.) tapyba sudaro
didžiąją dalį Lietuvos dailės muziejaus XVIXIX a.
Vakarų Europos tapybos rinkinio eksponatų. Italų barokui
atstovauja energingai nutapytas, galingos plastikos Šv.
Paulius Atsiskyrėlis, priskiriamas maištingajam
Salvatorui Rozai (16151673). Dėmesio vertas romantiškos
nuotaikos Džiovanio Gizolfio (16231683) peizažas
Draugija pajūryje, Domeniko Brandžio (16831736)
Peizažas su karvių banda, neseniai restauruotos
nežinomų XVII a. dailininkų drobės Šv. Benedikto
gundymas ir Abraomo auka.
Ispanų tapybos kolekcijoje akį patraukia Saragosos
dailininko Fransisko Chimeneso (15981670) drobė Šv.
Marija Magdalietė, benediktinų vienuolio Chuano Risio
(16001681) drobė Kunigas su kryžiumi, kuriose
dramatinę įtampą sustiprina kontrastinga šviesokaita, o
figūrų pozos, mimika perteikia šventųjų dvasinę ekstazę,
būdingą į misticizmą linkusiam ispanų religingumui.
Puikus austrų baroko pavyzdys yra Johano Michaelio
Rotmajerio (16541730) monumentali drobė Lotas su
dukterimis, nutapyta plačiais, drąsiais potėpiais,
praturtinta efektingu šviesos ir šešėlių žaismu.
Protestantiškosios Olandijos dailę pristato Klaso van
der Viligeno (16301676), Jano van Borchelo ir kt.
dailininkų tapyti peizažai, natiurmortai, animalistinės,
buitinės ir batalinės kompozicijos. Atskirai paminėtinas
vieno žymiausių XVII a. olandų peizažistų Meinderto
Hobemos (16381709) peizažas Senas malūnas,
vaizduojantis dailininko pamėgtą saulės nušviestos
pamiškės su medžiais apaugusiu tvenkiniu ir vandens
malūnu motyvą, puikiai perteikia gamtos nuotaiką,
apšvietimo efektus.
Disciplinuotai, į idealizaciją linkusiai XVII a.
prancūzų tapybos mokyklai atstovauja puikus nežinomo
Klodo Loreno pasekėjo nutapytas Italijos gamtovaizdis
su piemenimis, du Gasparo Diugė (16151675) itališki
peizažai, Žako Stelos (15961657) mitologinė kompozicija
Sabinių pagrobimas.
Su klasicizmo daile supažindina italų Džiovanio Paolo
Paninio (16911765) ir Džiambatisto Basio (17841852)
peizažai, prancūzo Žano Loreno Monjė (1743/441808) ir
vokiečio Karlo Kristijano Fogelio fon Fogelšteino
(17881868) portretai, venecijiečio Lodoviko Liparinio
(18001856) akademinės kompozicijos. Klasicizmo ir
romantizmo stilistika jungiasi austrų tapytojo Franco
Ksavero Lampio (17821852) fantastiniuose peizažuose.
Akademizmo, romantizmo ir realizmo bruožai pastebimi XIX
a. II pusės dailininkų: vokiečio Franco Defrėgerio
(18351921), ispano Ramono Tusketso (18371904), belgo
Ferdinando Marinuso (18081890) ir kt., kūriniuose.
 |
Džirolamas
Rosis, jaunesnysis.
Šv. Lukas tapo Dievo Motiną su Kūdikiu.
Lietuvos dailės muziejus. |
XVIXIX
A. VAKARŲ EUROPOS MEISTRŲ GRAFIKA
Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose
saugoma daugiau nei 12 000 Vakarų Europos šalių
dailininkų sukurtų estampų. Tai viena didžiausių ir
išsamiausių kolekcijų Lietuvoje, atspindinti šios dailės
rūšies raidą nuo renesanso, manierizmo, baroko iki
neoklasicizmo ir neoromantikos. Ekspozicijoje pristatyti
išskirtiniai ir vertingiausi Lietuvos dailės muziejaus
grafikos rinkinio kūriniai.
XV a. pab.XVI a. Vokietijos ir Nyderlandų graviūros
meistrai to meto kontekste išsiskyrė temų naujumu,
aukštu profesiniu atlikimo lygiu, išlavintu meniniu
skoniu. Nedidukai Martino Šongauerio (14481491) ir
Albrechto Diurerio (14711528) grafikos kūrinėliai
skleidžia darnos ir grožio ilgesį, humanistines
vertybes. Dramatiškais juodos ir baltos sąskambiais
estampuose Kristaus gimimas, Mažas žirgas ir Adomas
ir Ieva prasiveržia maištinga Atgimimo dvasia. Henrikas
Aldegreveris (15021555/61) savo kūryboje demonstruoja
kiek kitokią, estetiškai labiau išgrynintą, dekoratyvią
raižybos manierą. Garsaus XVI a. pradžios Nyderlandų
menininko Luko van Leideno (1489/941533) ir jo pasekėjo
flamando Nikolaeso de Breino (15711656) Biblijos
siužetų pasakojimuose Šv. Pauliaus atsivertimas kelyje
į Damaską, Šv. Magdalietės šokis, Dovydo ir
Abigailės susitikimas dominuoja gamtos poetika,
užburianti subtilia šviesokaita.
XVII a. manierizmo ir baroko bruožų rasime virtuoziškoje
smulkutėje Fontenblo mokyklos atstovo, garsaus
Lotaringijos grafiko Žako Kalo (15921635) kompozicijoje
Didžioji medžioklė bei serijos Elgetos lakštuose.
Dailininko pamėgta oforto technika leido jam žaisti
sodriu, nuotaikingu šviesos ir šešėlio kontrastu,
išryškinusiu šaržuotą socialinę veikėjų charakteristiką.
Puošnaus itališkojo baroko dvasia gyva Remijaus
Kantagalinos (15821656) estampe, perteikiančiame
teatralizuotą Florencijos kunigaikščio Kozimo Medičio
sutuoktuvių šventę. Žiūrovų dėmesio nestokos ir flamandų
grafikos mokyklą atstovaujantys dailininkai Scheltė
Adamas Bolsvertas (15861659) ir Paulius Pontius
(16031658), kūrę garsiojo tėvynainio Peterio Pauliaus
Rubenso paveikslų interpretacijas. Knygos menui ypač
nusipelnė kelių Flandrijos bei Nyderlandų grafikų kartų
atstovai, iliustratoriai Janas Zadeleris I (15501600),
Egidijus Zadeleris (15701629), Janas Kolertas II
(15611620), Kornelis Blumartas II (16031692), Kornelis
Kortas (1533-?). Šio laikotarpio reprezentacinio
portreto meistras, vokietis reprodukuotojas Elijas
Haincelmanas (16401693) įamžino valingą Lenkijos
karalius Jonas III Sobieskio portretą, kuriame be
įtaigios psichologinės charakteristikos puikiai perteikė
medžiagų ir tekstūrų įvairovę.
XVIII a. Europoje suklestėjus reprodukcinei grafikai
sukurta nemažai ryškių dailės klasikų kūrinių
interpretacijų. Didinga flamandų kilmės grafiko Žeraro
Edelinko (16491707), neoklasicizmo atstovo kompozicija
Nukryžiuotasis tarp angelų, sekanti Liudviko XIV dvaro
dailininko Šarlio Lebreno drobe, išsiskiria
teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne
mažiau įspūdingi, rūstūs prancūzės Klodinos Buzonė
Stelos (16361697) estampai Nukryžiavimas bei
Germaniko mirtis, atkuriantys Nikolà Puseno
paveikslus, italo Salvatorės Kardelio (17901830),
Džovanio Volpato (17351803), Pjetro Gigio (XVIII a.
pab.XIX pr.) raižiniai, kartojantys Rafaelio kūrybos
temas. Su ryškiomis nacionalinės XVIII a. pabaigos
Anglijos grafikos mokyklos tradicijomis supažindina
Fransua Davido Suarono (17641795), Džono Bridono
(17841806), Džono Egintono (17751804), Džono Džeksono
(apie 17011780), Tomo Baulso (17121753) lakštai.
Jausmingą prancūziškojo rokoko stilistiką skleidžia Žako
Firmino Bovarlė (17311797), Žako Bonefua (17901810)
žanrinės scenos, Žano Žozefo Balešu (17191764)
portretinė kūryba.
Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi
venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio (17201778)
kūryboje. Pagrindinė jo vedutų tema Romos
architektūra, miesto praeities vaizdai ir
architektūrinės fantazijos. Meistro ofortams būdingas
juvelyriškas piešinys, sodraus štricho bei gilių
aksominių šešėlių pomėgis, poetiška, romantiška
nuotaika.
|