Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01119, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1346. Faksas (8-5) 212 0841.

Tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko didžiajame mūšyje...Žalgirio atodangos“

KULTŪROS VAKARAS „ŽALGIRIO PERGALĖS ATMINTIS“ IR PARODOS KATALOGO SUTIKTUVĖS

2011 m. sausio 27 d. 17 val.

Parodą aplankė jau beveik 13 tūkst. žmonių.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archyvas

Kultūros vakare dalyvaus ir apie Žalgirio pergalės atminties ženklus kalbės:

Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė
Vilniaus universitetas

Jerzy T. Petrus
Krokuvos Vavelio karališkoji pilis (Lenkija)

Romualdas Budrys
Lietuvos dailės muziejus

Dr. Edmundas Rimša
Lietuvos istorijos institutas

Dr. Daiva Narbutienė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Prof. dr. rimvydas Petrauskas
Vilniaus universitetas

Dr. Małgorzata Kasner
Lenkijos institutas Vilniuje

Pulk. ltn. dr. Gintautas Surgailis
Vytauto Didžiojo karo muziejus

Birutė Verbiejūtė
Valdovų rūmų muziejus

Dr. Vydas Dolinskas
Valdovų rūmų muziejus

Vakaro metu dainuos
Prof. Vytautas Juozapaitis

Fortepijonu pritars
Svaja Skučienė


Tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ katalogas (512 psl.) pristato tiek parodos eksponatus, tiek ir kitas Žalgirio pergalės atminimo raiškos formas, kurių nebuvo galima parodyti materialiais pavidalais. Šiems atminties momentams skirti išsamūs katalogo įvadinės dalies tekstai, praplečiantys ir papildantys Žalgirio mūšio istorinio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė 17 autorių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Prof. M. Jučo ir prof. S. Ekdahlio tekstuose, Žalgirio įvykių chronologijoje pateikiami svarbiausi mūšio istorijos faktai, primenamas lietuvių manevras. Žalgirio mūšio temą XV–XVIII a. mene apibūdina dr. M. Walczakas, o XIX–XX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja V. Jankauskas. J. T. Petrus ir D. Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografiją. K. J. Czyżewskio ir V. Dolinsko straipsniai aptaria Krokuvos ir Vilniaus katedrų, Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų, tradicijas. S. Maslauskaitė apibūdina šv. Kazimierą, lietuvių ir lenkų karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros formuotą Žalgirio kovos įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia prof. E. Ulčinaitės, dr. D. Kuolio ir prof. V. Daujotytės-Pakerienės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato dr. M. Piwocka, o 1910 m. Žalgirio pergalės jubiliejaus minėjimus – A. Janczyk bei A. Grybienė. Žalgirio mūšio atminties Lietuvoje tradiciją apibendrina prof. R. Petrauskas. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų.

Kataloge taip pat pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą. Į parodą jie surinkti iš 11 institucijų ir 5 privačių rinkinių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Eksponatų aprašus rengė net 37 autoriai.

Parodą globojo Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas bei Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski. Katalogo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

 

 
 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.01.27