Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477.

SLOVAKŲ GRAFIKOS MENAS
KLASIKINĖS TECHNIKOS
 

2012 m. rugsėjo 13 d. – lapkričio 11 d.

ANOTACIJA

Parodos „Slovakų grafikos menas“. Klasikinės technikos“ kvietimo viršelis

Meno kūriniai turi nuostabią savybę – jie gali kalbėti su žiūrovu jo kalba. Jiems nesvarbu valstybių sienos, jiems nereikia vertėjų. Jie vienija žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis, ir sutaria su tais, kurie ieško grožio, naujovių, unikalumo.

Grafikos menas užima ypatingą vietą šiandieninės Slovakijos kultūriniame gyvenime. Jis populiarus savo šalyje, pripažįstamas pasaulyje.

Slovakijos grafikos meno formavimosi ir sklaidos pradžia siejama su 1921 metais, kai Košicėje buvo įkurta Eugeno Krono grafikos mokykla (prieš tai mokytis dailės buvo galima tik privačioje Gustavo Mally’o meno mokykloje).

XX a. trečią ir ketvirtą dešimtmetį slovakų grafiką stipriai veikė Prahos dailės akademijos (Akademie výtvarných umění v Praze) absolvento Kolomano Sokolo kūryba, inspiruota vokiečių ekspresionistų (Käthe’es Kollwitz, George’o Groszo), Ludovito Fullos ir Mikulašo Galandos naujumo siekiai, jų dėmesys individualiam kūrėjo braižui.

Vėliau grafikos meną formavo Antrojo pasaulinio karo kartos dailininkai, tarp kurių buvo: Ernestas Zmetakas, Ervinas Semianas, Orestas Dubay’us, Viliamas Chmelis, Alojzas Klimas, kt. Tačiau didžiausią įtaką prieškario ir pokario metais slovakų grafikai padarė Vincentas Hložnikas. Slovakų menininkams siekiant atvirumo įvairių krypčių menams, jo vaidmens svarba buvo neginčijama.

1948 m. slovakų grafikai susibūrė į draugiją, atsidarė Slovakijos nacionalinė galerija, po metų Bratislavoje buvo įsteigta dailės akademija – pirmoji meno mokykla (Vysoká škola výtvarných umení), kurios mokymo programa buvo orientuota į išsamias dailės studijas. Ir dėstoma, ir studijuojama akademijoje buvo su dideliu entuziazmu.

Vincentas Hložnikas dirbo joje 1952–1972 m., vadovavo Grafikos katedrai. 1968 m. dešimt jo absolventų – Jozefas Balažas, Viera Bombova, Miroslavas Ciparis, Orestas Dubay’us, Viera Gergelova, Lubomiras Kellenbergeris, Janas Lebišas, Emilis Sedlakas, Milošas Urbasekas, Albinas Brunovskis – įkūrė Grafikos meno draugiją.

Albinas Brunovskis, kaip pedagogas, buvo darbštumo ir atkaklumo pavyzdys, savo mokymą grindęs preciziško piešinio ir meniškos raiškos sinteze. Tarp pirmųjų jo studentų buvo Karolis Ondreička, Dušanas Kallay’us, Igoris Benca. Jie pateisino mokytojo lūkesčius – kūrė drąsiai, buvo kūrybingi, jų darbai praturtino Slovakijos meną.

Jauniausiai kartai atstovauja Svätoplukas Mikyta, Martinas Ševčovičius, Robertas Jančovičius – jauni, savarankiški ir saviti dailininkai. Šiai plejadai priklauso ir spalvotos litografijos meistras Vladimiras Gažovičius.

Pãroda nebuvo siekiama iliustruoti Slovakijos grafikos meno istorijos, tiesiog norėta, pristatant kelių kartų menininkus, atskleisti jos įvairovę, pademonstruoti neišsemiamas klasikinių grafikos technikų – medžio raižinio, litografijos, oforto, mecotintos, sausosios adatos – galimybes, kuriomis taip kūrybiškai sugeba naudotis talentingos asmenybės.

Zora Petrašova,
parodos kuratorė

Iš anglų kalbos vertė vertimų biuras „Skrivanek“

 


 

 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2012.09.19