Į skyriaus
pradžią
Edvardo Jono Römerio
200-osioms gimimo metinėms skirta tarptautinė dailės paroda „Dailininkai Römeriai“

2006 m. birželio 13 d. – rugsėjo 17 d.

Nuotraukoje – Edvardo Jono Römerio kūrinys „Römerių šeima“. 1829 m.

Adresas: Vilniaus g. 22, Vilnius. Informacija tel. (8-5) 262 0981.

Informacinis pranešimas apie tarptautinę parodą „Dailininkai Römeriai“

Lietuvos dailės muziejus kartu su Kultūros, filosofijos ir meno institutu bei Lietuvos mokslų akademijos biblioteka birželio 13 d., antradienį, 16 val. visuomenę pakvie į Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) surengtą tarptautinę dailės parodą „Dailininkai Römeriai“ (veiks iki rugsėjo 17 d.). Tai vienas reikšmingiausių LDM šių metų projektų, skirtas dinastijos pradininko Edvardo Jono Römerio 200-sioms gimimo metinėms. Atidaryme dalyvavo gausus būrys Römerių giminės atstovų. Kalbėjo LDM direktorius Romualdas Budrys, kompozitorius, Lietuvos kultūros viceministras  Faustas Latėnas, dailininkės Sofijos Römerienės sūnus Andžejus Römeris, parodos kuratorė, knygos apie S. Römerienę ir šios parodos katalogo autorė Jolanta Širkaitė, keletas kitų renginio dalyvių
 
Pirmą kartą vienoje ekspozicijoje pristatoma Römerių giminės kelių kartų dailininkų kūryba – per 300 darbų. Tai grafikos lakštai, aliejinė tapyba, pastelė ir akvarelė, piešiniai, skulptūriniai medalionai. Kūriniai surinkti iš Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos nacionalinio, Šiaulių „Aušros“, Žemaičių „Alkos“, Rokiškio krašto muziejų, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos. Dalis darbų atvežta iš Varšuvos nacionalinio muziejaus ir Varšuvos nacionalinės bibliotekos. Kūrinius parodai skolino taip pat kolekcininkas Edmundas Armoška, dailininko Stepono Römerio duktė Stefanija Römerytė, dailininkės Sofijos Römerienės sūnus Andrejus Römeris (Andrzej Römer, Briuselis).
Sena ir kilminga Römerių giminė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Römeriai garsėjo kaip karšti patriotai. Jie reiškėsi muzikoje ir literatūroje, nei vienoje kitoje giminėje nebuvo tiek dailininkų, kaip Römerių.
Dailininkų dinastijos pradininku pagrįstai laikomas Edvardas Jonas Römeris, dailę studijavęs Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Meninius gabumus jis paveldėjo iš savo  tėvo Vilniaus bajorų maršalkos Mykolo Juozo Römerio, turėjusio puikų meninį išsilavinimą, gražiai piešusio. Neabejingi dailei buvo ir Edvardo Jono broliai Henrikas ir Severinas bei sesuo Ona, laisvalaikį skyrę dailei. Edvardo Jono sūnūs Alfredas ir Edvardas Matas Römeriai tapo vienais žymiausių XIX a. Lietuvos dailininkų. Mėgėjiškai akvarelinius portretus liejo Alfredo ir Edvardo Mato brolio Izidoriaus sūnus Stanislovas. Vyresnysis Stanislovo brolis Eugenijus, vesdamas jau susiformavusią dailininkę Sofiją Dembovskytę, Römerių giminės ryšius su meno pasauliu dar labiau sutvirtino. Pomėgį dailei abiem savo vaikams – dukrai Marijai ir sūnui Kazimierui – perdavė ir Edvardo Jono brolis Severinas. Abu jie piešė ir tapė portretus, kopijavo senus giminės paveikslus. Kazimiero duktė Kazimiera Liudvika pratęsė giminės tradiciją, tapdama dailininke. Sūnus Antanas netapė, savo gyvenimą jis paskyrė ūkiui ir rūpinimuisi šeima, ypač žmona, profesionalia dailininke akvareliste Ona Soltanaite, kuriai suteikė galimybę kurti ir gyventi pilnavertį dailininkės gyvenimą. Kiek tolimesni giminystės ryšiai Edvardo Jono Römerio palikuonis siejo su dailininkais Steponu Romeriu ir Elena Römeryte, gimusia Vitebsko gubernijoje, vėliau gyvenusia Vilniuje. Römerių dailės kūrinių galima aptikti visuose didžiuosiuose Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, bibliotekų rankraštynuose (rengiant parodą suregistruota per 1600 darbų). Kūrinių išlikimu pasirūpino Römerių palikuonys. Tikimasi, jog išpildys pažadus dalyvauti parodos atidaryme Edvardo Jono ir kitų Römerių anūkai, proanūkiai, gyvenantys Kanadoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Laukiama atvykstant ir Rapersvilio (Šveicarija) lenkų muziejaus direktorės Annos Buchman.
Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorės dailėtyrininkės Dalia Tarandaitė (mob. tel. 8 629 77487) ir dr. Jolanta Širkaitė (mob. tel. 8 615 50258).
 
Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras
Tel. 2120841, 8 687 16739

Dailininkai Römeriai (parodos anotacija) 

Römeriai – gausi didikų giminė, nuo seno gyvenusi Saksonijos teritorijoje. XIII a. viena šios giminės atšakų apsistojo pietinėse latvių žemėse ir buvo susijusi su Kuršo kunigaikščiais. Apie 1660 m. Römeriai, praradę žemes Kurše, persikėlė į Lietuvą. Čia susigiminiavo su Sulistrovskių, Korsakų, Kerdiejų, Puzinų, Pacų, Radvilų ir kt. giminėmis, įsigijo dvarų Trakų, Ukmergės bei Ašmenos pavietuose.
Didžiausios įtakos Römeriai pasiekė XIX a., kai išgarsėjo kaip aktyvūs visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo organizatoriai, karšti patriotai. Römeriai buvo puikūs muzikai, reiškėsi literatūros srityje, nė vienoje kitoje giminėje nebuvo tiek daug dailininkų, kiek Römerių.
Dailininkų Römerių dinastijos pradininku pagrįstai laikomas Edvardas Jonas Römeris (1806–1878), dailę studijavęs Vilniaus universitete pas Joną Rustemą, savo kūrinius eksponavęs jau pirmojoje 1820 m. Vilniuje surengtoje dailės parodoje. Polinkį dailei jis paveldėjo iš savo tėvo Vilniaus bajorų maršalkos Mykolo Juozapo Römerio (1778–1853), kuris ne tik rūpinosi remti dailei gabius jaunuolius, bet ir pats gražiai piešė. Neabejingi dailei buvo taip pat Edvardo Jono Römerio broliai Henrikas (1803–1828) ir Severinas (1814–1890) bei sesuo Ona (1804–1890), laisvalaikiu piešę ir lieję akvareles. Edvardo Jono sūnūs Alfredas (1832–1897) ir Edvardas Matas (1848–1900) Römeriai tapo vienais žymiausių XIX a. Lietuvos dailininkų.
Mėgėjiškai akvarelinius portretus tapė Alfredo ir Edvardo Mato brolio Izidoriaus sūnus Stanislovas Römeris (1892–1965). Vyresnysis Stanislovo brolis Eugenijus, vesdamas jau susiformavusią dailininkę Sofiją Dembovskytę (1885–1972), Römerių giminės ryšius su meno pasauliu dar labiau sutvirtino. Apsigyvenusi su vyru Tytuvėnų dvare, Sofija visą gyvenimą paskyrė dailei. Savo kūrinius ji pasirašinėjo Romerienė, vėliau, gyvendama jau toli nuo Lietuvos, – Romer, nes jos vyras po 1818 m. pakeitė savo pavardės rašybą.
Pomėgį dailei abiems savo vaikams – dukrai Marijai (1847–1939) ir sūnui Kazimierui (1848–1921) – perdavė ir Edvardo Jono brolis Severinas. Marija ir Kazimieras Römeriai gyveno Vilniuje ir iš tėvų paveldėtame Janapolio dvare Rezeknės apskrityje. Abu jie piešė ir tapė portretus akvarelės bei pastelės technika, kopijavo senus giminės paveikslus. Kazimieras vedė vienos žymiausių XIX a. Lietuvos skulptorių Elenos Skirmantaitės dukrą Kazimierą. Jo dukra Kazimiera Liudvika (1899–1989), vėliau ištekėjusi už Karolio Vankavičiaus, pratęsė giminės tradiciją ir tapo dailininke. Kazimiero sūnus Antanas netapė. Savo gyvenimą jis skyrė ūkiui ir rūpinimuisi šeima, ypač žmona, profesionalia dailininke akvareliste Ona Soltanaite (1895–1974), kuriai, nepaisant vaikų gausos, suteikė galimybę kurti ir gyventi pilnavertį dailininkės gyvenimą bei nuolat dalyvauti dailės parodose.
Kiek tolimesni giminystės ryšiai Edvardo Jono Römerio palikuonis siejo su dailininku Steponu Römeriu, Vitoldo ir Marijos Römerių sūnumi, gimusiu Ukrainoje, bet augusiu senelių Mykolo Kazimiero Römerio ir Konstancijos Tukalaitės Bagdoniškio dvare Rokiškio apskrityje.
Kitose Römerių giminės atšakose dailininkų lyg ir nebūta, išskyrus Felicijono Römerio dukrą Eleną, atstovaujančią vadinamajai Uždauguvio atšakai. Ji gimė ir augo Vitebsko gubernijoje. Atvykusi į Vilnių palaikė glaudžius ryšius su garsiaisiais savo giminaičiais dailininkais, mokėsi pas Edvardą Matą Römerį, gyveno Römerių namuose Savičiaus (dab. Bokšto) gatvėje.
Ne apie visų Römerių raišką dailės srityje šiandien galime spręsti. Laikas pasiglemžė daugelį kūrinių: vieni sudegė, kiti išsibarstė po įvairias šalis, buvo sunaikinti. Nepaisant to, Römerių tapybos ir grafikos darbų galima aptikti visuose didžiuosiuose Lietuvos ir Lenkijos muziejuose bei bibliotekų rankraštynuose. Gerausiai išlikęs Alfredo Römerio ir Sofijos bei Onos Römerienių kūrybinis palikimas, kuriuo pasirūpino jų vaikai ir artimieji.
Edvardo Jono Römerio 200-osioms gimimo metinėms skirtoje parodoje pirmą kartą vienoje ekspozicijoje pristatomas maždaug penktadalis visų Römerių giminės dailininkų kūrybinio palikimo – per 330 darbų, sukurtų aliejinės tapybos, pastelės ir akvarelės technika, piešinių, grafikos lakštų, skulptūrinių medalionių. Kūriniai priklauso Lietuvos dailės, Lietuvos nacionaliniam, M. K. Čiurlionio nacionaliniam dailės, Šiaulių „Aušros“, Žemaičių „Alkos“, Rokiškio krašto, Varšuvos nacionaliniam muziejams, Lietuvos mokslų akademijos ir Varšuvos nacionalinei bibliotekoms. Keletą eksponatų parodai paskolino kolekcininkas Edmundas Armoška, Stefanija Romerytė ir Andrzejus Romeris, gyvenantis Briuselyje.
Parodą rengia:
Lietuvos dailės muziejus
Kultūros, filosofijos ir meno institutas
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
 
Parodą remia:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas
Römerių paramos fondas

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.25