Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

2006 m. birželio 13– rugsėjo 17 d. Adresas: Vilniaus g. 22, Vilnius

Römeriai dailininkai (lietuviškai ir angliškai / Lithuanian, English)

Edvardas Jonas RÖMERIS (1806–1878)
Alfredas RÖMERIS (1832–1897)
Edvardas Matas RÖMERIS (1848–1900)
Marija RÖMERYTĖ (1847–1939)
Kazimieras RÖMERIS (1848–1921)
Elena RÖMERYTĖ (1860–1946)
Ona RŐMERYTĖ-PODBERESKIENĖ (1805–1890)
Severinas RÖMERIS (1814–1890)
Bronislovas RÖMERIS (1856–1899)
Sofija DEMBOVSKYTĖ-ROMERIENĖ (1885–1972)
Ona SOLTANAITĖ-ROMERIENĖ (1895–1974)
Steponas RÖMERIS (1900–1951)
Stanislovas ROMERIS (1892–1965)
Kazimiera Liudvika RÖMERYTĖ-VANKAVIČIENĖ (1899–1989)
Kazimiera SKIRMANTAITĖ-RÖMERIENĖ
Edvardas Jonas RÖMERIS (1806–1878)
Tapytojas, iliustruotojas. Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos ir Vilniaus burmistro Mykolo Juozapo Römerio ir Rachelės de Raës sūnus, jaunesnysis Severino Römerio ir Onos Römerytės brolis, Alfredo, Edvardo Mato ir Bronislovo Römerių tėvas. Piešti mokėsi privačiai pas dailininkus Mykolą Podolinskį ir Joną Rustemą. Būdamas keturiolikos, 1820 m., dalyvavo Vilniaus universitete surengtoje dailės parodoje. 1822 m. baigė Vilniaus gimnaziją ir buvo priimtas į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1823–26 m. studijavo Literatūros ir laisvųjų menų fakultete ir toliau tęsė dailės užsiėmimus pas Rustemą. Areštavus tėvą (1826) ir žuvus vyresniajam broliui (1828), ūkininkavo Antanašės, Kriaunų (Novoaleksandrovsko apskr., dab. Rokiškio r.), Daugirdiškių ir Dembynės (Trakų apskr.) dvaruose ir rūpinosi šeimyna. 1831 m. vedė Oną Bialozaraitę, jai mirus, 1836 m., – jos seserį Sofiją. Už priklausymą 1831 metų sukilimo komitetui suimtas, amnestuotas, o 1838 m. nuteistas mirti (vėliau bausmė buvo pakeista tremtimi iki gyvenimo pabaigos). 1839 m. išsiųstas į Vologdą, 1840 m. perkeltas į Vielikij Ustiugą, 1843 m. grąžintas į Vologdą. Sesers Onos rūpesčiu 1852 m. jam buvo leista grįžti į Lietuvą. Paveldėjęs Antanašės, Kriaunų, Sterniškių, Pavesėjų dvarus ir namą Vilniuje, dab Bokšto gatvėje, apsistojo gyventi Antanašėje, nors Vilniuje būdavo dažnai. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.
Kūrė nedidelio formato akvareles, nemažą kūrybos dalį sudaro piešiniai ir pagal juos atliktos litografijos. Sukūrė portretų, peizažų, žanrinių kompozicijų, arcitektūrinių planų, iliustravo Stanislavo Moniuškos muzikinių kūrinių leidinį, kopijavo. Tapybai būdingas detalus realistinis piešinys, smulkūs potėpiai.
 
Edward Jan RÖMER (1806–1878)
Painter and illustrator. The son of Michał Józef Römer, the leader of Vilnius province nobility and the Burgomaster of Vilnius, and of Rachela de Raës, the younger brother of amateur artists Seweryn Römer and Anna Römerówna, the father of Alfred, Bronisław and Edward Mateusz Römer. During his years as a pupil of Vilnius Gymnasium he was taught drawing by the painters Michał Podoliński and Jan Rustem. In 1820, when he was fourteen, he participated in the art exhibition at Vilnius University. He graduated from the gymnasium in 1822, and in 1823–26 studied at the Faculty of Literature and Liberal Arts of Vilnius University. In 1831 he married Anna Białłozorówna, and after her death in 1836, her sister Zofia. He belonged to the committee of the 1831 rebellion. He was arrested in 1833 and sentenced to exile for life, but was amnestied. In 1838 he was arrested once again and sentenced to death, but later death sentence was commuted to exile for life. In 1839 he was exiled to Vologda, transferred to Velikiy Ustyug in 1840, and returned to Vologda in 1843. Through his sister Anna’s solicitation he was allowed to return to Lithuania in 1852. Having inherited the estates of Antanašė, Kriaunos (Antonosze, Krewno, the district of Novoaleksandrovsk, present-day district of Rokiškis), Sterniškės, Pavesėjai  and the house on Bokštas Street in Vilnius, he permanently settled in Antanašė. He was active in public life.
He painted mostly in watercolours, but by far the major part of his creative output is represented by drawings and lithographs based on them. He created portraits and landscapes, illustrated a publication of musical works by the composer Stanisław Moniuszko, copied other artists’ works.
 
Alfredas RÖMERIS (1832–1897)
Tapytojas, skulptorius. Edvardo Jono Römerio ir Onos Bialozaraitės sūnus, vyresnysis Edvardo Mato ir Bronislovo Römerių brolis. Kai mirė motina (1834), o tėvas buvo ištremtas (1839), jį auklėjo seneliai Mykolas Juozapas Römeris ir Rachelė de Raës. Piešti mokėsi privačiai pas dailininkus Vincentą Dmachauską ir Kozakevičių, 1845–50 m. – Vilniaus bajorų instutute, kur dailės mokytoju dirbo Kanutas Ruseckas. 1850 m. vasarą išvyko į Vologdą, ten piešti jį mokė tėvas. 1852 m. kartu su šeima grįžo į Lietuvą. Vilniuje, vadovaujamas dailininko Jono Zenkevičiaus, tęsė dailės studijas vadinamojoje Römerių akademijoje, įsikūrusioje Römerių namuose Bokšto gatvėje. 1857 m. kartu su Zenkevičiumi išvyko į dvejų metų kelionę po Europos meno centrus. 1859 m. grįžęs į Lietuvą, apsistojo tėvo jam skirtame Kriaunų dvare netoli Rokiškio, ten ūkininkavo ir kūrė.
Už dalyvavimą rengiant 1863 metų sukilimą areštuotas, porą metų kalintas Dinaburgo (dab. Daugpilio) tvirtovėje. Valdžiai sekvestravus dvarą, 1869 m. išvyko į užsienį. Paryžiuje tapybos mokėsi pas Leoną Bonná, grafikos – pas Antonį Oleščinskį, 1871 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje: 1871–72 m. mokėsi pas Aleksandrą fon Vagnerį, 1873–74 m. – pas Arturą fon Rambergą, specializavosi tapyti portretus. 1874 m. vedęs Vandą Sulistrovskytę, apsigyveno jos paveldėtame Karolinavo dvare.
1884–94 m. su šeima gyveno Krokuvoje, vasaromis grįždavo į Lietuvą. Krokuvoje aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Nuo 1888 m. buvo Lenkijos mokslų akademijos Meno istorijos komisijos ir Krokuvos tapytojų ir skulptorių klubo narys, 1890–91 m. – Dailės mėgėjų draugijos Krokuvos direkcijos narys.
Dirbo tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Dailininko kūrybai būdingas raiškus realistinis piešinys, plastiškai modeliuotos formos, subtilus šviesos ir šešėlių žaismas. Kartais joje išryškėja lyriškos nuotaikos, romantizmo reminiscencijos Labiausiai dailininkas mėgo portreto žanrą. Aliejumi, pastele, akvarele tapė artimųjų ir žinomų žmonių portretus, liaudies tipus. Taip pat nutapė peizažų, religinio turinio paveikslų, sukūrė medalionų, karikatūrų.
Domėjosi Lietuvos istorija ir etnografija, rinko tautodailės eksponatus, piešė ir tapė juos. Parašė straipsnių apie dailę.
 
Alfred RÖMER (1832–1897)
Painter and sculptor. The son of the artist Edward Jan Römer and Anna Białłozorówna, elder brother of Edward Mateusz and Bronisław Römer. After his mother died in 1834 and his father was exiled in 1839, he was brought up by his grandaprents Michał Józef Römer and Rachela de Raës. He lived at their house in Vilnius and at the estate of Dembina in the district of Trakai. He was mainly educated at home, whereas in 1845–50 he studied at Vilnius Institute for Nobility, where art subjects were taught by the painter Kanuty Rusiecki. In 1850 he left for Vologda where his father was exiled, and where he began studying drawing and painting with his father.
In 1852 he came back to Lithuania along with his family. In Vilnius he continued to study art at the so-called ‘Römer Academy’, established at the Römer house on Bokštas Street, where he was supervised by the artist Jan Zienkiewicz. In 1857, together with Zienkiewicz, he left for a two-year tour of the European centres of art. Returning to Lithuania in 1859, he installed himself at the estate of Kriaunos near Rokiškis which his father made over to him. There he managed the estate and painted.
He was arrested for participation in preparing the 1863 rebellion, and in 1864–65 was imprisoned in the fortress of Dinaburg (present-day Daugavpils). His estates was sequestered.
In 1867–74 he lived abroad. He studied painting with Léon Bonnat and engraving wih Antoni Oleszczyński in Paris, whereas in 1871-4 he studied art at Munich Academy of Art, where he was taught by Alexander von Wagner and Arthur von Ramberg, and specialised in portrait-painting. Marrying Wanda Sulistrowska in 1874, he settled at the estate of Karolinavas inherited by her.
In 1884 he moved to live in Cracow where he also actively participated in public life. Beginning with 1888 he was a member of the Art-Historical Commission of the Polish Academy of Sciences, as well as of the Cracow Club of Painters and Sculptors, and in 1890-1 he was a member of the Cracow Directorate of the Art Lovers’ Society.
In 1894 he returned to Lithuania
Alfred Römer worked in painting, engraving, and sculpture. His artistic output is characterised by expressive realistic design, modelled plasticity of forms, subtle chiaroscuro. Sometimes lyric moods and reminiscences of romanticism come to the fore in his paintings. Portrait genre was his favourite. In oils, pastels, and less often, watercolour he painted the protraits of his family members, of famous people, popular types. He has painted landscapes, religious paintings for the churches. He also created several sculptural portraits, caricatures, ethnographic drawings. He was interested in history and ethnography of Lithuania, collected specimens of folk art. The artist was also an active contributor to the press, wrote articles on art and on ethnography.
 
Edvardas Matas RÖMERIS (1848–1900)
Tapytojas. Edvardo Jono Römerio ir Onos Bialozaraitės sūnus, vyresnysis Alfredo Römerio brolis. Gimė Vologdoje, kur buvo ištremtas jo tėvas. 1852 m. grįžęs į Lietuvą, daugiausia gyveno Vilniuje. Dailės pramoko iš tėvo, be to, Vilniaus bajorų institute lankė Kanuto Rusecko pamokas. Vėliau jo dailės mokytoju buvo tapytojas Jonas Zenkevičius. 1864 m. uždarius Vilniaus bajorų institutą, perėjo mokytis į Vilniaus gimnaziją. 1868 m. rudenį išvyko studijuoti į Drezdeno dailės akademiją, mokėsi profesoriaus Karlo Šurigo klasėje. 1869 m. perėjo į Miuncheno dailės akademiją. Iki 1870 m. vasario studijavo Hermano Anšiuco, po to – batalisto Franco Adamo, nuo 1872 m. – Otono Seico tapybos klasėje. Nuo 1874 m. pabaigos keliavo po Europą. Apie 1877 m. grįžo į Lietuvą. Gyveno tėvo jam skirtame Antanašės dvare ir Vilniuje, nuo 1891 m. vasarodavo žmonos paveldėtame Lunos dvarelyje Gardino gubernijoje.
Edvardo Mato kūrybai būdingas realizmas, įtakos jam turėjo Miuncheno dailės mokykla ir tapytojo Juzefo Brandto kūryba. Jo paveikslams būdingas vaizdo gyvumas ir natūralumas, aiškus koloritas, šviesos ir šešėlių žaismas, turtinga paveikslo faktūra, arklių ir gamtos motyvai. Labiausiai mėgo peizažo žanrą, bet tapė ir portretus, buitines scenas, vaizdavo liaudies tipažus – valstiečius, elgetas, žydus, prekeivius, nutapė etnografinių studijų, religinės tematikos paveikslų bažnyčioms.
 
Edward Mateusz RÖMER (1848–1900)
Painter.The son of Edward Jan Römer and Anna Białłozorówna, the brother of Alfred and Bronisław Römer. Born in Vologda, where his father was exiled, in 1852 he returned to Lithuania and lived mostly at the Römer house on Bokštas Street in Vilnius. He received elements of artistic training from his father, and until 1859 received private lessons from the artist Kanuty Rusiecki, whose lessons at Vilnius Institute for Nobility he also attended until 1860. Later his art teacher was the painter Jan Zienkiewicz. Until 1864 he studied at Vilnius Institute for Nobility, and after this was closed, transferred to Vilnius Gymnasium. He left to study at Dresden Art Academy in the autumn of 1867. There he attended the class of professor Karl Schurig. In 1869 he transferred to Munich Art Academy. There he was taught by Herman Anschütz, by the battle-painter Franz Adam, Otton Seitz. From 1874 he travelled Europe, around 1877 he returned to Lithuania. He lived on the estate of Antanašė made over to him by his father, and in Vilnius. From 1891 he spent summers in the small country estate of Luna, his wife’s dowry.
Edward Mateusz’ painting is characterised by realistic representation that conveys the liveliness and natural qualities of its object, by bright and clear colours, chiaroscuro and rich texture of the painting. He mainly distinguished himself as a landscape painter (‘Snow storm’, awarded with the silver medal at the art exhibition in Lvov in 1893; ‘My house’, special prize at the art exhibition in Munich in 1892). He also painted portraits, scenes from the life of simple folk, paintings of everyday life and historical scenes, where he romantically treated episodes of the 1863 rebellion He painted studies which mostly represented popular folk types: peasants, beggars, Jews, traders, – and some watercolour ethnographic studies as well as religious paintings.
 
Marija RÖMERYTĖ (1847–1939)
Tapytoja mėgėja. Severino Justino Römerio ir Anelės Burbaitės duktė, Alfredo ir Edvardo Mato Römerių pusseserė. Gyveno Janapolio dvare netoli Rezeknės (Latvija) ir Vilniuje. Profesionalaus išsilavinimo dailės srityje neturėjo. 1869 m., gyvendama Paryžiuje, lankė privačias dailės ir muzikos pamokas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje, savo name Antakalnyje. Akvarele ir pastele tapė portretus, peizažus, sukūrė piešinių.
 
Maria RÖMERÓWNA (1847–1939)
Amateur painter. The daughter of Seweryn Justyn Römer and Aniela Burbina, first cousin of Alfred and Edward Mateusz Römer. Lived on the estate of Janopol near Rēzekne (Latvia) and in Vilnius. Received no professional schooling in art. In 1869, when she lived in Paris, she attended private lessons of art and music. Before World War II she lived in Vilnius where she had a house in Antakalnis. She painted portraits and landscapes, using watercolour and pastels, also drew with pencil, ink, and quill.
 
Kazimieras RÖMERIS (1848–1921)
Marijos Römerytės brolis, Kazimieros Römerytės-Vankavičienės tėvas. Gyveno Janapolio dvare netoli Rezeknės (Latvija). Baigė filosofijos mokslus Vroclavo universitete ir, apgynęs disertaciją, gavo daktaro laipsnį. Domėjosi istoriniais Vilniaus pastatatais, rinko apie juos medžiagą. Buvo vedęs skulptorės Elenos Skirmantienės dukrą Kazimierą Skirmantaitę, kuri taip pat tapė. Kazimieras daugiausia kūrė portretus, tapė pastele, kopijavo. Remdamasis senoviniais Lenkijos raižiniais, freskomis, reljefais ir bažnytinių meno kūrinių dekoro pavyzdžiais, sukūrė ciklą piešinių, vaizduojančių XII–XVI a. aprangą.
 
Kazimierz RÖMER (1848–1921)
Amateur painter. The brother of Maria Antonina Römerówna, the father of Kazimiera Römerówna Wankowiczowa. Lived on the estate of Janapol near Rēzekne (Latvia). Read philosophy at Wrocław University and, defending a thesis there, received doctorate in philosophy. Was interested in the historical buildings of Vilnius and collected materials concerning them. Was married to Kazimiera Skirmunttówna, the daughter of the sculptress Helena Skirmunttowa. He mostly produced portraits, painted in pastels, and copied existing pictures. Created a cycle of drawings representing samples of the 12th–16th century dress.
 
Elena RÖMERYTĖ (1860–1946)
Tapytoja. Felicijono Römerio ir Michalinos Kulakovskos duktė. Mokėsi dailės pas giminaitį Edvardą Matą Römerį, tikriausiai lankė ir Vilniaus piešimo mokyklą. Studijas tęsė Varšuvoje ir Miunchene, kur mokėsi privačiai. Grįžusi apsigyveno Römerių namuose Vilniuje, Bokšto gatvėje, kuriuose liko ir po Evardo Mato mirties. 1905 m. rudenį kartu su tapytoja Eleonora Onihimovska atidarė Vilniuje privačią dailės mokyklą, vadinamą Bendraisiais tapybos, piešimo, taikomosios ir dekoratyvinės dailės kursais. Manoma, ji veikė Römerių namuose, nes ir vėliau Elena Römerytė turėjo ten pat iki 1915 m. veikusią privačią savo vardo tapybos mokyklą mergaitėms (Szkoła malarstwa Heleny Romerówny). Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rytus, apsistojo Radopolio dvarelyje Baltarusijoje, 1918 m. gyveno Maskvoje, vertėsi privačiomis prancūzų ir vokiečių kalbų pamokomis. Tarpukariu gyveno Vilniuje, 1945 m. apsigyveno Torūnėje. Aktyviai dalyvavo Vilniuje rengtose dailės parodose, buvo Vilniaus dailės draugijos narė.
Aliejumi ir akvarele tapė realistinius peizažus, kompozicijas su arkliais, religinės tematikos paveikslus bažnyčioms. Yra nutapiusi portretų, buitinių kompozicijų. Plunksnele ir tušu piešė Vilniaus kiemelių fragmentus.
 
Helena RÖMERÓWNA (1860–1946)
Painter. The daughter of Felician Römer and Michalina Kułakowska. She studied art with her relative Edward Mateusz Römer and at Vilnius Drawing School. She continued her studies in Munich where she received private lessons. Upon her return to Lithuania she settled in the house on Bokštas Street where she remained even after Edward Mateusz’s death in 1900. In the autumn of 1905, together with the painter Eleonora Onichimowska she opened a private art school in Vilnius under the name of the General Courses in Painting, Drawing, Applied and Decorative Art. It is likely to have functioned in the Römer house, insofar as even later Helena Römerówna had there a private girls’ painting school named after he90
rself (Szkoła malarstwa Heleny Romerówny) which functioned until 1915. During the World War I she retreated to the East and settled at the small country manor of Radopol in Belarus. In 1918 she lived in Moscow where she earned her living by giving private lessons of French and German. In the interwar period she lived in Vilnius. In 1945 she left for Toruń. She was active in the artistic life of Vilnius, was a member of Vilnius Art Society.
She painted in oils and watercolours, producing mostly realistic landscapes, compositions involving horses, religious paintings for churches. She has painted some portraits, everyday scenes, draw fragments of Vilnius’ courtyards in ink and quill.
 
Ona RŐMERYTĖ-PODBERESKIENĖ (1805–1890)
 
Tapytoja mėgėja. Edvardo Jono ir Severino Römerių sesuo. Gyveno Dembinos dvare Trakų apskrityje bei Vilniuje. 1830 m. ištekėjusi už publicisto ir leidėjo Romualdo Podbereskio, apsigyveno Musninkų dvare netoli Vilniaus, turėjo Kurkliškių palivarką. 1855 m. persikėlė į Veprių dvarą Ukmergės apskrityje. Piešė ir tapė akvarele bei guašu artimųjų portretus, dvarų interjerus, gimtųjų apylinkų vaizdelius, gėlių natiurmortus. Onos Römerytės atvaizdą grupiniame šeimos portrete nutapė Edvardas Jonas Römeris (1829).
 
Anna RŐMERÓWNA-PODBERESKA (1805–1890)
Amateur painter. Sister of Edward Jan and Seweryn Römer. Lived on Dembina estate in the district of Trakai and in Vilnius. In 1830, having married Romuald Podbereski, a prominent journalist and publisher, she settled on the estate of Musninkai near Vilnius, and in 1855 moved to the estate of Vepriai in the district of Ukmergė. She drew and painted in watercolours, as well as gouache, the portraits of her family members, interiors of country houses, views of her childhood places, and still-lifes with flowers. She has been painted, along with other members of the family, in a group portrait by Edward Römer (1829).
 
Severinas RÖMERIS (1814–1890)
Piešėjas mėgėjas. Edvardo Jono Römerio ir Onos Römerytės brolis, Marijos Römerytės ir Kazimiero Römerio tėvas. Nuo 1830 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1830 m. gruodį, nutraukęs studijas, išvyko pas tėvą, buvusį tremtyje Voroneže, ten gyveno iki 1832 m. Nuo 1832 m. lapkričio dirbo valstybinėje tarnyboje. 1839 m. jam suteiktas kolegijos registratoriaus rangas. 1839 m. kartu su broliu Edvardu Jonu ištremtas į Vologdos guberniją, gyveno Velikij Ustiugo mieste. 1842 m. jam buvo leista apsigyventi Mintaujoje (dab. Jelgava, Latvija). 1844 m. atleistas nuo bausmės, bet jo dvarai buvo sekvestruoti. 1846 m. vedė Anelę Burbaitę ir įsikūrė Janapolio dvare Rezeknės apskrityje (Latvija).
Dailės mokėsi privačiai pas tapytoją Joną Zenkevičių. Tušu ir plunksnele sukūrė piešinių, nupiešė detalų Dembinos dvaro parko ir sodo planą.
 
Seweryn Justyn RÖMER (1814–1890)
Amateur draughtsman. The brother of Edward Jan Römer and Anna Römerówna, the father of Maria Römerówna and Kazimierz Römer. From 1830 he studied at the Physical-Mathematical Faculty of Vilnius University. In December 1830 he interrupted his studies and went to visit his father who was exiled to Voronezh. He stayed there until 1832. From November 1832 he worked at the state employment, in 1839 he was admitted to the rank of college registrar. In 1839 he was arrested by the military governor of Vilnius and charged with complicity in the case of Szymon Konarski. Along with his brother Edward Jan he was exiled to the province of Vologda where he lived in the town of Velikiy Ustyug. In 1842 he was permitted to settled in the town of Mittawa (contemporary Jelgava) in the province of Kuršas. In 1844 he received amnesty, but his estates were confiscated. In 1846 he married Aniela Burbina and settled on the estate of Janapolis in the district of Rēzekne (Latvia).
Severinas took private lessons of art with the painter Jan Zienkiewicz. He produced amateur drawings.
 
Bronislovas RÖMERIS (1856–1899)
Alfredo ir Edvardo Mato Römerių brolis, diplomato Tado Römerio tėvas. Baigė gimnaziją Rygoje, studijavo Agronomijos ir miškininkystės institute Pulavuose (Lenkija) ir Rygos politechnikos instituto Agronomijos fakultete. 1889 m. Fribūre (Šveicarija) vedė Mariją Dunin-Jundzilaitę. Gyveno Antanašės dvare netoli Rokiškio. Mėgėjiškai piešė, kopijavo senuosius giminės portretus.
 
Bronisław RÖMER (1856–1899)
The brother of Alfred and Edward Mateusz Römer, father of the diplomat Tadeusz Römer. He studied at the Provincial Gymnasium in Riga, later at the Institute of Agronomy and Forestry in Puławy and in the Faculty of Agronomy of Riga Polytechnic Institute. In 1889 in Fribourg he married Maria Dunin-Jundziłł. He lived on the estate of Antanašė near Rokiškis. He produced amateur drawings and copied the ancient portraits of the family.
 
Sofija DEMBOVSKYTĖ-ROMERIENĖ (1885–1972)
Tapytoja, raižytoja, piešėja. Vilniaus gydytojo Tadeušo Dembovskio ir krokuvietės Matildos Grosse duktė. Dailės mokėsi privačiai pas tapytoją Eleną Römerytę ir Vilniaus piešimo mokykloje. Apie 1900 m. studijavo Krokuvoje ir Miunchene pas Simoną Hollosy ir Karlą Rotą, 1904–05 m. – Paryžiuje pas Žaką Emilį Blanšą ir Luką-Olivjė Mersoną. 1905 m. rudenį–1906 m. pavasarį ir vasarą Krokuvoje, Baraneckio muziejuje, lankė Juzefo Sedleckio kursus. 1911 m. ištekėjusi už dvarininko, ekonomisto ir visuomenės veikėjo Eugenijaus Romerio, apsigyveno Tytuvėnų dvare. 1941 m. birželį kartu su vyru buvo ištremta į Komijos ATSR. Syktyvkaro žaislų fabrike dirbo dažytoja. 1942 m. spalį gavo leidimą persikelti į Kuibyševą. Čia palaidojusi vyrą, 1943 m. gegužę kartu su Lenkijos ambasada evakavosi į Teheraną. 1944–47 m. praleidusi Kaire, išvyko į Angliją. 1950 m. rugpjūtį apsigyveno Kanadoje, iš pradžių Sent Adelėje, vėliau Monrealyje. 1955 m. persikėlė į Vašingtoną, 1963 m. grįžo į Monrealį. Buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė.
Tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele, sukūrė nemažai grafikos darbų. Sofijos Romerienės kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojantis potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas. 3–4 dešimtmečiais sukūrė keletą portretų, kurių stilistika primena neoklasicistinę Liudomiro Slendzinskio tapybą. Aliejinėje ir pastelinėje tapyboje vyrauja portretai. Sukūrė žymių tarpukario Lietuvos ir Vilniaus krašto mokslo ir visuomenės veikėjų, literatų, šeimos narių portretų, natiurmortų. Akvarelinei tapybai būdingas skaidrus potėpis, šviesus koloritas. Pokario metais tapė daugiausia užsakyminius portretus, laisvalaikiu – spalvingus arabų tipus, Kairo vaizdus, rūmų interjerus Egipte, šeimos narių ir draugų portretus, nedidelio formato peizažus ir natiurmortus. Grafinėje kūryboje dirbo vario raižinio, sausosios adatos ir akvatintos technika. Estampuose ir piešiniuose vaizdavo Tytuvėnų ir aplinkinių vietovių gamtos motyvus, architektūrinius miestų ir miestelių peizažus, portretus, buities scenas.
Yra surengusi nemažai personalinių parodų, jos kūriniai eksponuoti parodose Kaune, Vilniuje, Rygoje, Krokuvoje, Lvove, Paryžiuje, Kaire, Londone, Montrealyje, Vašingtone, Niujorke.
 
Zofia DEMBOWSKA-ROMER (1885–1972)
Painter, engraver, draughtsman. The daughter of Vilnius’ doctor Tadeusz Dembowski and Matylda Grosse of Cracow. She studied art privately, with the painter Helena Römerówna, and at Vilnius School of Drawing. Around 1900 she studied in Cracow and Munich with Simon Hollosy and Karl Roth. In 1904–05 she studied in Paris with Jacques Emile Blanche and Luc-Olivier Merson. In the autumn of 1905 and spring and summer of 1907 she attended courses by Józef Siedlecki at Baraniecki museum in Cracow. In 1911 she married the estate-owner, economist, and public activist Eugeniusz Romer and settled in the manor of Tytuvėnai (present-day district of Kelmė). In 1941 she was exiled, together with her husband, to the Komi ASSR in the Soviet Union. In Syktyvkar she was employed as a painter of toys in the toy factory. In October 1942 she received a permission to move to Kuybyshev where she buried her husband. In May 1943 with the rest of the Polish embassy she was evacuated to Teheran. 1944–47 she spent in Cairo, and at the end of 1947 received a permit to come to England. In August 1950 she settled in Canada, at first in St. Adele, later in Montreal. In 1955 she went to live in Washington, and in 1963 returned to Montreal. She was a member of the American Arts League.
She painted in oils and watercolours, drew with charcoal and crayons, and created numerous engravings. Zofia Romerowa’s artistic output is based on the realism. Her painting is characterised by expressive design, light modelling brush-strokes, limpid and often cold colour scheme. In the 1920s and 1930s she created several portraits whose style is reminiscent of the neo-Classicist painting by Ludomir Sleńdziński. Portraits dominate among her oil paintings and crayon pictures. In the interwar period she created portraits of famous public, academic, and literary figures of Lithuania and Vilnius region. She has painted numerous portraits of the members of her family and still-life compositions. Watercolour paintings are characterised by lucid brush-strokes and light colour schemes; landscapes prevail among them. After the last war she mainly painted commissioned portraits, while at leisure she went for colourful Arab types, views of Cairo, palace interiors in Egypt, portraits of the family members and friends, small-format landscapes and still-lifes. In her graphic art she used the techniques of copper engraving, dry-point engraving, and aquatint. Her prints and drawings contain nature scenes from Tytuvėnai and its surroundings, architectural landscapes of towns and small towns, portraits, and small portrait compositions in everyday surroundings.
She has put up quite a few personal exhibitions, participated in group exhibitions in Vilnius, Kaunas, Riga, Cracow, Lvov, Paris, Cairo, London, Montreal, Washington, and New York.
 
Ona SOLTANAITĖ-ROMERIENĖ (1895–1974)
Tapytoja. Vitebsko gubernijos dvarininko, kelių inžinieriaus Viktoro Soltano ir Amelijos Veisenhof duktė. Panašu, kad 1914–15 m. Varšuvoje mokėsi dailės pas Stanislavą Lencą, nors pati tvirtino niekada niekur nesimokiusi. Ištekėjusi už Antano Kazimiero Römerio, gyveno Janapolio dvare netoli Rezeknės (Latvija), taip pat Vilniuje ir Varšuvoje. Buvo Zachęta draugijos narė. 1940 m. su šeima emigravo į Bavariją, 1948 m. apsigyveno Kanadoje, Hadson Haitse.
Akvarele tapė realistinius peizažus ir portretus, interjerus, buitines scenas ir natiurmortus. Surengė personalinių parodų Vilniuje, Rygoje, Varšuvoje, Poznanėje, Bydgoščiuje, Paryžiuje, Briuselyje, Antverpene, dalyvavo parodose Londone, Otavoje, Toronte, Monrealyje ir Vašingtone
 
Anna SOŁTANÓWNA-ROMEROWA (1895–1974)
Painter. The daughter of Wiktor Sołtan, and estate-owner in the province of Vitebsk and road engineer, and Amelia Weyssenhoff. It is likely that in 1914–5 she studied art with Stanisław Lentz in Warsaw, despite the fact that she herself affirmed never to have studied anything. She married Antoni Kazimierz Römer and lived on the estate of Janapol near Rēzekne in Latvia, and also in Vilnius and Warsaw. Was a member of the Zachęta Society. In 1940 she emigrated to Bavaria with her family, and in 1948 settled in Hudson Heights near Montreal in Canada.
She mostly painted watercolour realistic landscapes and portraits, less frequently interiors, everyday scenes, and still-lifes. In her watercolours she achieved intense tones which rendered here painting similar to oil-painting. She gave quite a few personal exhibitions in Vilnius, Riga, Warsaw, Poznań, Bydgoszcz, in Paris, Antwerp and Brussels. She exhibited works at exhibitions in London, Ottawa, Toronto, Montreal, and Washington.
 
Steponas RÖMERIS (1900–1951)
Tapytojas, grafikas, skulptorius, pedagogas. Teisininko Mykolo Pijaus Römerio sesers Marijos ir Vitoldo Römerio sūnus. Gimė Ikaznės dvare Ukrainoje. Tėvui pralošus dvarą, kartu su motina ir vyresniąja seserimi grįžo į Lietuvą. Augo senelių Mykolo Kazimiero Römerio ir Konstancijos Tukalaitės dvare Bagdoniškyje (Rokiškio apskr.). Baigęs Vilniaus gimnaziją, susidomėjo daile. Savarankiškai piešė, tapė ir lipdė, kol nusprendė siekti meistriškumo dailės srityje. Nuo 1927 m., remiamas Mykolo Pijaus Römerio, keletą metų mokėsi Prahoje. Pakaitomis gyveno Bagdoniškyje, kur turėjo įsirengęs studiją, ir Vilniuje. Po 1925 m. dirbo piešimo mokytoju Panevėžio lenkų gimnazijoje. 1934 m. kartu su šeima apsigyveno gimtajame žmonos Marijos Narbutaitės Šašių kaime netoli Kauno, čia įsirengė studiją, bet tais pačiais metais susirgo smegenų paralyžiumi.
Steponas Römeris tapė aliejumi, pastele ir akvarele, kūrė medžio raižinius, piešė tušu ir plunksnele, meniškai apipavidalino knygas, kūrė iliustracijas. Daugiausia tapė portretus (žmonos, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos), bet nevengė ir daugiafigūrių buitinio ir alegorinio žanro kompozicijų, peizažų, natiurmortų. Gyvendamas Panevėžyje, sukūrė scenografijų miesto teatrui. Dailininko kūrybai būdingas apibendrintas geometrizuotas ar plaukančių linijų piešinys, ornamentiškumas, besisiejantis su art deco tradicijomis. Po 1934 m. dėl ligos nebegalėdamas kurti, kopijavo kitų dailininkų kūrybos motyvus, aliejiniais dažais dekoravo vazas, rankdarbių dėžutes, margino staltieses ir skareles, kūrė kortas. Beveik visas jo kūrybinis palikimas sudegė Antrojo pasaulinio karo metu.
 
Stefan RÖMER (1900–1951)
Painter, graphic artist, sculptor, and pedagogue. The son of Witold Römer and Maria Römerówna, sister of the lawyer Michał Pius Römer. Born on Ikazn estate in the Ukraine. After his father lost his estate, he returned to Lithuania with his mother and elder sister. He was brought up on the Bagdoniškis estate of his grandparents Michał Kazimierz Römer and Konstancja Tukałło in the district of Rokiškis. Graduating from the gymnasium in Vilnius, he became interested in art. He drew, painted, and sculpted on his own until he decided to seek greater professionalism in art. For several years beginning with 1927, he studied art in Prague. His studies were sponsored by his uncle Michał Pius Römer. He lived alternately in Bagdoniškis where he had furnished a studio for himself, and in Vilnius. After 1925 he worked as an art teacher in the Polish Gymnasium of Panevėžys. In 1934 he together with his family settled in his wife’s native village of Šašiai near Kaunas. There he furnished a studio for himself, but he was taken ill by cerebral paralysis and spent several months in coma had hardly any opportunities to use it.
Stefan Römer’s works span a wide creative range. He painted in oils, crayons, and watercolour, produced wood-cuts, drew in ink and quill, created book designs and illustrations. Mostly he painted portraits, but was not averse to multi-figure compositions of everyday, as well as allegorical, content, landscapes, and still-life paintings. He also tried his hand at sculpture, making portraits, generic and allegorical compositions. When he lived in Panevėžys, he created scenographical compositions for the city theatre. His artistic output is characterised by generalised design of floating lines or geometrically-stylised forms, as well as ornamentation akin to the traditions of art deco. After 1934, when he was unable to create because of his illness, he copied motifs of other artists’ works, decorated vases and sewing-boxes with oils, coloured table-cloths and headscarves, and produced hand-made playing cards.
All his pictures and sculptures had burnt down during the World War II.
 
Stanislovas ROMERIS (1892–1965)
Piešėjas mėgėjas, fotografas. Izidoriaus Römerio ir Celinos Pšeciševskytės sūnus, Sofijos Romerienės vyro Eugenijaus jaunesnysis brolis. Gyveno Pagryžuvio dvare netoli Kelmės. Baigęs gimnaziją Vilniuje, mokėsi ūkininkų kursuose Varšuvoje, tarpukariu gyveno Vilniuje, dirbo oro pajėgose. Kaip lenkų armijos karininkas 1939 m. lietuvių buvo internuotas, 1940 m. perduotas bolševikams, kalintas įvairiose koncentracijos stovyklose, 1942 m. evakuotas į Iraką, kurį laiką dirbo Raudonajame Kryžiuje Kaire. 1947 m. apsigyveno Londone. Turėjo sukaupęs Römerių giminės dailės kūrinų kolekciją. Egipto ir Anglijos fotografijas padovanojo Niujorko metropolio muziejui.
Piešė gamtos bei architektūros motyvus, giminės herbus, akvarele kopijavo giminės portretus.
 
Stanisław Maria ROMER (1892–1965)
Amateur draughtsman, photographer. Son of Izydor Römer and Celina Przeciszewska, the brother of Sofia Romerowa’s husband Eugeniusz. Lived at Pagryžuvys estate near Kelmė. Finished gymnasium in Vilnius and attended farming courses in Warsaw. In the interwar period lived in Vilnius and served in the air force. As an officer of the Polish Army, he was interned by the Lithuanians in 1939 and in 1940 handed over to the Bolsheviks. He was imprisoned at various concentration camps. In 1942 he was evacuated to Iraq, and for some time worked at the Red Cross in Cairo. In 1947 he came to live to London. Collection of his photographs of Egypt and England he gave to the Metropolitan Museum in New York.
He liked to draw landscapes and views of architecture, his family’s coats of arms, to paint copies of portraits in watercolours.
 
Kazimiera Liudvika RÖMERYTĖ-VANKAVIČIENĖ (1899–1989)
Tapytoja, piešėja mėgėja. Kazimiero Römerio ir Kazimieros Skirmantaitės duktė, skulptorės Elenos Skirmantienės anūkė. 1923 m. ištekėjo už Karolio Vankavičiaus. Gyveno Janapolio dvare netoli Rezeknės (Latvija) ir Vilniuje. Po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno Londone. Tapė ir piešė pieštuku bei plunksnele žanrines, animalistines kompozicijas, peizažus. Kūrybai būdingas tikslus, lengvai stilizuotas piešinys, puikus gyvūnų anatomijos perteikimas, ekspresyvi išraiška. Kūrė ir išraiškingas siluetines kompozicijas. 1945 m. Londone išleido piešinių atvirukų seriją. Beveik visi Kazimieros Liudvikos Römerytės kūriniai, sukurti iki 1939 m. Lietuvoje, žuvo.
 
Kazimiera Ludwika RÖMERÓWNA-WANKOWICZOWA (1899–1989)
Amateur painter and drawer. The daughter of Kazimierz Römer and Kazimiera Skirmunttówna, granddaughter of the sculptress Helena Skirmunttowa. In 1923 she married Karol Wankowicz. She lived on the estate of Janapol near Rēzekne (Latvia) and in Vilnius. After World War II she settled in London.
She painted and drew by pencil and quill various generic and animalistic compositions, as well as landscapes. Her artistic output is characterised by precise, lightly stylised design, brilliant representation of animal anatomy, and expressiveness. She also created expressive silhouette compositions. In 1945 she published a series of post-cards with her drawings in London. Almost all the works created by Kazimiera Ludwika Römerówna in Lithuania before 1939 perished.
 
Kazimiera SKIRMANTAITĖ-RÖMERIENĖ
Tapytoja mėgėja. Skulptorės Elenos Skirmantaitės ir Kazimiero Skirmanto duktė, Kazimiero Liucijono Ignoto Römerio žmona, Kazimieros Liudvikos Römerytės motina. Gyveno Janapolio dvare netoli Rezeknės (Latvija). Yra parašiusi atsiminimų apie brolio žmonos Onos Soltanaitės-Römerienės kūrybą.
 
Kazimiera SKIRMUNTTÓWNA-RÖMEROWA
Amateur painter. Daughter of the sculptress Helena Skirmunttówna and of Kazimierz Skirmuntt, wife of Kazimierz Lucian Ignacy Römer and mother of Kazimiera Ludwika Römerówna. Lived on the estate of Janopol near Rēzekne (Latvia). She wrote memoirs on the artistic work of her sister-in-law, Anna Soltanówna-Römerowa.

Informaciją parengė Jolanta Širkaitė

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.25