Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Dailės kūrinių ir medžioklės trofėjų paroda „Stumbro medžioklė“  

2008 m. gruodžio 18 d. – 2009 m. vasario 1 d. (LDM Radvilų rūmai, Vilniaus g. 22, Vilnius) 

Parodos atidarymas – 2008 m. gruodžio 18 d. 16 val.

Dešinėje – Kanutas Ruseckas. „Stumbro medžioklė“. XIX a. Kūrinys saugomas LDM

Danutės Mukienės nuotraukose – parodos „Stumbro medžioklė“ dailės kūrinių skyriaus eksponatai

 
RADVILŲ RŪMUOSE – DAILĖS KŪRINIŲ IR MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODA „STUMBRO MEDŽIOKLĖ“
 
Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia į dailės kūrinių ir medžioklės trofėjų parodą „STUMBRO MEDŽIOKLĖ“, kuri atidaroma gruodžio 18 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22). Paroda veiks iki 2009 m. vasario 1 d.
 
Paroda eksponuojama meno kūrinių ir medžioklės trofėjų kolekcijomis pagarsėjusių kunigaikščių Radvilų rūmuose, kurių interjeras yra buvęs gausiai papuoštas Radvilų giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Radvilos garsėjo ir kaip medžiotojai (Nuo XVI a. šalia Vilniaus kunigaikščiai buvo įkūrę Žvėryną, kuriame specialiai žvėrys laikyti medžioklei. XVIII a. Žvėryno dalį Radvilos išplėtė kaip landšaftinį parką su takais, retais medžiais, gėlynais, su gyvuliais ir žvėrimis – stirnomis, danieliais).  
Parodą, kurios pavadinimą inspiravo Kanuto Rusecko paveikslas „Stumbro medžioklė“, sudaro dvi dalys. Pirmojoje – Lietuvos dailės muziejaus parengta dailės kūrinių ekspozicija, kurioje rodoma per 70 tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių, taikomosios dailės dirbinių ne tik iš Lietuvos dailės muziejaus, bet ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Žemaičių „Alkos“ muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus rinkinių. Dailės kūriniais pristatomos pagrindinės temą atskleidžiančios vaizdavimo rūšys: medžioklės scenos (mitologinio ir kasdienio, buitinio pobūdžio), medžiojamieji gyvūnai ir medžiokliniai šunys, trofėjų natiurmortai. Ypač įdomus parodos akcentas – netikėtų ir originalių formų meniniai baldai, pagaminti iš tauriojo elnio bei briedžio ragų. Parodoje eksponuojamus stalą ir du krėslus iš Apytalaukio dvaro deponavo Kėdainių krašto muziejus, kunigaikščių Oginskių baldų komplekto dalį iš Rietavo dvaro medžioklės kambario parodai paskolino Žemaičių muziejus “Alka”.
 
Parodoje eksponuojami ypač vertingi XVIII a. vokiečių dailininko Jakobo Samuelio Beko (1715–1778) medžioklės laimikio natiurmortai, stebinantys turtinga vėlyvojo baroko stilistika bei kone apčiuopiamu vaizdo elementų medžiagos bei faktūros perteikimu. Vieno žymiausių XIX a. Lietuvos dailininko Kanuto Rusecko (1800–1860) paveikslas “Stumbro medžioklė” – efektinga, dinamiškos kompozicijos drobė, itin reto XIX a. lietuvių dailėje animalistinio žanro pavyzdys. Ikonografine ir pažintine prasme vertingas lenkų tapytojo ir iliustratoriaus Felikso Bžozovskio (1836–1892) kompozicija “Vaivados Važinskio medžioklė” (1876), vaizdžiai atspindinti XIX a. bajorų mentalitetą ir gyvenimo būdą. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pateiktame rinkinyje gausu įspūdingų drobių, reprezentuojančių parodos temą. XVII a. flamandų tapytojo Franso Sneiderso pasekėjo paveiksle „Dianos medžioklė“ mitinis epizodas perteiktas baroko epochai būdinga teatralizuota, veiksmo kupina scena. Ženklią eksponuojamo rinkinio dalį sudaro vieno žymiausių kolekcininkų Lietuvos kultūros istorijoje Mykolo Žilinsko (1904–1992) užsienio šalių dailininkų animalistinės bei medžioklės tematikos paveikslai. Parodoje žiūrovas išvys prancūzų XVIII a. tapytojo ir graverio Žano Batisto Udri (1686–1755) animalistinio žanro kompozicijas, kuriomis jis garsėjo toli už savo tėvynės ribų. Vokiečių dailininko Gustavo Fursto (1840 – po 1900) įspūdingo formato, realistinės stilistikos drobėse  vaizduojamos medžioklės scenos didingo gamtovaizdžio fone beveik susilieja su aplinka. XIX a. pabaigos – XX I p. vokiečių tapytojų Johaneso Brauerio (1887–po 1967), Vilhelmo Viktoro Eberto (1878–po 1955), Richardo Fryzės (1854–1918), Frico Gėjerio (1873–po 1933), Frydricho Vilhelmo Kūnerto (1865–1926), Oigeno Reich-Munsterbergo (1866–1932), Karlo Frydricho Vagnerio (1864–1939), Alfredo Večežiko (1864–1952)  akademistinio realizmo maniera sukurti žvėrių bei paukščių atvaizdai demonstruoja tokio tipo kūrinių populiarumą visuomenėje, pačių autorių meilę ir atidą gamtai.
Parodoje „Stumbro medžioklė” eksponuojami ir Lietuvos dailės muziejaus užsienio šalių grafikos rinkinių eksponatai.
 
Ekspozicijoje pamatysime vertingą faksimilinę vokiečių renesanso maestro Albrechto Diurerio (1471–1528) 1501 m. sukurto vario raižinio reprodukciją, skirtą medžioklės globėjui šv. Hubertui, dar vadinamam Eustachijumi. Taip pat rodomas retas prancūzų manieristo, nepranokto oforto meistro Žako Kalo (1592–1635) kūrinys „Didžioji medžioklė”. Baroko bei neoklasicizmo laikmečio estampui atstovautų garsiausių to laikmečio raižytojų ofortai: italo Antonijaus Tempestos (1555–1630) „Liūtų medžioklė”, vokiečio Johano Elijaus Ridingerio (1698–1767) diptikas „Elnio medžioklė” bei „Didieji elniai”, belgo Adrijano Franso Boudevinso (1644–1711) „Karaliaus medžioklė Blua miške”, dinamiškas, kupinas veiksmo dramatizmo švedų grafiko Žano Eriko Reno (1717–1793) „Lokio medžioklė”. Realistiniu vaizdavimu ekspoziciją praturtina animalistinės tematikos tradicijas plėtojusio vokiečio Vilhelmo Devrijeno (1799–?) litografija „Lapė su višta”. XIX a. lenkų grafikų I. Lopienskio (1865–1944) bei F. Jasinskio (1862–1901) ofortuose, sukurtuose pasitelkus Alfredo Vieruš–Kovalskio, Młoda Polska grupuotės dailininko Julijano Falato bei realisto Juzefo Chelmonskio kūrinius „Atsiskyrėlis”, „Medžioklinis sakalas” bei „Medžiotojai”, be atpažįstamų kompozicijų itin didelis dėmesys yra skiriamas romantiškam, nuotaikingam ir subtiliam peizažiniam fonui, paros metui ar personažų jausenai atspindėti. Medžioklės temą savo kūriniams pasirinkę dailininkai sugebėjo vienoje vietoje perteikti bent kelių dailės žanrų – animalistinės kompozicijos, peizažo bei batalistikos – elementus.
Žiūrovai parodoje pamatys ir keletą skulptūrų medžioklės tema.
 
Antrąją parodos dalį sudaro Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių sukaupti medžioklės trofėjai. Parodos lankytojai turės retą progą pamatyti tarptautinėse parodose apdovanotus ypač retus įspūdingus trofėjus. Daugelis jų eksponuojami pirmąjį kartą. Kartu su trofėjais rodomos ir XX a. pirmosios pusės medžioklės temos istorinės nuotraukos ir atvirukai.  
Pažymėtina, kad Europos muziejuose, kurie įrengti istorinėse pilyse, rūmuose, tiek nuolatinėse ekspozicijose, tiek parodose gausiai rodomi medžioklės tematikos kūriniai ir trofėjai. Vilniuje, Radvilų rūmuose, pristatoma paroda bandoma kompensuoti šį Lietuvos muziejininkystės trūkumą.

Nuotraukose – parodos „Stumbro medžioklė“ antrosios dalies, kurią parengė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija iš savo narių sukauptų medžioklės trofėjų, ekspozicijos fragmentai. Danutės Mukienės nuotraukos
Informaciją apie parodoje rodomus dailės kūrinius teikia Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys (tel. 2628030; 8 698 19801), o apie rodomus trofėjus –  Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas (tel. 2626735; 8 655 53222).
 
Išsami informacija ir parodos vaizdai skelbiama LDM svetainėje www.ldm.lt. Jos skyrelyje „Žiniasklaidai“ (nuoroda meniu juostoje NAUJIENOS) žurnalistams spausdinimui įdėtos parodoje eksponuojamų kūrinių nuotraukos.
 
LDM Ryšių su visuomene centras
Tel. 212 08 41, 8 687 16739  
Parodos, muziejai medžioklės tema Lietuvoje ir užsienyje
 
Pirmoji medžioklės trofėjų paroda surengta Vengrijoje 1871 metais.
1881 m. Budapešte vykusioje parodoje tauriojo elnio ragai buvo vertinami pagal grafo J. Merano sudarytą formulę.
1892 m. Londone išleista R. Vardo knyga „Record of Big Game“ apie medžioklės trofėjus ir jų vertinimą.
1910 m. Vienoje įvyko pirmoji tarptautinė medžioklės paroda, kurioje medžioklės trofėjus eksponavo Austrija-Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Vokietija.
1937 m. Prahoje Tarptautinė medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba (CIC) patvirtino medžioklės trofėjų vertinimo formules (jos taikytos tais pačiais metais Berlyne įvykusioje pasaulinėje medžioklės parodoje. Šiomis trofėjų vertinimo formulėmis, šiek tiek jas pakeitus, naudojamasi iki šiol).
Yra ir kitų medžioklės trofėjų vertinimo sistemų. Šiaurės Amerikoje populiari medžiotojų klubo (Bonne and Crockett Club) komisijos sudaryta sistema. Naujojoje Zelandijoje elninių žvėrių ragai vertinami pagal N. Duglaso sistemą. Sava medžioklės trofėjų vertinimo sistema naudojasi Tarptautinis safari klubas (SCI).
 
Lietuva
 
Senovėje medžioklės trofėjai buvo nešiojami kaip amuletai, papuošalai, iš jų darydavo įvairius įrankius. Viduramžiais jais puošdavo pilių ir rūmų menes.
Dabartinis supratimas apie medžioklės trofėjus pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje. Vertingesnius trofėjus imta eksponuoti parodose, lyginti vienus su kitais, vertinti atsižvelgiant į ryškiausius jų požymius.
Išsamiau:
 
Prancūzija, Paryžius
„Žinome ką jūs pasakysite“, – tvirtinama antraštėje, pristatančioje vieną iš medžioklės muziejų, kuris įsikūręs Paryžiaus Le Marais rajone .
„Medžioklė – netikęs užsiėmimas, tad kam lankytis medžioklės muziejuje?“
Dėl to, kad tai iš tiesų unikali vieta, kuri liudija puikias muziejininkystės tradicijas ir įdomiai pristato žmogaus ir gamtos ryšį ir jų sąsajas mitologijoje...
Paveikslai, skulptūros, meno kūriniai, medžioklės trofėjai... ir net kalbantys gyvūnai! Visa tai eksponuojama jaukioje ir gražioje aplinkoje..
Išsamiau:
 
Vengrija, Cegléd
Gamtos ir medžioklės muziejus
Šių dienų žmonėms medžioklė nėra ypatingos svarbos dalykas – tik nedaugelis tiki, kad ji svarbi. Medžioklė, kaip tvirtinama kai kuriose publikacijose, yra suvokiama kaip neigiamas dalykas. To priežastis – žinių stoka. Stebina, kad žmonės, o ypač jaunimas, neturi supratimo apie gyvūnus, augmeniją, ir jų ryšius gamtoje...
Cegléd mieste (Vengrijoje) vietos valdžia davė sutikimą atidaryti gamtos ir medžioklės muziejų, kuris atvėrė duris Šv. Huberto ( medžioklės globėjo) dieną, t. y. 2002 m. rugsėjo 22 dieną
Vienas muziejaus iš tikslų – edukacinė veikla. Čia lankytojams pasakojama apie medžioklės kultūros tradicijas, rengiamos keičiamos parodos.
Išsamiau:
 
Lenkija, Lenkijos Medžiotojų draugija
Paroda „Tradicija ir modernumas“ surengta minint Lenkijos medžiotojų draugijos 85-metį. Joje eksponuojamos nuotraukos (autoriai J. Malczewski ir W. Kossak), paveikslai, ginklai ir su medžiokle susiję amatai. Parodoje išryškintas eksponatų dekoratyvumas, kuris siejamas su giliomis medžioklės tradicijomis.
 
Austrija, Stainz
Landesmuseum Joanneum
Hunting Museum
 
Muziejaus kolekcija sudaryta is privačių rinkinių. Savo sudarymo koncepcija ji artima tradicijoms, kurias puoselėjo erchercogas ir kurios buvo Eggenbergo pilyje. Ekspozicija atidaryta 1949 m. Didelis visuomenės susidomėjimas ja paskatino įkurti Medžioklės muziejų, kuris duris atvėrė 1953 metais.
Iki 1997 metų muziejus veikė Eggenbergo rūmuose. Pastaruoju metu yra rengiamas naujas šių rūmų prezentacijos projektas. Nuo 2006 m. dalį medžioklės muziejaus eksponatų galima pamatyti Stainzo pilyje.
Muziejaus kolekciją sudaro dailės ir amatų kūriniai, ginklai, trofėjai, iškamšos; 150 elnių galvų ir daugybė kitų trofėjų iš garsiosios grafo Lamberg (Tratenfels) kolekcijos.
Išsamiau:
 
Brukenthal muziejus
 
Muziejus atidarytas 1966 metais. Kolekcijoje – egzotiškos kilmės trofėjai, ginklai, medžioklės aksesuarai, kurių dauguma – iš „Augustino fon Spiess“, „Emil Witting“ ir „Transilvanijos gamtos mokslų draugijos iš Sibiu“ kolekcijų.
Išsamiau:

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.25