Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
Paroda „Tiesa ir grožis“. Realistinė rusų tapyba iš Latvijos
nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos
 
2009 m. gegužės 8 d. –  birželio 14 d.
 
Parodos atidarymas – 2009 m. gegužės 8 d. 16 val.
Spaudos konferencija – 2009 m. gegužės 8 d. 15 val.
 
Parodą rengia Lietuvos dailės muziejus ir Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Pagrindinis parodos rėmėjas – BTA draudimas
Parodą taip pat remia Lietuvos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
 
2009 m. birželio 12 ir 13 dienomis Lietuvos dailės muziejus, baigdamas eksponuoti parodą „TIESA IR GROŽIS. REALISTINĖ RUSŲ TAPYBA IŠ LATVIJOS NACIONALINIO DAILĖS MUZIEJAUS KOLEKCIJOS“, kviečia žiūrovus aplankyti Radvilų rūmus (Vilniaus g. 22) ne tik įprastu laiku, bet ir du vakarus (penktadienį ir šeštadienį)  iki 21 valandos, o bilietus visą savaitgalį bus galima įsigyti perpus pigiau. Nemokamos ekskursijos vyks: penktadienį – 17 val., šeštadienį – 12 ir 17 val. Išsamiau >
Klaudijus Lebedevas  (1852–1916).
Ikonų tapytojas. 1906
Michailas Klodtas fon Jurgensburgas (1832–1902) . Rugiai . 1868
Filipas Maliavinas (1869–1940).     
Rusų valstietės. 1925
Ilja Maškovas  (1881–1944).
Natiurmortas su kamelijomis. 1915
Borisas Kustodijevas (1878–1927). Olgos Šimanovskos portretas. 1920
Nikolajus Bogdanovas-Belskis  (1868–1945) . Kaimo berniukai. Iki 1930
Parodos anotacija
 
Parodai atrinkti Rusijos dailės klasikų darbai – puikus XIX a. ir XX a. rusų realistinės dailės pavyzdys.

Šį pasirinkimą lėmė tai, kad Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma reikšmingiausia rusų dailės kolekcija Baltijos šalyse. Ji suteikia galimybę pademonstruoti realistinės tapybos raidą Rusijoje – nuo XIX a. 8-ojo dešimtmečio iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos.

Ryškiausi rusų nacionalinės dailės mokyklos kūriniai – Ivano Aivazovskio, Ivano Šiškino, Iljos Repino, Vasilijaus Surikovo, Aleksejaus Savrasovo tapybos darbai, kuriuose labai pagarbiai, tiksliai, poetiškai ir su meile pavaizduota Rusijos gamta – visi metų laikai su jiems būdingomis unikalumo ir spalvingumo nuotaikomis, taip pat liaudies buitis ir darbai kaime bei mieste, reikšmingiausi istoriniai įvykiai. Dailininkus vienijo noras tikroviškai perteikti paprastų žmonių gyvenimo problemas ir sunkumus. Tiek buities žanro paveiksluose ir portretuose, tiek plataus masto istorinėse kompozicijose ypač daug dėmesio skirta tipiškų buities ir darbo aplinkybių atskleidimui, įtikinamam psichologiniam vaizdų apibūdinimui.

XIX a. 10-asis dešimtmetis ir XX a. 4-asis dešimtmetis rusų dailėje – intensyvus naujų raiškos priemonių paieškų metas. Konstantino Korovino, Boriso Kustodijevo, Iljos Maškovo, Filipo Maliavino, Apolinarijaus Vasnecovo ir kitų autorių darbuose perteiktas realistinis pasaulio suvokimas, papildytas impresionizmo, simbolizmo, fovizmo, primityvizmo ir kitų stilistinių tendencijų bruožais.

Parodai atrinktos dailininkų Aleksandro Deinekos, Piotro Kotovo, Viktoro Ivanovo XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtos kompozicijos leidžia susipažinti su žymiausiais socialistinio realizmo pavyzdžiais. Todėl visa ekspozicija siūlo ieškoti realistinės tapybos metamorfozių – nuo kritinio gyvenimo vertinimo XIX a. antroje pusėje iki natūralaus, literatūriškai ir siužetiškai išplėtoto idealistinio visuomenės gyvenimo traktavimo XX a. pirmoje pusėje.

Paroda Tiesa ir grožis. Rusų realistinė tapyba iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos 2007–2008 metų sandūroje su dideliu pasisekimu buvo demonstruojama Italijoje, Potencos Galleria Civica di Palazzo Loffredo, kur ją aplankė per 20 tūkstančių lankytojų. Dabar šią puikią kolekciją parodos organizatoriai nori parodyti Lietuvos publikai.

Parodos kuratorės Irena Bužinska, Ksenija Rudzytė

 
RADVILŲ RŪMUOSE ATIDAROMA  PARODA „TIESA IR GROŽIS. REALISTINĖ RUSŲ TAPYBA IŠ LATVIJOS NACIONALINIO DAILĖS MUZIEJAUS KOLEKCIJOS“
 
Lietuvos dailės muziejus gegužės 8 d., penktadienį, 16 val., kviečia į Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22) atidaromą parodą „Tiesa ir grožis. Realistinė rusų tapyba iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos“ (veiks iki birželio 7 dienos). Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Latvijos nacionalinio muziejaus direktorė Mara Lace, taip pat parodos kuratorės Irena Bužinska, Ksenija Rudyte. Generalinis šios parodos rėmėjas „BTA Draudimas“.
SPAUDOS KONFERENCIJA TEN PAT 15 VAL.
Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma reikšmingiausia Baltijos šalyse rusų dailės kolekcija. Ji puikiai atspindi realistinės tapybos raidą Rusijoje – nuo XIX a. 8-ojo dešimtmečio iki XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos. Parodoje „Tiesa ir grožis. Rusų realistinė tapyba iš Latvijos Nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos“ lankytojai turės unikalią galimybę pamatyti Rusijos dailėje plačiai žinomų net septyniasdešimties autorių 80 dailės darbų.
 
Parodoje Vilniuje eksponuojami ryškiausi rusų nacionalinės dailės mokyklos kūriniai – Ivano Aivazovskio, Ivano Šiškino, Iljos Repino, Vasilijaus Surikovo, Aleksejaus Savrasovo tapybos darbai. Šiuose kūriniuose pagarbiai, tiksliai ir su meile pavaizduota Rusijos gamta – visi metų laikai su jiems būdingomis unikalumo ir spalvingumo nuotaikomis, taip pat liaudies buitis ir darbai kaime bei mieste, reikšmingiausi istoriniai įvykiai. Dailininkus vienijo noras tikroviškai perteikti paprastų žmonių gyvenimo problemas ir sunkumus. Tiek buities žanro paveiksluose ir portretuose, tiek plataus masto istorinėse kompozicijose ypač daug dėmesio skirta tipiškų buities ir darbo aplinkybių atskleidimui, įtikinamam psichologiniam vaizdų apibūdinimui.
 
XIX a. 10-asis dešimtmetis ir XX a. 4-asis dešimtmetis rusų dailėje buvo intensyvus naujų raiškos priemonių paieškų metas. Parodoje eksponuojamuose Konstantino Korovino, Boriso Kustodijevo, Iljos Maškovo, Filipo Maliavino, Apolinarijaus Vasnecovo ir kitų autorių darbuose perteiktas realistinis pasaulio suvokimas, papildytas impresionizmo, simbolizmo, fovizmo, primityvizmo ir kitų stilistinių tendencijų bruožais.
 
Parodai „Tiesa ir grožis. Rusų realistinė tapyba iš Latvijos Nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos“ atrinktos dailininkų Aleksandro Deinekos, Piotro Kotovo, Viktoro Ivanovo XX a. 5–7 dešimtmečiais sukurtos kompozicijos leis susipažinti su žymiausiais socialistinio realizmo pavyzdžiais.
 
Paroda iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos 2007–2008 metų sandūroje su dideliu pasisekimu buvo demonstruojama Italijoje, Potencos Galleria Civica di Palazzo Loffredo, kur ją aplankė per 20 tūkstančių lankytojų.
 
Kartu su paroda iš Latvijos Radvilų rūmų trečiajame aukšte eksponuojama Lietuvos dailės muziejuje sukaupta rusų dailė.
 
Lietuvos dailės muziejuje saugoma apie 300 tapybos kūrinių, sukurtų Rusijoje XVIII–XX a. Iš jų galima susidaryti tuo metu vyravusių rusų mene krypčių ir tendencijų vaizdą. Parodoje Radvilų rūmuose eksponuojama tik nedidelė šios vertingos kolekcijos dalis, virš 50 kūrinių.
 Parodoje „Rusų dailės Lietuvos dailės muziejuje“ lankytojai pamatys Sankt Peterburgo Dailės akademijos profesorių ir auklėtinių darbus. 1757 m. Sankt Peterburge įsteigta Dailės akademija tapo nacionalinės dailės mokyklos formavimosi pagrindu. Ankstyvasis šios mokyklos raidos tarpsnis atsispindi akademijos direktoriaus Antono Lysenkos (1737–1773) kūryboje ir 1799 m. įkurtų peizažo klasių veikloje. Klasėms vadovavo tapytojas Semionas Ščedrinas (1745–1804), o grafikos meno technikos paslapčių mokė vokietis Ignacijus Sebastijanas Klauberis. Ščedrinas daugiausia vaizdavo Peterburgą, o jau jaunesnės kartos grafikai Andrejus Uchtomskis (1771–1852) ir Stepanas Galaktionovas (1778–1854), raižydami graviūras, reprodukavo Ščedrino nutapytus vietovaizdžius – Peterburgo užmiesčio rezidencijas, parkus, sodus. Jų lakštams buvo būdingas dekoratyvumas, klasikinė kompozicija, sentimentali nuotaika. Gabūs graveriai demonstravo brandžią atlikimo techniką, subtilią formų modeliuotę, niuansuotą toninę skalę, prasidedančią paryškintomis giliomis pirmojo plano linijomis ir pasibaigiančią subtiliai tirpstančiu punktyru. Jų kūrybos romantiškoms nuotaikoms buvo artimi tapytojai Vasilijus Tropininas (1776–1857), Orestas Kiprenskis (1782–1836), Fiodoras Bruni (1799–1875). Klasikinio raižinio tradicijas pratęsė Nikolajus Utkinas (1780–1863), vienas žymiausių rusų portreto mokyklos atstovų.
 
Parodoje taip pat eksponuojami ir Kilnojamų dailės parodų draugijos, įkurtos 1870 m., dailininkų (vadinamų peredvižnikais) darbai. Parodoje pristatomi tapytojai Vasilijus Perovas (1834–1882), Nikolajus Jarošenka (1846–1868), Aleksejus Korzuchinas (1835–1894). Savo kūrybos tematika – liaudies gyvenimas, buities scenos – prie jų šliejosi litografai Levas Belousovas (1806–1854) ir Ignotas Ščedrovskis (1815–1870). Atskirą grupelę parodoje sudaro menininkai, dirbę knygai, spaudai. Vienas jų – Ivanas Šiškinas (1832–1898), bendradarbiavęs to meto kultūros leidiniuose. Jo kūryba parodoje pristatoma ofortiniais peizažais.
 
Iš kiek vėlesnių laikų Lietuvos dailės muziejus turi vertingą XX a. pradžios rusų tapybos, pastelės ir akvarelės kolekciją. Šiam laikotarpiui priklausytų ir peredvižnikų Vasilijaus Surikovo (1848–1916), Aleksandro Stepanovo (1858–1923), Iljos Repino (1844–1930), Sergejaus Vinogradovo (1869–1938), ir aiškiai paveiktų impresionizmo, simbolizmo bei moderno nuostatų Kuzmos Petrovo-Vodkino (1856–1910), Konstantino Korovino (1861–1939), Arkadijaus Rylovo (1870–1939), Igorio Grabario (1871–1960), Nikolajaus Rericho (1874–1947), Pavelo Kuznecovo (1878–1968), Boriso Kustodijevo (1878–1927), Davido Burliuko (1882–1967) kūriniai.
Parodoje eksponuojama ryškiausių XX a. 3–4 dešimtmečių knygų grafikos bei iliustracijos meistrų Vladimiro Favorskio (1886–1964), Aleksejaus Kravčenkos (1889–1940) ir Fiodoro Konstantinovo (1910–1997) kūryba. Jų estampuose realistinė skulptūrinė forma modeliuojama išraiškingomis stiprų energetinį lauką kuriančiomis linijomis.
 
Išsamesnę informaciją apie parodą iš Latvijos teikia parodos koordinatorius Skaistis Mikulionis (mob. tel. 8 682 45323).
 
Apie parodas skelbiame Lietuvos dailės muziejaus svetainėje www.ldm.lt, kurios skyrelyje Žiniasklaidai žurnalistams spausdinimui įdėtos parodoje rodomų kūrinių nuotraukos.
 
Lietuvos dailės muziejaus
Ryšių su visuomene centras
 
Lina Paukštienė,
Tel. 262 18 83, 8 682 45 300

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2014.01.13