Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01119, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1346. Faksas (8-5) 212 0841.

Dubingių XVI a. Radvilų rūmų maketas

DUBINGIŲ EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS MAKETO PERDAVIMAS LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS RADVILŲ RŪMAMS

2011 m. birželio 21 d. 17 val.

ANOTACIJA

Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios maketas

Dubingių piliavietė yra vienas įdomiausių ir reikšmingiausių archeologinių, istorinių ir memorialinių kompleksų Lietuvoje, nes ji – vienas iš svarbiausių kovos su kryžiuočiais taškų, glaudžiai susijusi su XIV–XV a. Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir faktiniais vėlesnių laikų LDK valdovais – Radvilomis.

Dubingių pilies svarbą kovų su Vokiečių ir Livonijos ordinais metu mena ne tik bene didžiausias Lietuvos piliakalnis, jo puiki, strateginė situacija, leidusi užkirsti kryžiuočių puolimus link Vilniaus ir Trakų, bet ir tai, kad turime vos keletą piliakalnių, kuriuose Vytautas pastatė savo pilis ir fundavo bažnyčias.

Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai. Radvilų giminės pradžia, iškilimas, tėvonijos mums nežinomos, tačiau Dubingiai nuo XVI a. vidurio įvardinti kaip oficiali Radvilų kunigaikštiško titulo dalis (Dubingių ir Biržų kunigaikščiai).

Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, patys pasirinko šią vietą, kaip savo laidojimo panteoną. Rašytiniai šaltiniai įvardina, kad Dubingiuose, tuometinėje evangelikų reformatų bažnyčioje 1577–1627 metais buvo palaidoti: Mikalojus Radvila Rudasis (1515–1584), Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), Elžbieta Šidlovecka–Radvilienė (Radvilos Juodojo žmona) (1533–1562), Mikalojus Radvila (Rudojo sūnus) (apie 1546–1589), Elena Hlebovičaitė (Mikalojaus Radvilos žmona) (?–1583), Jonušas VI Radvila (Rudojo vaikaitis) (1579–1620), Ana Radvilienė-Sobkovna (Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona) (?–1578), Mikalojus Radvila (Mikalojaus Rudojo vaikaitis) (1575–1577). Be šių garbingų asmenų, gali būti, kad Dubingiuose buvo palaidoti ir kiti Radvilos.

2003 metais buvo pradėti sistemingi Dubingių piliavietės archeologiniai tyrimai (tyrimų vadovas prof. Albinas Kuncevičius). 2004 metais archeologų buvo atrasti Radvilų palaikai, kurie bendromis antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų pastangomis identifikuoti 2004–2007 metais. Tai vienas iš didžiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos archeologinių ir istorinių atradimų.

Per 2006–2007 metus išsamiai buvo ištirta visa buvusiųjų bažnyčių vieta, atlikti antropologiniai, istoriniai, dailėtyriniai su Dubingių piliaviete susijusios medžiagos tyrimai. 2008–2011 metais buvo vykdomi išsamūs Dubingių piliavietėje esančių rūmų archeologiniai tyrimai.

Nacionalinio dailės muziejaus ir Dubingių tyrimų komandos iniciatyva yra sutarta dėl Dubingių piliavietės archeolognių radinių ekspozicijos įrengimo Nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmuose. Radinių eksponavimas yra logiška mokslinių tyrimų tąsa – būdas supažindimnti visuomenę su mokslinių tyrimų rezultatais. Simboliška, kad Dubingių archeologinių tyrimų medžiaga bus eksponuojama Vilniaus Radvilų rūmuose.

Dubingių evangelikų reformatų XVII a. bažnyčios maketas buvo sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant Dubingių tyrimų komandai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai (kun. Raimondas Stankevičius) ir Vilniaus Statybininkų rengimo centrui (direktorius Juozas Baranauskas). Mokslinės bažnyčios rekonstrukcijos autoriai yra prof. Albinas Kuncevičius, doc. Rimvydas Laužikas, Robertas Zilinskas. Maketas atliktas 2011 metais. Maketo autorius Vladas Butrimas. Dalyvavo: A. Pipiras, J. Rimkus, K. Kurilavičius. Šis maketas – pirmasis, simbolinis būsimos parodos eksponatas.

Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamą maketo vaizdą.


 

 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.06.12