Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477.
 

 

ANDRIJAUS CHOLOMENIUKO BATALINIŲ KŪRINIŲ PARODA
Oršos mūšio 500-ųjų metinių minėjimo 2014 m. programos paroda

 

2014 m. birželio 12 d. – rugsėjo 14 d.

 

Andrijus Cholomeniukas „Oršos mūšis“. 2014

 

ANOTACIJA
 

Galima drąsiai teigti, kad talentingam ir darbščiam Ukrainos nusipelniusiam dailininkui Andrijui Cholomeniukui savo šalyje šiandien nėra lygių.

Ne paslaptis, kad dėl šalies biurokratų abejingumo kultūrai Ukrainos dailininkai nebetapo paveikslų, susietų su mūsų šalies tiek tragiška, tiek didvyriška istorija, nes tokios rimtos ir monumentalios kompozicijos reikalauja ne tik dvasinių, fizinių jėgų, bet ir didelių išlaidų. A. Cholomeniuko šios aplinkybės nesutrikdė. Jis jau kelis dešimtmečius kantriai ir nuosekliai tapo įspūdingas patriotines drobes karo tematika. Pagrindiniai jo talentingų batalinių kompozicijų herojai, įrašę ne vieną šlovingą ir didvyrišką puslapį Ukrainos istorijoje, jos pasididžiavimas – kazokai. Paveikslų serijos šia tema, tokios kaip „1621 metų Chotyno karo epopėja“ ir „Konotopo mūšis“, tapo žymiu Ukrainos kultūros įvykiu.

Susipažinęs su A. Cholomeniuko darbais jo parodose, ilgokai mąsčiau apie šias drobes ir niekaip negalėjau suvokti, kaip dailininkas per tokį trumpą laiką nutapė tiek daug meistriškumu ir profesionalumu žavinčių kūrinių. Tai tikri talentingai ir išraiškingai autoriaus sukurti tapybos šedevrai.

Dailininko kompozicijose, skirtose didvyriškai XVI–XVII a. Ukrainos istorijai, vaizdžiai perteikiami sunkūs Chotyno ir Konotopo mūšiai, kuriuose mūsų garbingi protėviai apgynė Ukrainos ir jos liaudies nepriklausomybę. Kompozicijos dinamika, meistriškai perteiktas ne tik reljefinis karių – kazokų įvaizdis, bet ir jų psichologinė būsena atskleidžia rūsčius to meto išbandymus, didvyrišką mūsų didžios tautos dvasią ir patriotizmą. Tarsi gyva liepsna plazda purpurinės oranžinės spalvos, kunkuliuoja žmonių emocijos. Ir staiga šiame purpuriniame oranžiniame dangaus fone nedrąsiai prasimuša saulė, nedidelis mėlynas dangaus ruoželis simbolizuoja greitą pergalę, artėjančią taiką ir ramybę Žemėje. Spalvos drobėse nėra amorfinės, jos tarsi persisunkusios kovos įtampa, kvėpuoja tuo herojišku laikotarpiu ir sudaro emocinį įvykių, atskleidžiančių didvyrišką Ukrainos epochą, pagrindą.

A. Cholomeniukas atsiskleidė ne tik kaip talentingas batalinių daugiaplanių kompozicijų istorine tema meistras, bet ir kaip gilus mūsų istorijos bei kultūros tyrinėtojas. Jis išsamiai studijavo konkrečias situacijas ir mūšių faktus, to meto buitį, kultūrą ir meną, eilinių kazokų, lenkų, lietuvių ir turkų bei jų karvedžių aprangą, atkreipdamas dėmesį į smulkiausias detales. Visa tai dailininkas talentingai ryškiais potėpiais vaizduoja savo drobėse. Jo išraiškingi spalvingi kūriniai, kuriuose kruopščiai nutapyta kiekviena karo technikos, ginklų, aprangos ir buities reikmenų detalė, stulbina savo istorine tiesa ir meniniu tobulumu.
 
Andrijus Cholomeniukas – visapusiškai talentingas dailininkas. Jis lengvai ir post-avangardinio periodo stiliumi tapo šiuolaikines gyvenimo temas. Savo kūriniuose į šių dienų herojus menininkas žiūri su meile, kai kada su lengva ironija, stengiasi suvokti jų vidinį pasaulį, dvejones, pastebėti menkiausius mūsų buities atspalvius. Visa tai daro subtiliai, neįkyriai ir, svarbiausia, visus šios būties niuansus perteikia šiltai, džiugiomis spalvomis ir optimistiškai.

Esu įsitikinęs, kad Ukrainos nacionalinės kultūros padangėje sužibo talentingas kūrėjas, ryški asmenybė, įgyvendinanti ir tęsianti mūsų didžios tautinės kultūros tradicijas.

Michailas Krivolapovas
Ukrainos meno akademijos akademikas, nusipelnęs meno veikėjas, profesorius



 

 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2014.09.18