Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477.

VitoldAS BialynickiS-Birulia: POETINIO PEIZAŽO MEISTRAS

2015 m. gegužės 21 – rugsėjo 13 d.

Vitoldas Bialynickis-Birulia. Pavasaris. Upelis. Abramcevas. Etiudas. 1943

Lietuvos dailės muziejus nuo gegužės 21 d. kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaromą parodą „Vitoldas Bialynickis-Birulia: poetinio peizažo meistras“. Ši žymaus baltarusių dailininko tapybos paroda atkeliavo iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus ir Vilniuje veiks iki rugsėjo 13 d.   Lankytojams rodoma per 40 dailininko darbų.

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė, Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Vladimir Prokopcov, Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Aleksandr Korol.

Vitoldo Bialynickio-Birulios biografija yra gana tipiška jo kartai. Jau vaikystėje jis susidomėjo tapyba. Būsimasis dailininkas mokėsi Kijevo piešimo mokykloje pas Nikolajų Romaško, vėliau 1889–1896 m. studijavo Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, įtemptai, kūrybiškai dirbo, ieškodamas savo braižo.

Dailininko kūrybai didelę įtaką padarė vaikystės įspūdžiai. Jis gimė 1872 m. Baltarusijoje, Krynkų dvare, šalia Mogiliavo. Baltarusijos gamta – miškai, laukai, pelkutės, upeliai, jos kuklus grožis, užburiantis motyvo paprastumu, švelniomis, ramiomis spalvomis, giliai įaugo į tapytojo sielą. „Mano gyvenimas nuo pat vaikystės buvo susijęs su gamta. Kartu su ja ir joje aš mačiau gyvenimo prasmę“, – rašė dailininkas atsiminimuose.

V. Bialynickis-Birulia savo darbus pradėjo eksponuoti dar Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklos parodose. Vėliau jis dalyvavo Kilnojamųjų parodų draugijos, Maskvos dailininkų draugijos ir Maskvos dailės mėgėjų draugijos veikloje. Jo kūriniuose išryškėjo individualus pasaulio suvokimas, išskirtinė tapybos maniera, muzikalus toninės gamos sudėtingumas, stebuklingas linijų grožis, dėmesys menkiausiai gamtos būsenų kaitai. Tai geriausiai matyti, kai vaizduojamas pavasaris, mėgstamiausias dailininko metų laikas. ХХ a. pradžioje tapytojas jau tapo meistru, turinčiu savitą braižą.


1912 m. V. Bialynickis-Birulia Tverės gubernijoje, Udomlios ežero pakrantėje, nusipirko žemės sklypą ir pasistatė namą su dirbtuve. Savo nedidelį dvarelį jis pavadino „Žuvėdra“ („Чайка“). Su šiuo dvareliu susijęs visas tolesnis dailininko gyvenimas, tapybiška apylinkių gamta įkvėpė sukurti daugelį puikių peizažisto drobių – „Polaidžio vandenys. „Žuvėdra“ (1927), „Žydri pavasario šešėliai. „Žuvėdra“ (3 deš.), „Alyvos. „Žuvėdra“ (1935).

Ypatingą reikšmę V. Bialynickio-Birulios palikime užima atmintinų vietų, susijusių su Aleksandru Puškinu ir kitais garsiais asmenimis, vaizdai. Meistriškai nutapytomis drobėmis išreiškiama pagarba didžių žmonių atminimui. Tai kūriniai „Trigorskojė. Beržas prie Sorotės upės“ (1936), „Sviatogorsko vienuolynas. Puškiną menančios vietos“ (1936), „Klinas. P. I. Čaikovskio namai“ (1942).

1947 m. dailininkas parvyko į tėvynę. „Aš nebuvau Baltarusijoje daugiau nei 40 metų. Tačiau niekada nepamiršau jos miškų, upių, ežerų, be galo artimų ir brangių mano širdžiai,“– rašė jis. Kupinas jaunatviškos energijos, užsidegimo V. Bialynickis-Birulia Minsko apylinkėse dirbo beveik mėnesį. Dailininkas nutapė kelias dešimtis etiudų, kurie vėliau tapo paveikslų apie Baltarusiją ciklu Baltarusija. Minsko apylinkės. Obelų žydėjimas (1947).

Dailininkas V. Bialynickis-Birulia mirė 1957 m. Maskvoje, eidamas 85 metus. Per vaisingą ilgametį kūrybinį gyvenimą pelnytas ne vienas apdovanojimas, jam buvo suteiktas ne vienas garbės vardas: Sankt-Peterburgo Imperatoriškosios dailės akademijos akademikas (1908), Baltarusijos (1944) ir Rusijos Federacijos (1947) liaudies dailininkas, SSRS Dailės akademijos akademikas (1947), Miuncheno (1911) ir Barselonos (1912) tarptautinių parodų laureatas.

V. Bialynickio-Birulios paveikslai saugomi daugelyje muziejų ir privačių rinkinių. Pati didžiausia kolekcija – 460 eksponatų yra saugoma Baltarusijos Respublikos nacionaliniame dailės muziejuje Minske.

1982 
m. Mogiliave, panaudojus turimą kūrinių rinkinį, buvo atidarytas Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus filialas – V. Bialynickio-Birulios muziejus, kuriame išsamiai pristatyta visa dailininko kūryba. Čia buvo eksponuojami ir asmeniniai peizažisto daiktai. Šiuo metu Mogiliavo filialas rekonstruojamas.

Didžioji Minsko kolekcijos dalis buvo surinkta 1940–1970 m. Elenos Aladovos, tuometinės muziejaus vadovės, rūpesčiu. Kai kurie paveikslai į kolekciją pateko dar dailininkui esant gyvam. Yra išlikusių ir menininko laiškų muziejaus direktorei. Viename iš jų V. Bialynickis-Birulia rašė: „Aš myliu muziką labiau už viską gyvenime, ir gamtoje dažnai girdžiu tartum vėją, tartum muziką...“

Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus, Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Parodos generalinis rėmėjas – draudimo bendrovė „BTA“

 
 
     
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2015.07.09