Tarptautinė paroda / Exposición internacional
XIX amžiaus Ispanijos fotografijos / Fotografía de la España del siglo XIX
iš ciklo Sveika, Europa! / del ciclo ¡Hola, Europa!
2005 balandžio 22–birželio 30 /
desde el 22 de abril hasta el 30 de junio de 2005
Vilniaus paveikslų galerija / Galería de Cuadros de Vilnius, Didžioji g. 4, Vilnius
 
I dalis   II dalis   III dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis
ISPANIJOS ISTORINIO PAVELDO INSTITUTO KOLEKCIJA

VIDURŽEMIO ISPANIJA / ESPAÑA MEDITARRANEA

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
BARSELONA. Bučadelio viadukas
BARCELONA. Viaducto de Buxadell
Apie 1867 / Hacia el año 1867
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Pirmoji Ispanijoje Barselonos–Mataro geležinkelio linija pradėjo veikti 1848 m. Ją projektavo ir atidarė Anglijoje gyvenęs katalonų inžinierius Migelis Biada Bunjolis. Dar po metų karalienė Izabelė II iškilmingai atidarė kitą liniją – 45 km atkarpą Madridas–Aranchuesas, pagrindinės linijos Madridas–Alikantė dalį.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
BARSELONA. Elgetaujantis mauras
BARCELONA. Moro mendigando
Apie 1872 / Hacia el año 1872
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
VIII a. iš Šiaurės Afrikos ir arabų pasaulio į Iberijos pusiasalį atsikėlę musulmonai, 711–1492 m. valdę Ispaniją, vadinti maurais. Abdur-Rahman – Andalūzijos sakalo valdymo laikotarpiu (755–788) pradėta kurti islamo civilizacija panaši į Damasko, Bagdado ir kitų centrų.
XIX a. miesto ateitį nulėmė du pagrindiniai įvykiai: 1854 m. nugriauta senoji siena, trukdžiusi miesto augimui, ir 1859 m. aprobuotas pavyzdinis miesto plėtros planas. Pramonė ir prekyba sąlygojo naujosios buržuazijos atsiradimą, socialinis judėjimas ir emigracija sukėlė naujų ideologinių srovių, tapusių žymaus sąjūdžio, pavadinto Rekonkista (atkovojimas), ištakomis visose sferose: literatūroje, architektūroje, moksle, politikoje.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
POBLĖ (TARAGONA). Vienuolynas
POBLET (TARRAGONA). Vista general del Monasterio
Apie 1870 / Hacia el año 1870
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Poblė vienuolynas – vienas svarbiausių Katalonijos religinės architektūros pavyzdžių. Pastatytas Siera de Prades kalnų papėdėje, jis įspūdingai iškyla tarp dirbamų laukų. Vienuolyną įkūrė Barselonos grafas Ramonas Berengeras IV, žemes padovanojęs Cistersų ordinui. Poblė buvo mėgiama Aragono karalių poilsio vieta ir labai svarbus kultūrinis centras. Jo biblioteka anuo metu buvo viena didžiausių ir įspūdingiausių. Kaip ir visi Cistersų ordino vienuolynai Poblė buvo tikra gyvenvietė su gyventojų poreikius tenkinančia infrastruktūra.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
TARAGONA. Banjos švyturys
TARRAGONA. Faro de la Baña
Apie 1867 / Hacia el año 1867
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Banjos švyturys buvo antras iš trijų svarbiausių metalo konstrukcijos švyturių, skirtų Ebro upės deltai. Jo statytojas architektas Liusijus del Vajė pabrėžė, kad „galimybė nenaudoti mūrinių statinių ir keisti juos ar statinio dalis metalinėmis konstrukcijomis, leidžia lengvai išmontuoti bokštą ir pastatyti jį kitoje vietoje“.
 

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
ALIKANTĖ. Alikantės įlanka. Garlaivio „Kolumbas“ įgula
ALICANTE. En la bahía de Alicante. Oficialidad del vapor Colón
1862-ųjų birželis / Junio de 1862
Stereoskopinio kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de vidrio al colodión, estereoscópica
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Senovėje daugelis laivų į keliones jūromis ir vandenynais leisdavosi tik pakėlę bures. XIX a. pradžioje atsiranda garais varomi laivai, o amžiaus pabaigoje didžioji dalis burinių laivų pakeisti garlaiviais.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
BARSELONA. Municipalitetas
BARCELONA. El Ayuntamiento
Apie 1870 / Hacia el año 1870
Stereoskopinio kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de vidrio al colodión, estereoscópica
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Katalonijos sostinė, vienas didžiausių Ispanijos miestų ir uostų, apsuptas Kolserolos kalnų bei Viduržemio jūros, gyvuoja jau antrąjį tūkstantmetį.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
MURSIJA. Vežimas su ąsočiais
MURCIE. Charrette chargée de tinajas ou cuves en terre
Apie 1870 / Hacia el año 1870
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Mursija – tai regionas, kurį sudaro 45 municipalitetai Ji įsikūrusi pietrytinėje Iberijos pusiasalio dalyje tarp Valensijos, Andalūzijos ir Kastilijos-La Mančos apskričių. Jos teritorija – 11 317 kvadratinių kilometrų, šiaurėje ribojasi su Albasetos provincija, rytuose – su Alikante, vakarinėje dalyje – su Granados, Almerijos provincijomis, pietuose ir pietryčiuose ją skalauja Viduržemio jūra.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
ORIJUELA. Segūros upės panorama iš vakarų pusės
ORIHUELA. Vista del río Segura desde poniente
Apie 1870 / Hacia el año 1870
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Orijuela garsėja meno vertybių paveldu. Peizažui būdinga įvairovė, o jo svarbiausias akcentas – Segūros upė, kurios pakrantėse auginami citrusiniai vaismedžiai, daržovės ir medvilnė.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
VALENSIJA. Grao uostas
VALENCIA. Puerto del Grao
Apie 1867 / Hacia el año 1867
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
MALAGA. Panorama nuo pilies
MÁLAGA. Vista general panorámica desde el Castillo
Apie 1879 / Hacia el año 1879
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
 
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Finikiečių įkurta Malaga – tai jaukus miestas, kupinas andalūziško žavesio; jos architektūroje gausu arabiškų motyvų.

Laurent’o fotografijos namai
Casa fotográfica de Laurent
SEVILIJA. Cigarų sukėja (Fotografuota Tolede)
SÉVILLA. La cigarrera (Fotografía tomada en Toledo)
Apie 1862–1870 / Entre los años 1862 y 1870
Kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
De negativo de vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo institutas
 
Viename kelionių aprašyme vaizdingą cigarų fabriko darbininkės paveikslą pateikia Edmonas de Amičis: „Trys didžiulės salės pilnos plušančių moterų, susėdusių trimis eilėmis. Gali būti, kad jų, palinkusių ties darbo staleliais, apie 800, dar kita tiek atokiau, jas vos galima įžiūrėti, o trečioji eilė tik nutuokiama. Jaunos, kai kurios dar mergaitės. 800 palinkusių galvų juodais lyg smala plaukais, 800 juodbruvų veidelių iš įvairiausių Andalūzijos kampelių, nuo Chajeno iki Kadiso, nuo Granados iki Sevilijos. Šurmulys tarytum miesto aikštėje. Trijų salių pasieniai nukabinėti drabužiais, susiliejančiais į vieną margą vėliavą, kur dominuoja dvi spalvos: juoda ir raudona. Apsiaustai ir sijonai. Merginos jais persirengs išeidamos, darbe jų apranga paprastesnė, bet švari ir spalvinga.
Yra nuostabiai gražių veidų, o tos, kurių grožis dar neatsiskleidęs, patraukia kažkuo žavinčiu: tamsių akių žvilgsniu, antakių išlinkimu ar šypsena. Iš cigarų sukimo salės patenkame į cigarečių salę, o iš šios – į tabako fasavimo salę, ir visur akys raibsta nuo galybės spalvingų drabužių, kibirkščiuojančių žvilgsnių ir juodų kasų. Kiek šiose salėse neatskleistų meilės, išsiskyrimo, neišsipildžiusių lūkesčių ir vargo istorijų! Už fabriko vartų dar ilgai negali pamiršti tamsių akių, kupinų susidomėjimo, neapykantos, liūdesio, džiaugsmo ar svajų”.

I dalis   II dalis   III dalis  IV dalis   V dalis  VI dalis

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19