Pranas Gudynas. Nuotraukos autorius nežinomas. Nuotrauka iš LDM P. Gudyno restauravimo centro archyvoPRANAS GUDYNAS


Svarbiausi faktai iš autobiografijos

Pranas Gudynas (1919 12 27–1979 09 14). Tapytojas, dailėtyrininkas, restauratorius, ilgametis Lietuvos Dailės muziejaus direktorius,.
Nuo 1937 m. jis mokėsi Kauno meno mokykloje, 1940-1941 m. - Vilniaus dailės mokykloje, 1941-1943 m. - Vilniaus dailės institute (dabar – akademija). 1948-1950 m. studijavo Maskvoje, kur įsigijo tapybos restauratoriaus specialybę.
1946 m. baigęs Vilniaus dailės institutą (prof. Justino Vienožinskio studiją) pradėjo dirbti Dailės muziejuje restauratoriumi, vėliau - restauravimo dirbtuvių vedėju.
Nuo 1949 m. iki 1953 m. dirbo Dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1953 m. iki pat mirties - direktoriumi.

P.  Gudynas – Dailės muziejaus direktorius

P. Gudynas rūpinosi, kad muziejų turtai būtų matomi ir prieinami lankytojams. Jo rūpesčiu buvo restauruota daug sandėliais paverstų P. Gudynas. Kai prabyla medis. Knygos viršelis bažnyčių, restauruoti ir kultūros reikmėms pritaikyti dvarai. Savo energijos, atkaklumo ir sumanumo dėka jis sugebėjo Dailės muziejui gauti naujas patalpas, jas restauruoti ir pritaikyti muziejaus  reikmėms.
1956 m. Vilniaus Arkikatedra, kuri gana ilgą laiką buvo naudojama kaip sandėlys, perduota Dailės muziejui. Po to čia buvo įrengta Paveikslų galerija, kurioje vykdavo ir vargonų muzikos bei chorų koncertai.
1963 m. Palangos Tiškevičių rūmuose buvo įkurtas Gintaro muziejus.
1967 m. duris lankytojams atvėrė Vilniaus parodų rūmai.
1970 m. atidaryta Klaipėdos paveikslų galerija.
1973 m. Dailės muziejui perduotas Vilniaus Žemutinės pilies senasis arsenalas, kurį jau tada buvo numatyta restauruoti ir pritaikyti Taikomojo meno muziejui. P. Gudynas nebepamatė, kaip šis sumanymas buvo įgyvendintas. Direktoriui mirus, jo pradėti darbai buvo tęsiami toliau.
P. Gudynas nuolat rūpinosi muziejaus ekspozicijų turiniu, jų meniniu apipavidalinimu. Kiekviename susibūrime jis muziejininkus ragindavo atsakingai kaupti ir saugoti eksponatus, nuolat rūpinosi muziejinių vertybių saugyklų reikalais.
Jo iniciatyva 1978 m. muziejui perduotuose Oginskių rūmuose (Rūdninkų g. 8) buvo įkurtas Respublikinis muziejinių vertybių restauravimo centras. Po įkūrėjo mirties jis pavadintas Prano Gudyno vardu.
P. Gudynas. Vytautas Mackevičius. Knygos viršelis Be tiesioginio darbo muziejuje, P. Gudynas turėjo daugybę kitų pareigų. Jis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos sekretorius, Liaudies meno draugijos valdybos pirmininkas, daugelio redkolegijų, tarybų, komisijų narys.

P. Gudyno rašytinis palikimas

P. Gudynas nemažai rašė. Spaudai jis parengė šias menotyros studijas: Petras Kalpokas (su Rimantu Kalpoku), Petras Kalenda (abi 1956 m.), Vladas Eidukevičius (1963 m.), Vytautas Mackevičius (1971 m.), Kai prabyla medis (1959 m.).
Vilniaus valstybinis dailės muziejus (1957 m.), Vadovas po Vilnių (su J. Maceika, 1960 m.), Palangos gintaro muziejus (su S. Pinkumi, 1964 m., 1974 m. leidimas papildytas), Paveikslų galerija (vienas autorių, 1968 m.) – taip pat jo parengti leidiniai.
Jis yra parašęs ir nemažai įžanginių straipsnių albumams, parodų katalogams.
Daug P. Gudyno straipsnių muziejininkystės tema paskelbta periodinėje spaudoje.
Nuo 1966 m. iki 1970 m. Lietuvos dailės muziejus leido iliustruotą tęstinį leidinį Muziejai ir paminklai (išėjo 5 knygos). Šio leidinio redakcinės komisijos pirmininkas buvo P. Gudynas.

Naudota literatūra:

Lietuvių enciklopedija.-Bostonas.-1969.-T. XXXVI.-P. 239.
Mažeikienė O. Pranas Gudynas - ilgametis muziejaus direktorius// Lietuvos dailės muziejus. Metraštis.-V.-1996.-D. 1.-P. 265-266.
 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2006.03.27