2005 m. kovo 8 d. – balandžio 10 d.,  LDM Radvilų rūmai

Virtuali paroda „Praeities reginiai iš senojo Rytų Prūsijos
konservatoriaus archyvo“

Nežinomas fotografas
Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.
Senojo turgaus aikštė ir evangelikų liuteronų bažnyčia
1939
Apskrities centras, įsikūręs prie upių – abipus Unguros, ties Įsros žiotimis ir Priegliaus pradžia. Tai buvo turgaus, prekybos, pramonės, karinės įgulos miestas. XVII a. iš 780 Įsruties kaimų 667 buvo lietuvininkų. Nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, sovietmečiu nugriautas senamiestis.
Martyno Liuterio bažnyčia – viena gražiausių Rytų Prūsijoje, statyta 1610–1612 m., nugriauta 1978 m.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.
Labguvos gyventojai vienoje pagrindinių miesto gatvių
Apie 1910
Apskrities miestas įsikūręs netoli Kuršių marių pakraščio, Deimės upės pakrantėje. XIV a. pab. pastatyta bažnyčia, kurioje 1562–1587 m. kunigavo garsios Postilės autorius Jonas Bretkūnas, pirmasis Labguvoje sakęs pamokslus lietuviškai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas apgriautas, sovietmečiu sunaikintas senamiestis, XVI a. statyta pilis sunyko, joje buvo įrengtas fabrikas, 1960 m. nugriauta bažnyčia.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Gumbinė / Gumbinnen / dabar Gusevo, Kaliningrado sr.
Gatvė iš stoties į miestą
1913
Apskrities administracinis centras, įsikūręs Pisos ir Romintos (dabar Krasnaja) upių santakoje. Čia krikštytas netoliese, Lazdynėlių kaime, gimęs Kristijonas Donelaitis. Nuo XIX a. pr. Gumbinėje veikė spaustuvės, leidusios knygas ir lietuvių kalba, 1910 m. įsteigta Gumbinės lietuvių draugija. Antrojo pasaulinio karo metu miestas buvo apgriautas, pokary perstatytas.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Adolf Bötticher
Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.
Blaurocko namas ir rotušė senojo turgaus aikštėje
1890–1896
Kairėje – poeto Maxo von Schenkendorfo paminklas.
Pagrindinis lietuvių spaudos centras. Čia leistos lietuviškos knygos bei periodiniai leidiniai Aušra, Varpas, Ūkininkas ir kiti. 1885 m. įkurta pirmoji lietuvių draugija Birutė. Su mieste puoselėjama lietuvybe siejami Jurgio Mikšo, Martyno Jankaus, Viliaus Bruožio, Jurgio Zauerveino, Dovo Zauniaus, Jono Vanagaičio, Vydūno vardai.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Anton Ulbrich
Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.
Evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai ir sakykla
1904–1909
Bažnytkaimis garsėjo XV a. statyta bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo paversta sandėliu, nuniokotas interjeras, devintame dešimtmetyje visiškai apleista – įgriuvo stogas, pradėjo irti sienos. XX a. pab. restauruota, tačiau tik iš dalies atkurtas išorinio fasado autentiškas vaizdas.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Richard Dethlefsen arba K. Rechholz
Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.
Žvejų Lepkojų šeimos namas (XVIII a.)
1906
Žvejų ir laivininkų kaimas abipus Gilijos upės žiočių iki Antrojo Pasaulinio karo buvo mėgiamas poilsiautojų. Taisyklingai suplanuotoje tvarkingoje gyvenvietėje su puošniais namais įkurti viešbučiai ir restoranai, veikė paštas, kepykla, gaisrinė, vaikų darželis, prieglauda, muitinė, keltas. Pagal 1905 m. gyventojų surašymo duomenis kaime gyveno 55,7 % lietuvių.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Širvinta / Schirwindt / dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.
Pasienio miesto gyventojai
1910–1915
Šiuo keliu lietuvybės klausimus spręsti į Rytprūsius žygiavo varpininkai. Tolumoje – Vladislavovo (dabar Kudirkos Naumiesčio) bažnyčia.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.
Geležinkelio stoties perone
Apie 1910
Mieste nuo 1549 m. klebonavo ir 1563 m. mirė pirmosios lietuviškos knygos Katekizmusa prasti žadei. autorius Martynas Mažvydas. 1882 m. įsteigtoje mokytojų seminarijoje lietuviškai buvo dėstoma iki 1902 m. Miesto spaustuvės leido knygas ir periodinius leidinius lietuvių kalba. 1883 m. buvo išleistas pirmasis lietuviškas laikraštis Aušra.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Juodkrantė / Schwarzort, Klaipėdos aps.
Gyvenvietė ir Kuršių marios
Apie 1910
Nuo 1840 m. žvejų gyvenvietė buvo pirmasis kurortas Kuršių nerijoje.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas
Žiaukos (Žiaukai) / Szauken, Klaipėdos aps.
Valstietis prie svirno
1906
1905 m. 86,2 % kaimo gyventojų gimtoji kalba buvo lietuvių.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
K. Rechholz
Karklininkai (Karklė) / Karkelbeck, Klaipėdos aps.
Žvejo Johanesso Museleito namas
1906
Žvejų ir laukininkų kaimas prie Baltijos jūros. 1905 m. iš 810 gyventojų 84,2% buvo lietuviai. Sovietmečiu kaime įsikūrė pasienio karinis dalinys, sunyko sodybos, nugriauta bažnyčia. Atkūrus nepriklausomybę čia pradėta statyti vilas, neišliko nė vieno senojo pastato.
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk
Nežinomas fotografas. Pempiai / Pempen, Klaipėdos aps.
Verpėja valstiečio Michaelio Kurschato name
Apie 1910
© Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk

 

     

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19