Lietuvos dailės muziejus / Museo d’Arte della Lituania
Italijos ambasada / Ambasciata d’Italia
Italų kultūros institutas / Istituto italiano di cultura di Vilnius

 Paroda / Mostra
„SALVE, ITALIA!“
XIX amžiaus Italijos fotografijos / Fotografie italiane dell'800

Virtuali paroda „SALVE, ITALIA!“. III dali
Venecija
I dalis  II dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis

Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Didysis kanalas
Venezia. Canal Grande
Apie / ca. 1860, albuminas / albumina
Tai pagrindinė miesto vandens gatvė. „S“ formos kanalas yra 3800 m ilgio, nuo 30 iki 70 m pločio, apie 5 m gylio. Nuo XII a. jo krantinėje kūrėsi Venecijos didikai, statydindami prabangius rūmus.
9,6x12,4, 16x19,8 cm
LDM, Fi-1710
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Aukso rūmai
Venezia. Ca’ d’Oro
Apie / ca. 1860, albuminas / albumina
Venecijos gotikos perlas pastatytas apie 1440 m. pagal architektų Matteo Raverti (minim. 1398-mirė 1436), Giovanni Buon (1360-1442) ir jo sūnaus Bartolomeo Buon (m. 1464) projektą. Nuo XIX a. pab. namas priklausė baronui Giorgio Franchetti, kuris 1916 m. rūmus ir dailės kūrinių kolekciją padovanojo valstybei, įkūrusiai Franchetti galeriją.
9,7x12,5, 16,3x21,3 cm
LDM, Fi-1711
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Dožų rūmai
Venezia. Palazzo Ducale
Apie / ca. 1860, albuminas / albumina
Rūmai, statyti IX-XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba, Senatas, Sinjorija, kolegija.
9,7x12,6, 16,2x21,3 cm
LDM, Fi-1712
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecijos panorama
Veduta di Venezia
Apie / ca. 1860, albuminas / albumina
Venecijos lagūnos salose gyvenvietės pradėjo kurtis V a. pr. Kr., VII a. pab. sudarė dožų vadovaujamą kunigaikštystę. Miestas įsikūrė IX a. pr. Rialto saloje ir tapo turtingos patricijų ir pirklių respublikos centru. XV-XVI a. - Renesanso kultūros centras.
17,6x23,7, 28,9x37,6 cm
LDM, Fi-1834
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Šv. Morkaus bazilika ir varpinė
Venezia. Basilica e Campanile di San Marco
1870-1880, albuminas / albumina
Bazilika pastatyta 1063-1071 m. senosios Šv. Morkaus bažnyčios vietoje. Tačiau dar šešis šimtmečius ji buvo tobulinama bei puošiama. Architektūros paminklas jungia Rytų ir Vakarų kultūras, jame ryškūs bizantinis ir gotikos stiliai. Visas bazilikos ansamblis išreiškia Venecijos respublikos triumfo idėją.
Varpinė pradėta statyti 888 m., baigta 1511 m. Dėl gamtinių sąlygų bei nekokybiškų mūro darbų bokštas 1902 m. sugriuvo. 1912 m. atstatyta varpinė yra aukščiausias statinys (98,6 m) Venecijoje.
18x23,8, 28,8x37,6 cm
LDM, Fi-1899
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Šv. Morkaus bazilika
Venezia. Basilica di San Marco
1870-1880, albuminas / albumina
Bazilika pastatyta 1063-1071 m. senosios Šv. Morkaus bažnyčios vietoje. Tačiau dar šešis šimtmečius ji buvo tobulinama bei puošiama. Architektūros paminklas jungia Rytų ir Vakarų kultūras, jame ryškūs bizantinis ir gotikos stiliai. Visas bazilikos ansamblis išreiškia Venecijos respublikos triumfo idėją.
17,8x23,2, 28,9x37,5 cm
LDM, Fi-1900
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Šv. Morkaus aikštė
Venezia. Piazza di San Marco
1870-1880, albuminas / albumina
Tai istorinis miesto centras su Šv. Morkaus bazilika ir varpine, Dožų rūmais, Senaisiais ir Naujaisiais Prokuracijų rūmais, Šv. Morkaus biblioteka. Aikštė pavadinta miesto globėjo šv. Morkaus vardu. Pagal legendą, grįžtantį iš Akvilėjos šv. Morkų užklupo audra ir jis apsistojo vienoje iš Venecijos lagūnos salų. Sapne šventajam apsireiškė angelas, pranešęs žinią, kad čia jis atgaus ramybę. Šv. Morkus buvo palaidotas Aleksandrijoje, tačiau du venecijiečiai pirkliai 828 m. slapta pervežė palaikus į Veneciją, kur per kelerius metus naujam miesto šventajam buvo pastatyta bažnyčia.
17,3x23,9, 28,9x37,7 cm
LDM, Fi-1918
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Dožų rūmai Schiavoni krantinėje
Venezia. Palazzo Ducale sulla Riva degli Schiavoni
1870-1880, albuminas / albumina
Rūmai, statyti IX-XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba, Senatas, Sinjorija, kolegija.
18,3x23,9, 29x38 cm
LDM, Fi-1911
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Dožų rūmų kiemas
Venezia. Palazzo Ducale: il cortile
1870-1880, albuminas / albumina
Pagrindinio rūmų kiemo renesansinis fasadas buvo suprojektuotas 1483 m. architekto Antonio Rizzo (apie 1430-1499), statybos darbus tęsė Pietro Lombardo (apie 1435-1515).
17,5x23,9, 28,9x37,8 cm
LDM, Fi-1907
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Šv. Jurgio sala nuo Pjacetos
Venezia. Isola San Giorgio vista dalla Piazzetta
1870-1880, albuminas / albumina
X amžiuje saloje įsikūrė vienuoliai benediktinai. 1580 m. pagal architekto Andrea Palladio (1508-1580) projektą pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Tai vienas geriausių žymaus baroko architekto kūrinių.
Pjaceta - buvusi turgavietės aikštė, kurioje stovi pirmojo miesto globėjo šv. Teodoro ir šv. Morkaus sparnuotojo liūto statulos.
17,9x23,3, 28,9x37,6 cm
LDM, Fi-1898
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Dožų rūmai nuo Schiavoni (Slavų) krantinės
Venezia. Palazzo Ducale visto dalla Riva degli Schiavoni
1870-1880, albuminas / albumina
Rūmai, statyti IX - XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba, Senatas, Sinjorija, kolegija.
17,8x23,8, 29x37,7 cm
LDM, Fi-1910
Nežinomas fotografas / anonimo
Venecija. Giudecca. Virves vejančios moterys
Venezia. Giudecca. Lavoratrici di corda
Apie / ca. 1900
Giudecca - pati ilgiausia Venecijos sala, kuri nuo XVI a. buvo venecijiečių poilsio vieta. Žlugus Venecijos respublikai, čia buvo įkurtos kareivinės, kalėjimai, fabrikai ir darbininkų kvartalai.
20x25, 26,5x32,2 cm
LDM, Fi-2027
   
I dalis  II dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19