Lietuvos dailės muziejus / Museo d’Arte della Lituania
Italijos ambasada / Ambasciata d’Italia
Italų kultūros institutas / Istituto italiano di cultura di Vilnius

Paroda / Mostra
„SALVE, ITALIA!“
XIX amžiaus Italijos fotografijos / Fotografie italiane dell'800

Virtuali paroda „SALVE, ITALIA!“. I dalis 
II dalis  III dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis

Nežinomas fotografas / anonimo
Valstiečio vežimas
Carro di contadino
Apie / ca. 1850
Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata
9,5x13, 16,3 x24,3 cm
LDM, Fi-1719
Nežinomas fotografas / anonimo
Tivolio kriokliai
Cascate di Tivoli
Apie / ca. 1850
Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata
Netoli Romos pro Tivolio miestelį tekančios Anjenės kriokliai krenta nuo Centrinių Apeninų šlaitų. Jų bendras aukštis siekia 160 metrų.
27,3x21,2, 48,2x32,5 cm
LDM, Fi-1809
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Roma. Pincio terasa nuo Popolo aikštės
Roma. Terazza del Pincio vista da Piazza del Popolo
Apie / ca. 1850
Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata
Aikštė ir parkas, nuo kurio terasos atsiveria miesto panorama, suprojektuoti XIX a. pr. architekto Giuseppe Valadier (1762-1839).
20,2x27,8, 32,8x48,4 cm
LDM, Fi-1810
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Roma. Farnese rūmai
Roma. Palazzo Farnese
Apie / ca. 1850
Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata
Vieni gražiausių renesansinių rūmų statydinti nuo 1513 m. kardinolo Alessandro Farnese (1468-1549), 1534 m. tapusio popiežiumi Pauliumi III. Projekto autorius - architektas Antonio da Sangallo Jaunesnysis (1484-1546). Po jo mirties darbus tęsė Michelangelo Buonarroti (1475-1564) kartu su Giacomo Vignola (1507-1573), 1589 m. rūmų statybą baigė Giacomo Della Porta (apie 1533-1602).
23,3x29,5, 32,5x48,2 cm
LDM, Fi-1786
Nežinomas fotografas / anonimo
Pozzuoli panorama
Veduta di Pozzuoli
Apie / ca. 1850
Atspaudas druskomis apdorotame popieriuje nuo kalotipinio negatyvo / carta salata
VI a. pr. Kr. vietovė netoli Neapolio buvo apgyvendinta graikų iš Samo. 338 m. pr. Kr. šioje strategiškai patogioje prekybos ir karybos vietoje įsitvirtino romėnai, įrengę uostą bei pavadinę jį Puteoli (maži šaltiniai). 61 m. mieste išsilaipino šv. Paulius ir įkūrė krikščioniškąją bendruomenę.
23,8x32,6, 32x47,9 cm
LDM, Fi-1788
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Valstiečio vežimas
Carro di contadino
1855-1860, albuminas / albumina
17,5x24,1, 29,8x38 cm
LDM, Fi-2060
 
Tommaso Cuccioni (apie / ca 1790-1864)
Roma. Koliziejus
Roma. Il Colosseo
1855-1860, albuminas / albumina
Koliziejus, arba Flavijaus amfiteatras, pastatytas romėnų imperatoriaus Flavijaus Vespasiano ir jo sūnaus Tito 72-80 m. Čia buvo rengiamos gladiatorių kautynės, parodomosios žvėrių medžioklės, jūrų mūšiai. 1084 m. normanai nusiaubė Romą ir sugriovė Koliziejų. 188 m ilgio ir 156 m pločio amfiteatre tilpo iki 70.000 žiūrovų. Spėjama, kad Koliziejaus pavadinimas kilo nuo buvusios prie jo didžiulės Nerono statulos - 35 m aukščio koloso arba nuo ankstesnio vietovės pavadinimo Collis Isei - Izidės kalva, ant kurios stovėjo Izidės šventykla.
20,8x31,4, 31,8x48,9 cm
LDM, Fi-1753
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Roma. Koliziejus
Roma. Il Colosseo
1855-1860, albuminas / albumina
Koliziejus, arba Flavijaus amfiteatras, pastatytas romėnų imperatoriaus Flavijaus Vespasiano ir jo sūnaus Tito 72-80 m. Čia buvo rengiamos gladiatorių kautynės, parodomosios žvėrių medžioklės, jūrų mūšiai. 1084 m. normanai nusiaubė Romą ir sugriovė Koliziejų. 188 m ilgio ir 156 m pločio amfiteatre tilpo iki 70.000 žiūrovų. Spėjama, kad Koliziejaus pavadinimas kilo nuo buvusios prie jo didžiulės Nerono statulos - 35 m aukščio koloso arba nuo ankstesnio vietovės pavadinimo Collis Isei - Izidės kalva, ant kurios stovėjo Izidės šventykla.
25,7x40,8 cm
LDM, Fi-1756
 
Nežinomas fotografas / anonimo
Roma. Kryžiaus kelio stotys Koliziejuje
Roma. Interno del Colosseo con le edicole per la processione della Via Crucis
1852-1860, albuminas / albumina
Koliziejaus išsaugojimu rūpinosi Romos popiežiai. Popiežius Klemensas X (1670-1676) amfiteatre pastatė didelį medinį kryžių, popiežius Klemensas XI (1700-1721) 1714 m. įėjimus, kad į vidų nepatektų valkatos, uždarė varteliais, popiežius Benediktas XIV (1740-1748) Koliziejuje pastatė Švč. Marijos Gailestingosios bažnytėlę (1743) ir Kryžiaus kelio stotis (1749) su kryžiumi centre. 1852 m. Kryžiaus kelio stotys buvo restauruotos. XIX a. pab. Koliziejus buvo išvalytas nuo augmenijos, priestatų ir antstatų, atidengtos požeminės struktūros ir nugriautos Kryžiaus kelio stotys, paliktas tik kryžius. Popiežius Jonas XXIII (1958-1963) atnaujino Kryžiaus kelio ceremoniją, kuri atliekama Didįjį Penktadienį.
30,2x38,8 cm
LDM, Fi-1754
Giacomo Caneva (apie / ca. 1813-1865)
Roma. Švč. M. Marijos Didžioji bazilika.
Roma. Basilica e Piazza di Santa Maria Maggiore
1855-1860, albuminas / albumina
Pagal legendą 356 m. rugpjūčio 5 d. popiežiui Liberijui (352-366) apsireiškė Švč. Mergelė Marija, nurodžiusi pastatyti bažnyčią, jei kitą dieną pasnigs. Didžiausia iš Dievo Motinai skirtų bažnyčių Romoje buvo pastatyta popiežiaus Siksto III (432-440) laikais. Bazilikos pagrindas yra vėlyvosios antikos architektūra, barokinį fasadą sukūrė Ferdinando Fuga (1699-1781). Romaninė varpinė yra aukščiausia (75 m) Romoje.
32,1x41, 33,5x51 cm
LDM, Fi-1795
Priskiriama Robertui MacPhersonui (1815-1872) / Robert MacPherson (attribuito)
Roma. Antonino ir Faustinos šventyklos griuvėsiai Romos forume
Roma. Foro Romano: Tempio di Antonino e Faustina
1855-1860, albuminas / albumina
Romos forumas - politinio, religinio, prekybinio ir visuomeninio romėnų gyvenimo centras pradėjo formuotis 600 m. pr. Kr. Vienas paskutinių statinių - kolona Bizantijos imperatoriaus Fokos (Foca, mirė 610 m.) garbei - iškilo 608 m. Viduramžiais Romos forumo pastatai buvo ardomi naujų rūmų statybai, jame ganėsi avys ir jaučiai, nuo XV a. jis buvo vadinamas Karvių lauku. XIX a. buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, po 1870 m. Romos forumo griuvėsiai buvo visiškai atkasti.
Antonino ir Faustinos šventykla senato nutarimu pastatyta 141 m. imperatoriaus Antonino Pamaldžiojo (86-161) velionės žmonos, dieviškosios Faustinos garbei, o po imperatoriaus mirties šventykla pavadinta ir jo vardu. XI a. ji pašventinta kaip San Lorenzo in Miranda bažnyčia.
25,8x35, 32,6x48,2 cm
LDM, Fi-1784
Priskiriama (attribuito) Tommaso Cuccioni (apie / ca 1790-1864)
Roma. Saturno šventyklos griuvėsiai Romos forume
Roma. Foro Romano: Rovine del tempio di Saturno
1855-1860, albuminas / albumina
Romos forumas - politinio, religinio, prekybinio ir visuomeninio romėnų gyvenimo centras pradėjo formuotis 600 m. pr. Kr. Vienas paskutinių statinių - kolona Bizantijos imperatoriaus Foka (Foca, mirė 610 m.) garbei iškilo 608 m. Viduramžiais Romos forumo pastatai buvo ardomi naujų rūmų statybai, jame ganėsi avys ir jaučiai, nuo XV a. jis buvo vadinamas Karvių lauku. XIX a. buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, po 1870 m. Romos Forumo griuvėsiai buvo visiškai atkasti.
Saturno šventykla buvo atidaryta 498-497 m. pr. Kr. Po 42 m. pr. Kr. ją visiškai atnaujino Cezario karvedys Lucijus Munacijus Plankas (gyveno I a. pr. Kr.). Po 283 m. gaisro šventykla dar kartą atstatyta, joje buvo saugomas iždas.
31,7x46 cm
LDM, Fi-1755
Angelo Luswergh (1793-1858)
Dantė
Dante
Apie / ca. 1855, albuminas / albumina
Skulptorius / scultore
Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma
20,5x11,2, 31,1x23,1 cm
LDM, Fi-2047
 
Angelo Luswergh (1793-1858)
Diana
Apie / ca. 1855, albuminas / albumina
Skulptorius / scultore
Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma
21,8x12,6, 31,2x23,6 cm
LDM, Fi-2053
Angelo Luswergh (1793-1858)
Klastingasis Amūras
Amore Insidioso
Apie / ca. 1855, albuminas / albumina
Skulptorius / scultore
Giovanni Maria Benzoni (1809-1873), Roma
19,7x14,6, 31,1x23,6 cm
LDM, Fi-2052

 

Virtuali paroda „SALVE, ITALIA!“
II dalis  III dalis  IV dalis  V dalis  VI dalis  VII dalis  VIII dalis  IX dalis

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19