Elena GaputytĖ. Instaliacijos

LDM Vilniaus paveikslų galerija
(Didžioji g. 4, Vilnius)
2005 m. liepos 12 d. – rugpjūčio 21 d.

Parodos atidarymas, jai skirta spaudos konferencija ir kultūros vakaras, skirtas dailininkei E. Gaputytei, įvyko 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus paveikslų galerijoje

Dešinėje – E. Gaputytė. „Tylus liudijimas“. Anhalterio stotis, Berlynas, 1984

E. Gaputytė. „Tylus liudijimas“. Anhalterio stotis,
 Berlynas, 1984

 

Elenos Gaputytės gyvenimas ir kūryba

Dr. Laima Laučkaitė

Nuotraukose – Elenos Gaputytės kūriniai. Iliustracijos iš LDM archyvo

„Trys saulės“. Nida, 1991 „1940–1945 m. žuvusiųjų atminimui“. Performanso atlikėjas Zigmas Kūdra. 1981. Vilniaus dailės akademijos muziejus „Pasakojimai iš mirusio kareivio kapo“. Performanso atlikėjas Zigmas Kūdra. Karališkasis nacionalinis rožių sodas, St. Alban (D. Britanija), 1989 „Pranašystė. Po 50 metų“. Performanso atlikėjas Zigmas Kūdra. Richard Demarco galerija, Edinburgas, 1989

Elena Gaputytė – lietuvių išeivijos dailininkė, antrąja tėvyne pasirinkusi Didžiąją Britaniją. Ji gimė 1927 m. Drąseikių kaime, Joniškio apskrityje, mokėsi Joniškio gimnazijoje. Vaikystė prabėgo tradicinėje valstietiškoje aplinkoje, kuri suteikė dvasinės orientacijos gaires visam gyvenimui ir išliko dailininkės atmintyje kaip pažadėtoji žemė. Tačiau ją atėmė Antrasis pasaulinis karas, atnešęs Lietuvai nepriklausomybės praradimą, Sibiro tremtis, partizanines kovas, nacių ir ilgą sovietinę okupaciją. Nuo jos karui baigiantis 1944 m. E. Gaputytė iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją. Mokėsi Freiburge – Ludwigo universitete bei Dailės ir amatų mokykloje, vėliau išvyko už Atlanto – į Kanadą, kur mokėsi Monrealio dailės mokykloje ir Ontario meno koledže. Tačiau ją traukė Europa, tad 1953–1955 m. tęsė studijas Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje pas skulptorius Marcelį Gimondą ir Constantiną Brancusi. 1956 m. apsigyveno Anglijoje – St. Ives mieste, nuo 1964 m. – Londone, kur 1964–1977 m. dėstė skulptūrą Stuart Digby koledže (Londono universitetas). Kūrė sintetizuotų formų figūrines skulptūras iš bronzos, terakotos, alebastro, dalyvavo parodose.

 
Poliarinio rato peizažas. Nuotrauka iš knygos „Reconciliation. Susitaikymas“ „Už arktinio rato – Trofimovsko aukoms atminti“. 1989–1990.  Lietuvos dailės muziejus Poliarinio rato peizažas. Nuotrauka iš knygos „Reconciliation. Susitaikymas
„Visiems, kurie kentėjo ir žuvo Somoje“. Elena Gaputytė ir Diana Maclean. Thiepval (Prancūzija), 1986 „Viešpaties malda (Tėve mūsų)“. Santorino sala (Graikija), 1981 „Viešpaties malda (Tėve mūsų)“. Berlyno siena, 1983

Jos kūryboje posūkis įvyko 1975 m., stažuojantis Čelsio meno mokykloje Londone. Tuomet ji sukūrė „Mano vaikystės kalendorių”, minimalistinį medinį stačiakampį su keičiamais blokeliais, papildomą realiais simbolinės prasmės elementais – obuoliais, pelenais, žeme. Tai sculpture continuum – nauja, laike kintanti, netradicinė meno rūšis. 1981 m. E. Gaputytė sukūrė „Viešpaties maldą” – Egėjo jūros salose rastus marmuro akmenukus sudėliojo spirale, kurioje kiekvienas akmenukas žymi vaikystėje išmoktos maldos „Tėve mūsų” žodžius. Šią pirmąją savo instaliaciją dailininkė vežiojosi su savimi, eksponuodama skirtingoje aplinkoje – harmoningose Egėjo jūros pakrantėse Graikijoje, prie Berlyno sienos, padalijusios Europą į priešingas stovyklas. Kūrybai ji rinkosi netradicines medžiagas, susijusias su žemės menu, pirminiais, gamtos elementais, daugiausia instaliacijų sukūrė su ugnies šviesa. Degančias lampadas, žvakes išdėliodavo įvairiomis konfigūracijomis, kurdama emociškai įtaigų lauką. Beveik visos E. Gapututės instaliacijos su ugnimi skirtos Antrojo pasaulinio karo atminimui: „Taikos šviesos” (LYC Museum and Art gallery, Kumbrija, 1981), „Tylus liudijimas”, prie Anhalterio stoties Vakarų Berlyne, 1984), „Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų atminimui” (Albion studijose Londone, 1985), “Pranašystė. Po 50 metų” (The Richard Demarco galerijoje Edinburge, 1989) ir kitos. Karo tema tapo centrine dailininkės kūryboje, asmeninė tragedija, artimųjų, tėvynės netektis išaugo į atminimą visų žuvusių, suluošintų, praradusių namus ir tikėjimą žmogumi.
1989 m. E. Gaputytei į rankas pateko rankraštis, įkvėpęs sukurti naują kūrinį. Tai tremtinės Dalios Grinkevičiūtės prisiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros”– santūrus, tačiau sukrečiantis pasakojimas apie 1941 m. sovietų trėmimus, nežmonišką gyvenimą ir mirtį Gulage. Gaputytė sukūrė instaliaciją „Už arktinio rato – Trofimovsko aukoms atminti”, parodytą britų dailininkių parodoje „Perėjimai” 1990 m. Kaiserslauterne (Vokietijoje). Minimalistinę instaliaciją sudaro mediniai kūgiai – jų akinantis baltumas, aštrios viršūnės, skaudus kompozicinis ritmas primena šaltą speigo ratą. Žmonės Vakaruose žinojo, kas buvo Antrasis pasaulinis karas, tačiau jie neįsivaizdavo, kas įvyko Lietuvoje jo metu ir po jo. Kaip rodo šiemet pažymėtos 60-osios karo metinės, vakariečiai ir dabar nesuvokia, kad karas Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje nesibaigė 1945 m. Elena savo instaliacijomis liudijo, kas čia vyko. Tas liudijimas buvo jos, kaip menininkės, misija, kuriai įgyvendinti ji pasirinko naujoviškas priemones, suderinusi rimtą turinį ir archaišką semantiką. Ji sumanė išleisti D. Grinkevičiūtės prisiminimus atskira knyga, iliustracijoms pasitelkusi instaliacijų nuotraukas. Knygą simboliškai pavadino „Susitaikymas”, akcentuodama krikščioniškąją susitaikymo ir atleidimo prasmę. Ji turėjo išeiti 1991 m. trėmimų 50-mečiui paminėti, tačiau dailininkė jos išleisti nebespėjo, 1991 m. mirė Londone. Jos sumanymą 2001 m. įgyvendino bičiuliai, išleidę kaip mažo tiražo knygos meno kūrinį. Leidinys pristato lietuvių Gulago golgotą anglų bei lietuvių kalbomis ir kartu atveria E. Gaputytės kūrybos kelią.
Ši Lietuvos dailės muziejaus surengta Elenos Gaputytės paroda pirmą kartą Lietuvoje nuosekliai pristato jos instaliacijas – unikalius kūrinius tiek to meto mūsų, tiek išeivių dailės kontekste.

Parodos organizacinis komitetas: dr. Laima Laučkaitė, dr. Rūta Pileckaitė, Saulius Valius, prof. Irena Veisaitė.
Parodos kuratorės: dr. Laima Laučkaitė, dr. Rūta Pileckaitė.
Ekspozicijos autorius Saulius Valius.
 
Katalogo sudarytoja ir teksto autorė dr. Laima Laučkaitė (Kultūros, filosofijos ir meno institutas).
Vertėja į anglų kalbą Agnė Narušytė.
Redaktoriai: Gediminas Mikelaitis, Simon Rees.
Dizainerė Laima Prišmontaitė.
Spausdino Adomo Jakšto spaustuvė.
Parodos organizatoriai dėkoja Elenos Gaputytės dukrai Rūtai Masteika, Diane Maclean, Alinai Slavinsky, Živilei Šlekytei-Stanton, Vilniaus dailės akademijai ir Šiuolaikinio meno centrui už pagalbą rengiant parodą. 
Parodą ir katalogą remia:
Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, ÜBERFAHRT e.V. fondas.

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.09.19