Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Lietuvos dailės muziejaus paroda
„Grafai Tiškevičiai Palangoje“

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53501, (8-460) 51319. Svetainė internete: http://www.pgm.lt 

Veikia nuo 2008 m. gegužės 16 d.

Virtualios parodos:

Palangos Tiškevičių parkas. Eduardo Fransua Andrė piešinys, XIX a. pab.

Puslapyje panaudotos archyvinės nuotraukos – iš Kretingos muziejaus rinkinių
 

Palangos grafai Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. KM GEK 17140

Grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Palangos kurorto sukūrimas

Palangos pajūriu pirmasis susidomėjo Juozapo sūnus Mykolas Tiškevičius (1761–1839). Vėliau Palangą valdė jo sūnus, Vokės ir Valažino dvarininkas Juozapas Tiškevičius (1805–1844). Jam mirus, pajūrio valdos šeimininku tapo jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Su juo susijęs Palangos kurorto atsiradimas:

šalia dvaro, kairiajame Rąžės krante, 1877–1880 m. pastatė Kurhauzą, kelias vilas, įrengė maudyklas, 1884–1888 m. pastatė prieplauką su 630 m ilgio jūros tiltu. Vilmiškėje atidarė plytinę. Iš Palangos į Liepoją grafo garlaivis „Phoenix“ („Feniksas“) plukdė plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos – vasarotojus ir maisto produktus.

Feliksas ir Antanina Tiškevičiai su kūdikiu Palangos rūmų vestibiulyje. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Palanga, XX a. pr. KM GEK 17160

Grafai Feliksas ir Antanina Tiškevičiai. Naujosios rezidencijos sukūrimas

Grafų Tiškevičių rezidenciją Palangoje sukūrė du žymūs Europoje architektai: rūmus – vokietis Francas Heinrichas Švechtenas (1841–1924) ir parką – prancūzas Eduardas Fransua Andrė (1840–1911). Palangos rūmai pastatyti 1897 m. Architektas suprojektavo simetrišką dviaukštį U raidės formos su dviem trumpais šoniniais sparnais pastatą, kurio priekinis fasadas atsiveria į šiaurę.

Parko kraštovaizdis sukurtas 1895–1899 m. Buvo suformuota parko plano struktūra, pasodinti medžiai ir krūmai, pastatyti mažosios architektūros įrengimai. Parko planą parengė ir įgyvendino tėvas ir sūnus Eduardas ir Renė Andrė pagal vadinamąją maišyto stiliaus schemą – le style mixte – kai aplink rūmus driekiasi suformuotas parkas, o jį juosia miškas.

 




 

Feliksas Tiškevičius.KMF GEK  17156

Antanina Sofija Loncka-Koržbok. . KM GEK 17161

Feliksas ir Antanina Tiškevičiai. Fotografas Josef Löwy. Viena, 1893 KM GEK 17157

Grafų vasaros Palangoje
 

Vaikai Tiškevičių parke, XX a. pr.  KM GEK 19390-13
Tiškevičių giminės ir draugų susibūrimas. KM GEK 17170 2
Išlikę nuotraukos, brėžiniai, dailės kūriniai atskleidžia aristokratų kultūrinės aplinkos grožį. Palangos Tiškevičių rezidencija ir ją supantis parkas yra Europos kultūros pavyzdys, kuriame darniai susisieja didingas rūmų pastatas ir jame sukauptos meno vertybės, rūmų gyvenimas ir puoselėjamos mecenavimo tradicijos, gamtinė aplinka su didžiųjų ir mažųjų parterių erdvėmis, terasų, tvenkinių, rožynų, alėjų, begalinių takų, pavėsinių ir grotos unikalia estetika. Rūmų meninę aplinką XX a. pr. yra atspindėjęs poetas Maironis poemoje „Znad Biruty“ („Nuo Birutės kalno“), šiais spektaklių aprašymais:
 
„Į vakarą rūmai a giorno nušvinta,
Atvyra plačiai įėjimas į salę,
Pjesikė svetainėje bus suvaidinta [...].
O rūmuose – teatras. Ten orios matronos
Susėdo su dukrom, skaisčiom tarsi rožės. [...].
Koncertas šis rūmuos su herbais ant sienų,
Po salės žibintais luomas rinktinis [...]“.

 

 

 

Tiškevičių dvare Palangoje. KM GEK 19390 25 Tiškevičių dvare Palangoje. KM GEK 17281 17 Tiškevičių dvare Palangoje. KM GEK 19390 26


Grafų Tiškevičių Palangos kurorto plėtros projektai

Grafai Tiškevičiai senajame žvejų miestelyje prie Baltijos jūros įkūrė europinės vertės aristokratišką rezidenciją ir išplėtojo Palangos kurortą, garsėjusį vertingais kultūros paminklais, įspūdinga gamta, prabangiu Kurhauzu, puošniomis vilomis, neogotikine bažnyčia, jūros tiltu ir romantiškais pasivaikščiojimų takais. Nors ne visi pajūrio gydyklos projektai buvo įgyvendinti, tačiau išlikę Palangos statiniai liudija apie vieną didingiausių ir originaliausių Lietuvos pajūrio planuotų kurortų.

Parodą remia AB „Lietuvos dujos“ http://www.dujos.lt/lt.php

Palangos parko projektas. Litografija. 1899 . Nuotrauka iš LDM archyvo Palangos Kurhauzo skaitykloje. KM GEK 20125

Feliksas ir Antanina Tiškevičiai. Fotografas Comm.-Rath Pilartz. Kisingenas XX a. pr. GEK-20108 / Feliksas and Antanina Tiškevičius. Photographer – Comm.-Rath Pilartz. Kisingenas, early 20th century. KM GEK 20108

Palangos grafas Juozapas Tiškevičius. KM GEK 17141 Sofija Tiškevičienė. KM GEK 20106 Iš kairės: Alfredas ir Antanina Tiškevičiai. 1920. Fotografas nežinomas. KM GEK 7281-18

Palangos grafų Tiškevičių dukros Marija ir Elena Klotilda su draugėmis KM GEK 17159

Sofija Tiškevičienė (~1839–1919) su anūkais rūmų vestibiulyje. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Palanga, 1907.  KM GEK 17171-3

Antanina Sofija Loncka-Koržbok. Fotografas Adele Perlamutter. Viena, apie 1890. KM GEK17162



Parodos sampratos autoriai:
Romualdas Budrys
Saulius Striuogaitis
 
Paroda parengta pagal
Romualdo Budrio, Juliaus Kanarsko tekstų publikacijas
 
Ekspozicijos dailininkė
Laima Prišmontaitė
 
Parodos kuratorius
Saulius Striuogaitis
 
Vertėjai:
Albina Danutė Strunga
Viktoras Katilius (poemos fragmentai / fragment of a poem)
 
Ikonografija:
Kretingos muziejus
Lietuvos centrinis valstybinis archyvas
Tado Grinevičiaus, Henriko Grinevičiaus kolekcijos savininko, rinkiniai
 
Grafiką sukūrė ir maketavo
Dizaino studija „Savas takas“ ir Ko
 
Spausdino
UAB „Scriptum“
 
Parodą remia
AB „Lietuvos dujos“

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.07