Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53 501, (8-460) 51 319. El. paštas gintaro.muziejus[at]takas.lt.
Svetainė internete:
http://www.pgm.lt 


PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ MOTYVAI LIETUVIŲ TAUTOSAKOJE, LITERATŪROJE, MUZIKOJE IR DAILĖJE

Albina Makūnaitė. „Martelė“.
Iš ciklo „Žalčio pasaka“. 1962.
Lietuvos dailės muziejus

2013 m. birželio 20 d. – rugpjūčio 1 d.

Tarmių metais nacionalinės programos „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ paroda „Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvai lietuvių tautosakoje, literatūroje, muzikoje ir dailėje“ skiriama Palangos įspūdingiausio meno kūrinio – Roberto Antinio skulptūros „Eglė žalčių karalienė“ sukūrimo 55-mečiui paminėti. Jau pusę amžiaus Palangos Botanikos parke stovinti skulptūra pasižymi ypatinga trauka. Profesorė Viktorija Daujotytė pastebi, kad tai yra unikaliausias atvejis – „meno žmoniškumo liudijimas, buvimo žmonėms, žmonių atsiliepimo-atsiliepdinėjimo“, kai karta po kartos išsaugo savaimingai susiklosčiusią tradiciją prieiti, pastovėti, nusifotografuoti prie skulptūros. Šį tautinį fenomeną atskleidžia paroda, kurioje, pasak jos kuratorės dr. Margaritos Matulytės, Lietuvos kultūros ir meno žmonės prabyla apie gyvybiškai svarbius tautos išlikimui dalykus – dvasinio pasaulio tęstinumą ir kalbos išsaugojimą.

Edukacinė ekspozicija nuosekliai veda tautosakoje, literatūroje, muzikoje ir dailėje įprasmintos atminties erdvėmis. Teminiame stende „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: paslaptingu kuždesiu seną seną legendą apsakys“ eksponuojamos kūrinio „Žalčio sonata“ reprodukcijos, kurias lydi filosofo Arvydo Šliogerio komentaras ir prisipažinimas, kad paveiksle pavaizduotas jo sielos likimas. Tema „Jonas Basanavičius: tauta turėtų atminti ir pažinti praėjusį laiką“ primena apie mūsų tautos patriarcho kryptingą ir ilgametį žodinio paveldo kaupimo darbą, kurį iliustruoja XX a. pradžios lietuviškuose kaimuose užrašytos Eglės pasakos rankraščiai iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos. Stende „Antanas Baranauskas: nuo miestelio miestelin, nuo sodžiaus sodžiun, nuo kiemo kieman“ poetas pristatomas ir kaip vienas pirmųjų Lietuvos tarmių tyrinėtojų, o jo garsiajame „Anykščių šilelyje“ atsekamus pasakos motyvus vaizdžiai papildo Petro Rauduvės grafika. Visiems nuo mokyklinio suolo žinomai Salomėjos Nėries poemai „Eglė žalčių karalienė“, kurios pirmasis leidimas 1940 m. buvo iliustruotas Pauliaus Augio-Augustinavičiaus medžio raižiniais, skirtas stendas „Salomėja Nėris: ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais“. Poetės lyrinius motyvus pratęsia grafinės kalbos originalumu ir emocine ekspresija išsiskiriantis lietuvių menininkės ciklas, publikuojamas temoje „Albina Makūnaitė: esam iš vieno krašto, kur graži gamta, rodos, pati dainuoja“. Ne mažiau svarbias archajines, mitologines refleksijas atspindi stendas „Petras Repšys: girdėjęs iš savo močiutės – kur baigias žemė, prasided didelis vanduo“. Skelbiami dailininko 1967 m. pagal pasaką „Eglė žalčių karalienė“ sukurti linoraižiniai. Dar viena literatūrinė stotis – „Vincas Mykolaitis Putinas: vėl žmogumi man pavirsti bus leista“. Rašytojo poemoje „Žilvinas ir Eglė“ slypinčiai egzistencinei dramai antrina grafikės Birutės Žilytės, bandančios „susitikti su paslaptinga nežinomybe, lyg atrakinti būties tikrovę“, kūriniai. Muzikinė niša parodoje užpildoma tema „Eduardas Balsys: amžina kova prieš skausmą ir kova už džiaugsmą“. Balete „Eglė žalčių karalienė“ pasakos išraiška įgauna ypatingą formą, juk, kaip pastebėjo muzikologė Ona Narbutienė, kompozitoriui jūros tema buvo ypač artima – vasaros atostogas jis visada praleisdavo tėvų namuose Palangoje.

Pažymint Tarmių metus, viena gražiausių ir mįslingiausių lietuvių pasakų parodoje sekama įvairiomis tarmėmis iš dvylikos Lietuvos vietovių. Leonardas Sauka, Norbertas Vėlius, Viktorija Daujotytė, Marta Juškaitė, Irena Žilienė ir kiti tautosakos tyrinėtojai 1961–2000 m. ekspedicijose užrašė mūsų senolių „iš lūpų į lūpas“ perduodamas pasakas. Varijuojantys folklore siužetai autentiška bei savita kalba pasakojami Astravo (Baltarusija), Varėnos, Kalvarijos, Šalčininkų, Anykščių, Molėtų, Rokiškio, Raseinių, Šiaulių, Kretingos, Telšių rajonų gyventojų.

Parodoje panaudoti rankraščiai ir garso įrašai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, kūrinių ir dokumentų reprodukcijos iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus.

Paramą parodai skyrė Palangos miesto savivaldybė.

Internetinė parodos versija

 

                   

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.09.23