Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53 501, (8-460) 51 319. El. paštas gintaro.muziejus[at]ldm.lt.
Svetainė internete:
http://www.pgm.lt 

 

GINTARO EKSPOZICIJA IR ISTORINIAI RŪMŲ INTERJERAI
 

Gintaro fragmentas.
 Andriaus Valužio nuotr.

Nuo pirmosios gintaro ekspozicijos 1963-iaisiais iki šiandien

Palangoje grafų Felikso Tiškevičiaus bei jo žmonos Antaninos Korzbok-Łąckos 1897 m. pastatytuose rūmuose, kuriuos XX a. viduryje nusiaubė nacių ir sovietų kariuomenės komendantūros, po karo buvo įkurti tarybinei Dailininkų sąjungai priklausantys Dailininkų kūrybos ir poilsio namai. Jų pirmojo aukšto dviejose salėse 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvo atidaryta pirmoji Gintaro muziejaus ekspozicija (96 kv. m.), kurią tąkart sukūrė Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas mokslui Romualdas Budrys, talkinant architektui Juliui Masalskiui. Joje lankytojams išmoningai ir patraukliai buvo parodyti 478 eksponatai. Sulaukta didžiulio visuomenės susidomėjimo – per pirmąjį mėnesį ekspoziciją aplankė per 25 tūkstančius žiūrovų. Todėl stengtasi muziejų išplėsti, parodant kuo daugiau ir įvairesnių eksponatų.

1965 m. ekspozicija buvo gerokai padidinta – 150 kv. m. plote parodyta 940 gintaro eksponatų. Iškėlus iš rūmų Dailininkų kūrybos ir poilsio namus, R. Budrys su konsultantais dr. Rimute Rimantiene ir dr. Vladu Katinu 1969 m. atidarė naujai išplėstą, moksliškai pertvarkytą gintaro ekspoziciją (750 kv. m. parodė 3 tūkst. eksponatų).

Nuo 1971 m. atnaujintuose ir muziejinei veiklai pritaikytuose Palangos gintaro muziejaus rūmuose šalia pastovios ekspozicijos buvo surengta kelios dešimtys gintarą naudojančių dailininkų personalinių parodų.

Nuo 1982 m. R. Budrys ir geologas dr. V. Katinas vykdė naujos – jau ketvirtosios – Gintaro muziejaus ekspozicijos parengiamuosius darbus, o 1986 m. vasaros pradžioje atidarė naująją Gintaro muziejaus ekspoziciją, kurioje per abu rūmų aukštus buvo parodyta 4,5 tūkst. eksponatų. Ši ekspozicija kelis kartus jos autoriaus – Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R. Budrio papildyta ir veikė iki šiol.

2011 metais Lietuvos dailės muziejus, įgyvendindamas projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir jų palaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“ (I eilės tvarkytos darbai), kuriam skirtas finansavimas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo programą, atidarė naują gintaro ekspoziciją rūmų antrame aukšte. Lankytojus džiugins dažais kvepiančios šviesios erdvės, atnaujinta parodos koncepcija, per 5 tūkstančius eksponatų rodomi naujose, patraukliose čekų įmonės „ING. Zdeněk Bláha“ pagamintose parodinėse vitrinose. Šeštosios ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys, moksliniai konsultantai prof. Sigitas Podėnas, prof. Adomas Butrimas, dr. Vladas Katinas.

UAB „Gintaro pasaulis“ gintaro salone lankytojai gali įsigyti moksliškai sertifikuotų Baltijos gintaro inkliuzų, dailininkų sukurtų dirbinių iš gintaro bei gintaro suvenyrų.

Lietuvos dailės muziejus Europos Sąjungos lėšomis 2013–2014 m. įgyvendina projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams (antras, baigiamasis, etapas)“. 2013 m. vasarą atidarytas naujas muziejaus įėjimas su lankytojų aptarnavimo erdve pastato cokoliniame aukšte.
 

Rūmų istorinių interjerų atkūrimas

Pasak ekspozicijos autoriaus R. Budrio, “po daugiau nei 100 metų rūmai vis dar stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Juk ją sukūrė du visuotinai pripažinti meistrai – parko kūrėjas Edouardas André (1840–1911) ir rūmų architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924). Siekiant atkurti rūmų autentiką, teko ieškoti patikimų šaltinių. Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko surasti Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz), kurį 2007 metų vasarą eksponavome Palangos gintaro muziejuje ir paskelbėme specialiame leidinyje. Išsamų Palangos vasaros rezidencijos apibūdinimą yra pateikusi lenkų architektūros istorikė Małgorzata Omiłanowska, kurį patvirtino ir vienas rūmuose ilgus metus dirbęs grafų Tiškevičių tarnautojas Konstantinas Kraucovas (1899–1972). Jis 1968 metų birželio 10 d. iš lėto eidamas per rūmus ypač sielojosi, kad didžiajame salone (Židinio menėje) nebėra puošnių baldų, žaliųjų užuolaidų, raudonajame salone, kur paprastai valgyti rinkdavosi visa grafų šeima, nebėra puošniųjų raudonmedžio baldų, o gretimoje didžiulėje pokylių salėje – indaujų, kuriose buvo sudėti herbais papuošti servizai, skirti „šešiasdešimčiai asabų“.

Iki šiol istorinę rūmų aplinką lankytojams primindavo tik koncertais garsėjanti Židinio menė, dabar atveriamos dar penkios salės: Didysis salonas (dar vadintas Raudonuoju), Grafienės buduaras, Mėlynoji svetainė, Grafo kabinetas, Mažoji svetainė (grafo priimamasis). Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII a. pab. – XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų. Interjerų ekspozicijos atkūrimo autorius – Romualdas Budrys.

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2013.07.05