Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų
kolekcijos paroda „Senoji Palanga“

2006 m. gegužės 12 d. – rugsėjo 30 d.

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53501, (8-460) 51319. El. p. vilija.pgm@takas.lt Svetainė internete: http://www.pgm.lt 

Souvenir de Polonga. Ankstyviausias žinomas Palangos atvirukas su 1899 m. liepos 22 d. įrašu. Palangos paplūdimys. XX a. pr. atvirukas. Išleido Paulina Mongirdaitė Rusijos – Prūsijos pasienis. XX a. pr. atvirukas. Išleido Paulina Mongirdaitė
Parodos anotacija
 
 Henrikas Grinevičius su žmona Kaze Palangoje 1982 m.

Henrikas Grinevičius su žmona Kaze Palangoje. 1982

Margarita Matulytė
 
Kolekcija atskleidžia subtilų ir, regis, eiliniam žiūrėtojui, o šiais laikais ir dažnam fotografuotojui neįprastą žvilgsnį į Palangą. Vaizdus kūrę senieji fotografai ne vieną dieną „jaukino“ sudėtingą ir gražų gamtos bei architektūros landšaftą. Gausiame rinkinyje atvaizduota visa Palanga, tiksliau – dvi Palangos viename praeities laike. Viena, apaugusi stereotipiniais įvaizdžiais, priklauso poilsiautojams, kita yra nesezoninė, kasdienė ir pažįstama tik palangiškiams. Kaip tik tokia Palanga rūpėjo vietiniam žandarui Nikitinskiui, kurio, kaip spėjama, užsakymu 1905–1907 m. ir buvo sudarytas keturiasdešimties fotografijų rinkinys Palanga (eksponuojama Židinio menėje). Visos fotografijos sukurtos „ne sezono“ metu ir ne per vienerius metus, tad nesudėtinga nuspėti jų autorystę, kuri priskiriama Paulinai Mongirdaitei. Originalių fotografijų išliko mažai, tačiau jos gausiai leisti atvirukai pasklido kolekcijose, o didžiausią ir išsamiausią surinko Henrikas Grinevičius.
Grinevičiaus Palangos rinkinį sudaro apie 900 iki Antrojo pasaulinio karo darytų fotografijų ir atvirukų, nemaža jų dalis išleista iki 1915 m. Ankstyviausias kolekcijoje, o kartu ir filokartijoje žinomas Palangos atvirukas yra Souvenir de Polonga su 1899 m. liepos 22 d. įrašu. Grinevičiaus kolekcija pristato ir kitus Palangos vaizdų leidėjus: Balį Stadzevičių, Swietlińskio leidyklą Vilniuje, Mickevičiaus knygyną Palangoje, Kunkio knygyną Klaipėdoje, Oną Vitkauskytę Kaune, Wierzbickio įmonę Varšuvoje bei kitus.
Tarpukariu gausiausiai Palangą fotografavo ir atvirukus leido antrasis miesto fotografas Ignas Stropus, čia apsigyvenęs 1921 m. Perpratęs savitą Palangos gamtovaizdį fotografas išraiškingai kūrė peizažus, ypač jūros. Jis išleido kelis plėšiamų atvirukų albumėlius, o 1936 m. Lietuvos Šaulių sąjungos Palangos būrio pastangomis pasirodė ir Stropaus fotografijų albumas Palanga. Jo fotografijų stilistika atitinka laiko „tautišką“ dvasią ir išreiškia atsinaujinančio krašto idilę – juk 1921 m. Lietuvai grąžinta Palanga su jau suformuotu kurorto įvaizdžiu tapo visų mėgiama poilsio ir pramogų vieta.
Grinevičiaus kolekcijos atvirukai irgi panašiai surūšiuoti – be akivaizdžios chronologinės sekos pastebimos aistringos pastangos ne tik surinkti visas Palangos „įžymybes“, bet atspindėti ir įmanomas jų variacijas. Todėl dešimtys Birutės koplyčių iš pradžių trikdo – tarsi tik filokartininkui turėtų būti įdomios leidinukų atmainos, tačiau apsipratus su margumynu, įvertini nepaprastą patirtį – juk čia pat gali stebėti architektūros ar aplinkos kaitą, sekti skirtingų fotografų įžvalgas ir naujų rakursų atradimus, o svarbiausia – panirti į legendą ir ja patikėti.
Patraukliausias atvirukų objektas – paplūdimys. Kai XX a. pradžioje atsirado poilsiautojams pritaikytos maudymosi kabinos, jos tuoj pat pasirodė ir Mongirdaitės fotografijose bei jų pagrindu išleistuose atvirukuose. Keliuose tilto, kuriuo vakarinė „promenada“ suteikdavo ne tik atgaivą, bet buvo viena smagiausių atrakcijų, vaizduose matyti nutiesti bėgiai – dar viena grafų išmonė. Tramvajus gabendavo į uostą plytas, o vasarą vežiodavo išlaidžius poilsiautojus.
Solidžiai atvirukuose atrodo Kurhauzas (jau ir jo nebeturim), nors pagal pramogų komplekso mastą (kavinė, skaitykla, biliardas, šokių vakarai, vėliau kazino ir net kinas) pirmasis kurorto restoranas-viešbutis galėjo provokuoti fotografus „didingo“ rakurso paieškai. Žinoma, ir kitos vilos, pensionai, gydyklos, gimnastikos salė, cukrainė traukė jų dėmesį – išsaugotas ne vienas atvirukas apie daugybę neišlikusių (ypač po gaisrų) pastatų, kuriuose virte virė gyvenimas.
Apie visa tai netektų kalbėti, o svarbiausia – vaizdžiai matyti ir džiaugtis senąja, jau niekad nepasikartosiančia Palanga, jeigu ne Henriko Grinevičiaus (1924–1998) apie keturiasdešimt metų trukęs fanatiškas kolekcionavimas. Vienas žymiausių kolekcininkų ir kraštotyrininkų, sukaupusių didžiausią Lietuvos miestų ir miestelių fotografijų bei atvirukų rinkinį, gimė Kėdainiuose, kur 1941 m. baigė gimnaziją, o po 1948 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos baigimo liko joje dėstyti ir iki mirties gyveno Kaune. Nuo jaunystės Grinevičius domėjosi istorija, skelbė kraštotyros straipsnius žurnaluose Mokslas ir gyvenimas, Kultūros barai. Kolekciją paveldėjo ir saugo jo sūnus Tadas Grinevičius, maloniai sutikęs pirmą kartą Palangos fotografijų ir atvirukų rinkinį pristatyti Palangos gintaro muziejuje rengiamoje parodoje. Tai antrasis Palangos grąžinimas Lietuvai, tik šį kartą istorinėje ir muziejinėje plotmėje.
 
  • Parodoje eksponuojami atvirukai (sąrašas) >
  • Parodoje eksponuojamų atvirukų pavyzdžiai >
  •  
     
     
     
    [Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
    [
    Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
    [
    Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
    [
    Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
     

    © Lietuvos dailės muziejus

      Tinklalapis atnaujintas 2011.10.07