Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53 501, (8-460) 51 319. El. paštas gintaro.muziejus[at]takas.lt.
Svetainė internete:
http://www.pgm.lt 


PALANGOS BIRUTĖS PARKE
M. PETRAUSKO IR G. LANSDBERGIO-ŽEMKALNIO PIRMOJI LIETUVIŠKA OPERA
„BIRUTĖ“

2013 m. liepos 6 d. 21 val.
Įėjimas laisvas

Vaidmenys ir atlikėjai:

Birutė, Palangos mergelė – ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)

Birutės broliai – AUDRIUS RUBEŽIUS (tenoras)

GIEDRIUS ŽALYS (baritonas)

Sundšteinas, kryžiuočių vadas – GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)

Lizdeika, krivių krivaitis – FERDINANDAS JAKŠYS (aktorius)

Palangos Tėvūnas, jos tėvas – VYTAUTAS ANUŽIS (aktorius)

Kęstutis, Žemaičių kunigaikštis – ALEKSAS KAZANAVIČIUS (aktorius)

Krivis – RAMUTIS RIMEIKIS (aktorius)

I vaidilutė – EDITA STUNDYTĖ (šokėja-aktorė)

II vaidilutė – GIEDRĖ SUBOTINAITĖ (šokėja-aktorė)

Žmonių minia (vaidilutės, karžygiai, laukininkai, pjovėjai) – Kauno valstybinio choro artistai
KAUNO SIMFONINIS ORKESTRAS


Vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO VASTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis

Režisierė BIRUTĖ MAR

Choreografė BIRUTĖ BANEVIČIŪTĖ

Kostiumų dailininkė INDRĖ PAČĖSAITĖ

Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS


"Ant marės krašto, Palangos miestelėj..."
Šiais žodžiais prasideda plačiai lietuviuose dainuojama žinoma istorinė Silvestro Valiūno daina „ Birutė“, kuri tapo lyg ir Palangos, Birutės tėviškės, himnu. Prasminga, kad Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine pirmoji opera atkeliauja į istorinę siužeto vietą.
M. Petrausko opera „Birutė“ – pirmasis lietuviškas šio žanro kūrinys. Jį kompozitorius rašė pagal G. Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Siužetu dramaturgas pasirinko žinomą istorinę legendą apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilę. Romantiškame melodramos tekste yra 1905–1907 m. aktualijų, atspindinčių revoliucines nuotaikas ir tikslus – nuversti carinę santvarką, siekti tautinės vienybės ir nepriklausomybės.

Opera buvo rašoma 1906 m. vasarą Pušynės dvare netoli Raseinių, nes kompozitorius buvo caro policijos persekiojamas už nelegalios literatūros slėpimą ir platinimą.

Operos „Birutė“ pagrindas – žinoma istorinė legenda apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje, jų meilę, atėjusi iš gilios enovės, XIX a. pradžioje atgimusi ir paplitusi per Silvestro Valiūno „Birutės dainą“.
„Birutės“ muzika nesudėtinga, tačiau nuoširdi, melodinga. M. Petrauskas necituoja lietuvių liaudies dainų bei folklorui būdingų intonacijų, bet jos dvasia lietuviška, sava. Vėliau kompozitorius rašė : „Kartais aš net pats stebiuosi, kaip jau tuomet aš galėjau rast tiek lietuviškų gijų“. 1 Lietuvių folkloro įtaka labiausiai pastebima II v. „Pabaigtuvių chore“.

Operos partitūra neišliko, o M. Petrausko parengtas bei 1928 m. JAV išleistas klavyras tebėra vienintelis šaltinis kūriniui pažinti. Kompozitorius įžangoje nurodo – „kaip jaunose dienose ją parašiau, tokią ją ir išleidžiu“.

„Birutės“ premjera įvyko 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija). Ši diena – lietuvių nacionalinės operos gimimo diena. Premjera pavyko, žiūrovų susirinko daug (atvažiavo ir Miko bei Kipro motina Juozapota Petrauskienė), palankių atsiliepimų paskelbė įvairiakalbė Vilniaus spauda. Pastatymą su „Vilniaus kanklių“ draugijos vaidintojais rengė G. Landsbergis-Žemkalnis, vargonininkas Antanas Kazėnas, kompozitoriaus brolis Kipras Petrauskas. Tačiau daugiausiai darbavosi Mikas Petrauskas, jis „pats mokė artistus, chorą, organizavo orkestrą, pats viskam vadovavo“.

Vėliau „Birutė“ buvo pastatyta Čikagoje, Brukline, Bostone ir kitur. Tačiau bene svarbiausias (po 1906 metų) istoriškai buvo Vilniuje surengtas pirmojo viešo Palangos vaidinimo dešimtmečio minėjimas 1909 metais, kai buvo suvaidinta „ Amerika pirtyje“ ir „ Birutė“.
Ir vėliau „Birutė“ nebuvo užmiršta: Vilniuje surengti jos pastatymo 50-mečio, 70-mečio minėjimai, 50-mečio proga Amerikos lietuviai ją transliavo per radiją.

Praėjus 100 metų – 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje vėl skambėjo M. Petrausko–G. Landsbergio-Žemkalnio „Birutė“ (orkestruota Teisučio Makačino). Viskas buvo kita – statytojai, atlikėjai, klausytojai, bet kaip ir prieš šimtą metų „vaidinimas praėjo pakiliai ir sėkmingai. Salė pilna žiūrovų, kurie daug plojo“. 3 Kaip anuomet, taip ir dabar visus vienijo džiaugsmas ir pasididžiavimas pirmąja lietuviška opera.

2007 m. vasarą „Birutė“ pakartota Pažaislio festivalio metu Žemaitkiemyje, o 2008 m. – Biržuose, visur sulaukdama gausaus klausytojų būrio ir palankaus jų vertinimo. 2008 metais visuomenei buvo pristatyta pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kompaktinė plokštelė.

Liepos 6 dieną, 21 val., Valstybės minėjimo proga, opera „Birutė“, prie Birutės kalno, Birutės parke. Simboliška. Didžiuokimės.

 

                   

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.06.28