Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

 

Į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią sugrįžta restauruotas didžiojo altoriaus paveikslas

2008 m. rugpjūčio 16 d. renginiai Palangos bažnyčioje

2008 m. metų rugpjūčio mėnesio pradžioje užbaigtas restauruoti Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“. Rugpjūčio 16 d. jis vėl sugrįžta į bažnyčią ir savo skleidžiama stebuklinga malonių šviesa toliau džiugins tikinčiuosius.

Rugpjūčio 16 d. (šeštadienį) Palangos miesto šventovėje (Vytauto g. 55) vyks renginiai, skirti paveikslo restauravimo užbaigimui:

14 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus XVII a. paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ ir jo aptaisų 2006–2008 m. tyrimų ir restauravimo darbų pristatymas:

* Regimantos Stankevičienės pranešimas „Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Jėzumi“ ikonografijos ir istorijos bruožai“.

* Palangos parapijos klebono dr. Algio Genučio, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, tapybos restauratorės Janinos Bilotienės komentarai apie paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ tyrimus ir restauravimą Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre.

15 val. Susikaupimo valandos prie restauruoto paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ (kūrinys bus rodomas be aptaiso).
17 val. sakralinės muzikos ir poezijos valanda „Ave Maria“.
Atlikėjai:
Regina Maciūtė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Gediminas Kviklys (vargonai), aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Skambės J. S. Bacho, W. A. Mozarto, A. Vivaldi, L. Luzzy, Fr. Schuberto, P. Mascagni muzika, Maironio, V. Mačernio, J. Vaičiūnaitės, Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos eilės.
19 val. Iškilmingos Šv. Mišios

Renginius organizuoja Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Lietuvos dailės muziejus.

LDM informacinis pranešimas [2008-08-13]
 
RESTAURUOTAS PAVEIKSLAS „ŠVČ. MERGELĖ MARIJA SU VAIKELIU“ SUGRĄŽINAMAS Į PALANGOS BAŽNYČIĄ
 
Informuojame, kad į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią šv. Roko atlaidams parvežamas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre restauruotas XVII a. nežinomo Lietuvos autoriaus didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“.  
 
RUGPJŪČIO 16 D., ŠEŠTADIENĮ, 14–18 VAL. ŠVENTOVĖJE (Vytauto g. 55) VYKS RENGINIAI PRIE RESTAURUOTO KŪRINIO: 14 val. paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ ir jo aptaisų 2006–2008 m. tyrimų ir restauravimo darbų pristatymas, 17 val. – sakralinės muzikos ir poezijos valanda „Ave Maria“.
Kūrinio tyrimus ir jo restauravimo sudėtingiausius darbus aptars dailės istorikė Regimanta Stankevičienė, kūrinio restauratorė Janina Bilotienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Palangos parapijos klebonas dr. Algis Genutis. Paveikslo sugrąžinimo į Palangos šventovę renginiuose bus pristatyta ir muziejaus išleista R. Stankevičienės studija, skirta kūrinio restauravimui, kurioje apibendrinti Palangos Madonos atvaizdo istoriniai, technologiniai tyrimai, restauravimo eiga ir rezultatai.
Sakralinės muzikos ir poezijos valandoje gražiausius įvairių epochų J. S. Bacho, W. A. Mozarto, A. Vivaldi, L. Luzzy, Fr. Schuberto, P. Mascagni kūrinius, skirtus Dievo Motinai, atliks Regina Maciūtė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Gediminas Kviklys (vargonai). Maironio, J. Vaičiūnaitės, Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos eilėraščius skaitys aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Renginius remia „Lietuvos dujos“.
 
***
Dailės istorikės R. Stankevičienės teigimu, Palangos bažnyčios paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ – meniškas, vienintelis Lietuvoje žinomas verkiančią Švč. Mergelę vaizduojantis sakralinės tapybos kūrinys, kuris nuo seno labai gerbiamas tikinčiųjų. Palangos bažnyčios dokumentuose šis paveikslas pirmą kartą paminėtas 1677 m. Jo užrašas nurodo, kad tai Bochnios (Lenkija) dominikonų bažnyčios (dabar yra Bochnios šv. Mikalojaus bažnyčioje) Švč. Mergelės paveikslo kopija. Malonėmis garsus ir kadaise stebuklingai kruvinomis ašaromis pravirkęs Bochnios paveikslas – buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje populiariausio Čenstakavos (Lenkija) Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, tik keliomis detalėmis besiskirianti nuo originalo. Dėl šio panašumo Palangos bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas XVIII–XX a. dokumentuose vadintas Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Prie jo buvo kabinamos padėkos aukos – votai. XVII a. 4 ketvirtyje Palangos paveikslas papuoštas Lietuvos auksakalio sukurtomis baroko stiliaus puošmenomis: karūnomis ir aptaisais. Manoma, kad apie 1646 m. šį Marijos atvaizdą ir Palangos bažnyčios didįjį altorių, varpą ir altariją dovanojo Palangos ir Plungės seniūnas Stanislovas Vaina su žmona Elžbieta Kiršenšteinaite-Vainiene. Apie 1767 m. Marijos paveikslas buvo perkeltas į naujos Palangos bažnyčios didįjį altorių, o vėliau, kartu su šiuo altoriumi, – į 1907 m. pastatytą šventovę. Nuo 1927 m. puošia dabartinį Palangos bažnyčios didįjį altorių. Kelis dešimtmečius (iki 2006 m.) vietoje senųjų aptaisų dalį paveikslo dengė nauji aliuminio skardos aptaisai.
Telšių vyskupo dr. Jono Borutos SJ ir Palangos parapijos klebono dr. Algio Genučio iniciatyva laiko, negandų ir kitų veiksnių pakeistas Palangos bažnyčios paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ bei bažnyčioje dalimis išlikę barokiniai jo aptaisai 2006–2008 m. restauruoti Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre ir atgavo savo autentišką vaizdą. Labai suniokotą, daugybę sykių grubiai atnaujintą, po 7–17 kartų pertapytą paveikslą kartu su pagalbininkais restauravo tapybos specialistė, aukščiausios kategorijos restauratorė Janina Bilotienė ir aukščiausios kategorijos metalo restauratorius Rimvydas Derkintis. Per trejus metus atlikus paveikslo tyrimus (fizikinius, cheminius, menotyrinius) ir nuvalius apnašas bei daugybę neprofesionalių pertapymų, nušvito verkiančios Madonos veidas. Iš 45-ių sudilusių ir sulūžinėjusių senųjų paveikslo aptaisų fragmentų pavyko restauruoti sidabro ir paauksuotąsias plokštes ir taip atkurti vertingos meistrystės darbinius.  
 
Apie restauruoto paveikslo pristatymo renginius informuoja renginių koordinatorė Danutė Mukienė (mob. tel. 8 687 47550).
 
Išsami renginių programa ir vaizdai – LDM svetainėje www.ldm.lt. Skyrelyje „Žiniasklaidai“ (NAUJIENŲ nuoroda meniu juostoje) žurnalistams spausdinimui įdėtos paveikslo ir jo restauratorės nuotraukos.
 
LDM Ryšių su visuomene centras
Tel. 212 08 41, 8 687 16739

Išsamiau apie paveikslo restauravimą, tyrimo rezultatus 

Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo tyrimų rezultatai buvo fiksuojami nuotraukose. D. Mukienės nuotraukaPalangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Prano Gudyno restauravimo centre pradėtas restauruoti 2006 m. vasarą Telšių vyskupo dr. Jono Borutos SJ ir Palangos klebono dr. Algio Genučio prašymu. Praėjusių metų vasarą, pažymint Palangos bažnyčios 100-metį, šis paveikslas laikinai buvo sugrąžintas į bažnyčią. Iki jubiliejaus buvo spėta atlikti tik paveikslo technologinius ir istorinius tyrimus, restauruoti aptaisais nepridengtas paveikslo vietas ir senuosius paveikslo aptaisus, tarp jų ir paauksuotas Švč. Mergelės Marijos ir Vaikelio karūnas.

Šie aptaisai buvo atkurti iš autentiškų aptaisų luženų, kurias pats vyskupas J. Boruta surado Palangos bažnyčioje ir, atsargiai jas surinkęs, suvyniojęs, atvežė restauratoriams. Pradėdami restauruoti aptaisus, tų didesnių ir mažesnių, stipriai deformuotų, drėgmės, laiko ir nešvarumų apgadintų sidabro skardos plokštelių restauratoriai suskaičiavo net 45. Jas iš naujo „sulipdyti“ į vientisą Švč. Mergelės Marijos ir Vaikelio apdarą su paauksuotomis karūnomis buvo patikėta LDM Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos metalo restauratoriui Rimvydui Derkinčiui.

Palangos paveikslą „Švč. Mergelė su Vaikeliu“ restauravo didžiausią patirtį Madonų restauravimo srityje Lietuvoje turinti LDM Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, kuri už nuopelnus restauruojant kultūros paveldo objektus 2007 m. buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Paveikslo istorinius tyrimus atliko Kultūros, filosofijos ir meno instituto bei Kultūros paveldo centro darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos doktorantė Regimanta Stankevičienė. Apibendrindama juos, R. Stankevičienė pažymi, kad „tyrimai parodė, jog Palangos bažnyčios paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“ – nežinomo dailininko XVII a. viduryje Lietuvoje (Žemaitijoje?) arba Lenkijoje nutapytas paveikslas (drobė, aliejus, 116 x 90). Tai meniškas, vienintelis Lietuvoje žinomas verkiančią Švč. Mergelę vaizduojantis sakralinės tapybos kūrinys, kuris nuo seno labai gerbiamas tikinčiųjų.

Palangos bažnyčios dokumentuose šis Švč. Mergelės Marijos paveikslas pirmą kartą paminėtas 1677 metais. Paveikslo užrašas nurodo, kad tai Bochnios (Pietų Lenkija) dominikonų bažnyčios (dabar yra Bochnios šv. Mikalojaus bažnyčioje) Švč. Mergelės paveikslo kopija. Malonėmis garsus ir kadaise stebuklingai kruvinomis ašaromis pravirkęs Bochnios paveikslas – buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje populiariausio Čenstakavos (Lenkija) Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija, tik keliomis detalėmis besiskirianti nuo originalo. Dėl šio panašumo Palangos bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas XVIII–XX a. dokumentuose vadintas Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Prie jo buvo kabinamos padėkos aukos – votai. XVII a. 4 ketvirtyje Palangos paveikslas buvo papuoštas Lietuvos auksakalio sukurtomis baroko stiliaus puošmenomis: karūnomis ir aptaisais. Manoma, kad šį Marijos atvaizdą apie 1646 m. dovanojo dar ir Palangos bažnyčios didįjį altorių, varpą ir altariją fundavęs Palangos ir Plungės seniūnas Stanislovas Vaina su žmona Elžbieta Kiršenšteinaite-Vainiene. Apie 1767 m. Marijos paveikslas buvo perkeltas į naujos Palangos bažnyčios didįjį altorių, o vėliau, kartu su šiuo altoriumi, – į 1907 m. pastatytą šventovę, nuo 1927 m. šis paveikslas puošia dabartinį Palangos bažnyčios didįjį altorių. Kelis dešimtmečius (iki 2006 m.) vietoje senųjų aptaisų dalį paveikslo dengė nauji aliuminio skardos aptaisai. “
Paveikslas ir jo aptaisai restauravimo metu atgavo savo autentišką vaizdą.

Paveikslo istoriniai, technologiniai tyrimai, restauravimo eiga ir rezultatai šią vasarą buvo apibendrinti R. Stankevičienės studijoje, kurią 2007 m. rugpjūčio pradžioje atskira knygute išleido Lietuvos dailės muziejus. Leidinys Palangos visuomenei taip pat bus pristatytas šių metų rugpjūčio 16 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Palangos Švč. Mergelės Marijos paveikslo tapybos restauratorė Janė Bilotienė 

restauratorė janė Bilotienė prie užbaigto restauruoti Palangoos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo. D. Mukienės nuotrauka40 metų Lietuvos dailės muziejuje restauratore dirbanti J. Bilotienė per paskutiniuosius 15 metų naujam gyvenimui prikėlė Vilniaus arkikatedroje saugomą Sapiegų Dievo Motinos paveikslą, stebuklais garsėjantį Vilniaus Aušros Vartų koplyčios paveikslą „Švč. Marija Gailestingumo Motina“, taip pat Žemaičių Kalvarijos bazilikos centrinio altoriaus paveikslą „Švč. Marija su Vaikeliu“, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikos didžiojo altoriaus paveikslą „Dievo Motina su Vaikeliu“ ir daugelį kitų vertingų, Lietuvos kultūros paveldo aukso fondui priskiriamų senosios tapybos kūrinių.

J. Bilotienė kartu su kitais restauratoriais pradėtą restauruoti Palangos bažnyčios centrinio altoriaus paveikslą praėjusią vasarą Palangos bažnyčios jubiliejaus dienomis pati atlydėjo į bažnyčią, o po iškilmių, šv. Roko atlaidų vėl priėmė į savo dirbtuves Vilniuje ir ilgus mėnesius prie jo kruopščiai dirbo, ne vieną kartą dar savo atradimais nustebinusi kolegas restauratorius ir menotyrininkus.

Per metus papildomai dar buvo atlikta daugybė paveikslo atskirų fragmentų cheminių tyrimų, LDM restauravimo tarybos (pirmininkas – LDM direktorius, Palangos garbės pilietis Romualdas Budrys) posėdžiuose ne kartą tartasi dėl įvairių klausimų, iškilusių kūrinio restauravimo metu. Į daugelį jų atsakymą, pasitelkus ilgametę restauratorės patirtį ir intuiciją, talentą, rasti teko pačiai J. Bilotienei. Anot LDM Prano Gudyno restauravimo centro vedėjos Jūratės Senvaitienės, „Lietuvoje yra daug gerų restauratorių. Janė Bilotienė – drąsiausia iš jų“. Ta jos drąsa – tai, intuityviai pajautus kūrinio didžiulę išliekamąją vertę, sugebėjimas nugalėti nepasitikėjimą. Tą nepasitikėjimą savo jėgomis  jaučia kiekvienas restauratorius, pradėdamas dirbti prie tokio sakralaus, visuomenei gerai žinomo kūrinio. J. Bilotienė dirba milimetras po milimetro skindamasi kelią link tikrojo paveikslo pažinimo ir jo pirmavaizdžio sugrąžinimo naujam gyvenimui. Tai pareikalauja didžiulės nervinės įtampos, mėnesių kruopštaus, alinančio darbo, kurio metu ji tarsi susigyvena su paveiksle atkuriamomis figūromis ir tarsi gyvas jas įsileidžia į savo gyvenimą ir mintis. Tie paveikslai tampa tarsi jos pačios vaikais, todėl kiekvienas išsiskyrimas su jais taip pat sudėtingas...

Kol yra bent vienas nežinomasis, J. Bilotienė, restauruodama kūrinius, atgalios negrįžta ir niekada neieško lengviausių kelių. Kiekvieną išlikusį kūrinio sluoksnelį ji išstudijuoja, atvėrusi jį, naujai kartu su kolegomis chemikais, kitų sričių specialistais restauratoriais įvertina ir taip, centimetras po centimetro, diena po dienos, kol pradeda ryškėti atskiri autentiško vaizdo fragmentai, kol jie susiveda į visumą ir sutvirtinti, atnaujinti vėl nušvinta savo pirmykšte šviesa. 

Visą tą laiką, kol Palangos bažnyčios paveikslą kruopščiai tyrinėjo ir jo pirmavaizdį stengėsi atkurti restauratoriai, Palangos bažnyčios altoriuje žmonės matė restauruojamo paveikslo kopiją. Vaizdas, kuris išryškėjo nuėmus daugelį autentiško paveikslo pertapymo sluoksnių (jų vietomis būta net iki 14), sutvirtinus išlikusias ir atkūrus sunykusias paveikslo pirmavaizdžio daleles, gerokai skiriasi nuo to, koks jis buvo iki paveikslo restauravimo. Tamsus, rūstus ir nebyliai į tolį žvelgęs paveikslas, prašviesėjo, nušvito naujomis spalvomis, Švč. Mergelės Marijos skleidžiama akių ir širdies šiluma.

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.07