Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Rūdninkų g. 8, LT-01135, Vilnius. Tel. (8-5) 2619854.
Tel./faksas (8-5) 2617941
 

  LLP-LdV-PRT-2011 LT-0274
Conceptionon of didactical guidelines for gold- and
Silversmith handcraft training in the field of restoration

Auksakalystės dirbinių konservavimas – tarptautinės problemos, tarptautiniai sprendimai

Leonardo da Vinci partnerysčių projekto „Juvelyrinių dirbinių restauratorių mokymo didaktinių gairių koncepcijos sukūrimas“ partnerių susitikimas 2011 m. Koblence (Vokietija)

Lietuvos muziejų rinkiniuose saugoma vertingų auksakalystės dirbinių, liudijančių šio meno ir amato istoriją ir atskleidžiančių LDK bei užsienio meistrų kūrybiškumą bei aukštą meistrystės lygį. Iš pirmo žvilgsnio juvelyrinių sidabro ir aukso dirbinių priežiūra neatrodo sudėtinga – lyg ir pakanka dirbinius nuvalyti, išblizginti ir kuo nors padengti.

Tačiau įdėmesnis žvilgsnis į auksakalystės kūrinius redaguoja tokį požiūrį ir atskleidžia visai ką kita. Tyrinėjant restauravimui pateiktus objektus paaiškėja, kad jie ne visada sukurti iš tauriųjų metalų, dažnai tai tik vario ar kokių kitokių pigesnių metalų lydinių dirbiniai, padengti storu sidabro ir aukso sluoksniu, kartais dar ir nikeliuoti, rečiau alavuoti. Nežinant objektų medžiagų cheminės sudėties lengva suklysti pasirenkant konservavimo priemones ir būdus. Kita vertus, metalų analizės rezultatai, jei jie yra išsamūs ir tikslūs, padeda nustatyti dirbinio sukūrimo laikotarpį, charakterizuoti jo atlikimo technologiją ir įvertinti kūrinio autentiškumą.

Koblenco (Vokietija) Amatų rūmų mokymo laboratorijoje

Šie klausimai ir problemos yra aktualios ne tik Lietuvoje, jos svarbios ir kitų šalių restauratoriams, juvelyrams, muziejinių bei asmeninių kolekcijų turėtojams. Todėl neatsitiktinai 2008 m. Koblenco (Vokietija) Amatų rūmai inicijavo tarptautinį bendradarbiavimą, kurio kontekste siekta išplėtoti auksakalystės mokymo programas restauravimo ir konservavimo srityje, pagrindinį dėmesį skiriant istorinių auksakalystės dirbinių technikų analizei bei jų rekonstrukcijai, konservavimo ir restauravimo metodų tyrimui ir įdiegimui. 2008–2010 m. Leonardo da Vinci partnerysčių projekte (LLP-LdV-PRT-2008-LT-0014) buvo pakviestos dalyvauti Vokietijos, Vengrijos, Čekijos, Bulgarijos ir Lietuvos institucijos, susijusios su auksakalystės dirbinių restauravimu, auksakalių mokymu bei jų kvalifikacijos kėlimu.

Partnerių susitikime P. Gudyno restauravimo centre Vilniuje tyrinėjant istorinius juvelyrinius dirbinius

Auksakalystės dirbinių restauravimo ir tyrimų programa apėmė dvi labai plačias, bet tarpusavyje glaudžiai susijusias temas – tai juvelyrinių dirbinių senųjų technikų studijos ir praktinis jų pakartojimas, konservavimo metodų tyrimai ir patikra, įvertinant, kurie iš šiandien naudojamų metodų yra veiksmingi ir saugūs. Veiksmingumą suprantame kaip defektų, nešvarumų, korozijos produktų pašalinimą ir tolimesnį irimo procesų sustabdymą; saugumą traktuojame kaip būtinybę, kad šių konservavimo procesų metu nepasikeistų dirbinių metalų struktūra ir lydinių cheminė sudėtis, t. y. tie svarbūs požymiai, kuriuos analizuojant gaunama objektyvi informacija apie dirbinio sukūrimo būdą, laiką, tuo metu naudotas metalų išgavimo ir apdirbimo technologijas, technikos išsivystymo lygį.

Vykdydami projektą nustatėme, kaip įvairios metalų valymo medžiagos ir procesai įtakoja vario, žalvario ir bronzos cheminę sudėtį, paviršiaus tekstūros pasikeitimus ir metalų korozinį atsparumą. Šį didelį eksperimentinį darbą atlikome kartu su Vallendaro (Vokietija) Marijonų vienuolyno restauravimo dirbtuvių (Goldschmiede & Kunstwerkstätteder Schönstätter Marienbrüder GmbH, Vallendar) specialistais, P. Gudyno restauravimo centro darbuotojais, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentais ir dėstytojais. Gautus rezultatus aptarėme šio projekto partnerių susitikimuose, tyrimų eigą referavome tarptautiniuose chemikų kongresuose Ravenoje (Italija, 2010) ir Vilniuje (2010), gautus duomenis detaliai studijavome Lietuvos restauratorių seminaruose; tyrimų medžiaga paskelbta specialiame projekto internetiniame puslapyje www.leonardo-project.de.

Sėkmingai įgyvendinus 2008–2010 m. Leonardo da Vinci partnerysčių projektą, buvo sudaryta programa antrajam etapui – dar vienam 2011–2013 m. Leonardo da Vinci partnerysčių projektui – „Juvelyrinių dirbinių restauratorių mokymo didaktinių gairių koncepcijos sukūrimas“– (Nr. LLP-LdV-PRT-2011-LT-0274). Pastarajame Leonardo da Vinci partnerysčių projekte dalyvių ratas išsiplėtė: tikrųjų partnerių teisėmis prisijungė Prancūzijos juvelyrai, o partnerių susitikimuose kaip svečiai nuolat dalyvauja Liuksemburgo ir Austrijos juvelyrinių dirbinių restauratoriai.

Antrajame projekto etape pirmiausia paruošėme išsamią literatūros apžvalgą tema „Nuo metalų rūdų iki lydinių“. Šio darbo tikslas – referuoti mokslines publikacijas, kuriose skelbiami tyrimų rezultatai, leidžiantys susieti istorinių dirbinių ir archeologinių radinių metalų lydinių cheminę sudėtį su metalo išgavimo iš rūdų ir rafinavimo metodais skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose. Antrasis stambus darbas – atlikome 13 istorinių liturginių indų, kuriuos pateikė Vallendaro Marijonų vienuolyno restauratoriai, metalų analizę XRF metodu. Apibendrinti šių tyrimų duomenys leido identifikuoti šių dirbinių technologiją, nustatyti vėlyvesnių restauracijų metu padarytus pakeitimus, patikslinti dirbinių sukūrimo datas. Dalis šių dirbinių buvo konservuota P. Gudyno restauravimo centre, po to atlikta pakartotina metalų lydinių XRF analizė, kuri parodė, kad panaudoti valymo būdai nepakeitė metalų lydinių cheminės sudėties.

Susitikimų metu projekto partneriai pateikė išsamias studijas apie istorines juvelyrinių metalų apdirbimo technikas ir dirbinių technologijas, naudotas Europos šalyse, buvo aptariami sudėtingi juvelyrinių dirbinių konservavimo ir restauravimo atvejai, nagrinėjamos bendrosios metodologinės restauravimo problemos, diskutuojama restauravimo etikos klausimais. Vykdant šį projektą paruošta juvelyrinių dirbinių restauratorių mokymo didaktinių gairių koncepcija, parengta specialioji metodinė studijų programa juvelyrinių dirbinių restauratoriaus specialybei.

Bendradarbiaujant su kolegomis buvo sprendžiamos ir kitos restauravimo problemos, pvz., istorinių gintaro dirbinių ir archeologinių radinių tyrimo ir konservavimo problemos; buvo nustatyta cheminė sudėtis paspalvintų metalo folijų, naudojamų juvelyrinių akmenų tekstūros išryškinimui. Pastarąjį klausimą iškėlė Perpignano (Prancūzija) Granatų instituto specialistai, kurių tikslas – restauruojant ar kuriant naujus juvelyrinius dirbinius su granatais naudoti istorines technikas ir tokias folijas.

Gautuosius rezultatus aptarėme ne tik šio projekto partnerių susitikimuose; tyrimų rezultatų pagrindu parengtus pranešimus pubkikavome tarptautiniuose chemikų kongresuose Vilniuje (2011) ir Stambule (Turkija, 2012), juvelyrinių dirbinių konservavimo ir restauravimo problemas gvildenome Lietuvos restauratorių seminaruose. Visi tyrimų duomenys paskelbti internetiniame puslapyje. www.leonardo-project.de.

Leonardo da Vinci projektai atvėrė galimybes specialistų mainams: Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre stažavosi Prahos Cheminės technologijos instituto magistrantas ir Turnovo dailės kolegijos dėstytojas Jiří Kmošek, kuris įsisavino gintaro konservavimo metodą. P. Gudyno restauravimo centro aukščiausios kvalifikacijos metalo restauratorius Rimvydas Derkintis stažavosi pas Marijonų vienuolyno restauravimo dirbtuvių vadovą, juvelyrą ir restauratorių Michaelį van Oyeną (Michael van Ooyen); stažuotės metu jis susipažino su šiose dirbtuvėse naudojamais restauravimo metodais ir ypač įdomiu seniausiu auksavimo metodu naudojant gyvsidabrio amalgamas.

2011–2013 m. Leonardo da Vinci partnerysčių projektas buvo vykdomas rengiant darbo susitikimus partnerių šalyse: Vokietijoje (2011), Lietuvoje (2012), Prancūzijoje (2012); dabar, gegužės mėnesį, partneriai susitiks Čekijoje.

Būtina pabrėžti, kad 2008–2010 m. ir 2011–2013 m. Leonardo da Vinci partnerysčių projektai buvo finansuojami iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Be to, visa sukurtoji medžiaga, paskelbta pranešimuose, publikacijose, leidiniuose ir internetiniuose puslapiuose atspindi tik tiriamąjį objektą – istorinių juvelyrinių dirbinių konservavimo ir restauravimo problemas, jų sprendimą bei restauratorių mokymo kokybės tobulinimą – todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį medžiagoje pateikiamos informacijos naudojimą.

Prof. dr. Jūratė Senvaitienė ir Janina Lukšėnienė,
Restauravimo technologijų ekspertės

Nuotraukos iš LDM Prano Gudyno restauravimo centro archyvo

 

 
 
 
[[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2013.05.09