Adresas:
Rūdninkų g. 8, LT-01135, Vilnius. Tel.
(8-5) 2619854.
Tel./faksas (8-5) 2617941
 |
|
LLP-LdV-PRT-2011 LT-0274
Conceptionon of didactical guidelines for
gold- and
Silversmith handcraft training in the field
of restoration |
Auksakalystės dirbinių konservavimas tarptautinės problemos, tarptautiniai sprendimai
 |
Leonardo da Vinci partnerysčių projekto Juvelyrinių dirbinių restauratorių mokymo didaktinių gairių koncepcijos sukūrimas partnerių susitikimas 2011 m. Koblence (Vokietija) |
Lietuvos muziejų
rinkiniuose saugoma vertingų auksakalystės dirbinių,
liudijančių šio meno ir amato istoriją ir
atskleidžiančių LDK bei užsienio meistrų kūrybiškumą
bei aukštą meistrystės lygį. Iš pirmo žvilgsnio
juvelyrinių sidabro ir aukso dirbinių priežiūra
neatrodo sudėtinga lyg ir pakanka dirbinius
nuvalyti, išblizginti ir kuo nors padengti.
Tačiau įdėmesnis
žvilgsnis į auksakalystės kūrinius redaguoja tokį
požiūrį ir atskleidžia visai ką kita. Tyrinėjant
restauravimui pateiktus objektus paaiškėja, kad jie
ne visada sukurti iš tauriųjų metalų, dažnai tai tik
vario ar kokių kitokių pigesnių metalų lydinių
dirbiniai, padengti storu sidabro ir aukso
sluoksniu, kartais dar ir nikeliuoti, rečiau
alavuoti. Nežinant objektų medžiagų cheminės
sudėties lengva suklysti pasirenkant konservavimo
priemones ir būdus. Kita vertus, metalų analizės
rezultatai, jei jie yra išsamūs ir tikslūs, padeda
nustatyti dirbinio sukūrimo laikotarpį,
charakterizuoti jo atlikimo technologiją ir
įvertinti kūrinio autentiškumą.
 |
Koblenco (Vokietija) Amatų rūmų mokymo laboratorijoje |
Šie klausimai ir
problemos yra aktualios ne tik Lietuvoje, jos
svarbios ir kitų šalių restauratoriams, juvelyrams,
muziejinių bei asmeninių kolekcijų turėtojams. Todėl
neatsitiktinai 2008 m. Koblenco (Vokietija) Amatų
rūmai inicijavo tarptautinį bendradarbiavimą, kurio
kontekste siekta išplėtoti auksakalystės mokymo
programas restauravimo ir konservavimo srityje,
pagrindinį dėmesį skiriant istorinių auksakalystės
dirbinių technikų analizei bei jų rekonstrukcijai,
konservavimo ir restauravimo metodų tyrimui ir
įdiegimui. 20082010 m. Leonardo da Vinci
partnerysčių projekte (LLP-LdV-PRT-2008-LT-0014)
buvo pakviestos dalyvauti Vokietijos, Vengrijos,
Čekijos, Bulgarijos ir Lietuvos institucijos,
susijusios su auksakalystės dirbinių restauravimu,
auksakalių mokymu bei jų kvalifikacijos kėlimu.
 |
Partnerių susitikime P. Gudyno restauravimo centre Vilniuje tyrinėjant istorinius juvelyrinius dirbinius |
Auksakalystės
dirbinių restauravimo ir tyrimų programa apėmė dvi
labai plačias, bet tarpusavyje glaudžiai susijusias
temas tai juvelyrinių dirbinių senųjų technikų
studijos ir praktinis jų pakartojimas, konservavimo
metodų tyrimai ir patikra, įvertinant, kurie iš
šiandien naudojamų metodų yra veiksmingi ir saugūs.
Veiksmingumą suprantame kaip defektų, nešvarumų,
korozijos produktų pašalinimą ir tolimesnį irimo
procesų sustabdymą; saugumą traktuojame kaip
būtinybę, kad šių konservavimo procesų metu
nepasikeistų dirbinių metalų struktūra ir lydinių
cheminė sudėtis, t. y. tie svarbūs požymiai, kuriuos
analizuojant gaunama objektyvi informacija apie
dirbinio sukūrimo būdą, laiką, tuo metu naudotas
metalų išgavimo ir apdirbimo technologijas,
technikos išsivystymo lygį.
Vykdydami projektą
nustatėme, kaip įvairios metalų valymo medžiagos ir
procesai įtakoja vario, žalvario ir bronzos cheminę
sudėtį, paviršiaus tekstūros pasikeitimus ir metalų
korozinį atsparumą. Šį didelį eksperimentinį darbą
atlikome kartu su Vallendaro (Vokietija) Marijonų
vienuolyno restauravimo dirbtuvių (Goldschmiede &
Kunstwerkstätteder Schönstätter Marienbrüder GmbH,
Vallendar) specialistais, P. Gudyno restauravimo
centro darbuotojais, Vilniaus universiteto Chemijos
fakulteto studentais ir dėstytojais. Gautus
rezultatus aptarėme šio projekto partnerių
susitikimuose, tyrimų eigą referavome
tarptautiniuose chemikų kongresuose Ravenoje
(Italija, 2010) ir Vilniuje (2010), gautus duomenis
detaliai studijavome Lietuvos restauratorių
seminaruose; tyrimų medžiaga paskelbta specialiame
projekto internetiniame puslapyje
www.leonardo-project.de.
Sėkmingai
įgyvendinus 20082010 m. Leonardo da Vinci
partnerysčių projektą, buvo sudaryta programa
antrajam etapui dar vienam 20112013 m. Leonardo
da Vinci partnerysčių projektui Juvelyrinių
dirbinių restauratorių mokymo didaktinių gairių
koncepcijos sukūrimas (Nr.
LLP-LdV-PRT-2011-LT-0274). Pastarajame Leonardo da
Vinci partnerysčių projekte dalyvių ratas išsiplėtė:
tikrųjų partnerių teisėmis prisijungė Prancūzijos
juvelyrai, o partnerių susitikimuose kaip svečiai
nuolat dalyvauja Liuksemburgo ir Austrijos
juvelyrinių dirbinių restauratoriai.
Antrajame projekto
etape pirmiausia paruošėme išsamią literatūros
apžvalgą tema Nuo metalų rūdų iki lydinių. Šio
darbo tikslas referuoti mokslines publikacijas,
kuriose skelbiami tyrimų rezultatai, leidžiantys
susieti istorinių dirbinių ir archeologinių radinių
metalų lydinių cheminę sudėtį su metalo išgavimo iš
rūdų ir rafinavimo metodais skirtinguose
istoriniuose laikotarpiuose. Antrasis stambus darbas
atlikome 13 istorinių liturginių indų, kuriuos
pateikė Vallendaro Marijonų vienuolyno
restauratoriai, metalų analizę XRF metodu.
Apibendrinti šių tyrimų duomenys leido identifikuoti
šių dirbinių technologiją, nustatyti vėlyvesnių
restauracijų metu padarytus pakeitimus, patikslinti
dirbinių sukūrimo datas. Dalis šių dirbinių buvo
konservuota P. Gudyno restauravimo centre, po to
atlikta pakartotina metalų lydinių XRF analizė, kuri
parodė, kad panaudoti valymo būdai nepakeitė metalų
lydinių cheminės sudėties.
Susitikimų metu
projekto partneriai pateikė išsamias studijas apie
istorines juvelyrinių metalų apdirbimo technikas ir
dirbinių technologijas, naudotas Europos šalyse,
buvo aptariami sudėtingi juvelyrinių dirbinių
konservavimo ir restauravimo atvejai, nagrinėjamos
bendrosios metodologinės restauravimo problemos,
diskutuojama restauravimo etikos klausimais. Vykdant
šį projektą paruošta juvelyrinių dirbinių
restauratorių mokymo didaktinių gairių koncepcija,
parengta specialioji metodinė studijų programa
juvelyrinių dirbinių restauratoriaus specialybei.
Bendradarbiaujant
su kolegomis buvo sprendžiamos ir kitos restauravimo
problemos, pvz., istorinių gintaro dirbinių ir
archeologinių radinių tyrimo ir konservavimo
problemos; buvo nustatyta cheminė sudėtis
paspalvintų metalo folijų, naudojamų juvelyrinių
akmenų tekstūros išryškinimui. Pastarąjį klausimą
iškėlė Perpignano (Prancūzija) Granatų instituto
specialistai, kurių tikslas restauruojant ar
kuriant naujus juvelyrinius dirbinius su granatais
naudoti istorines technikas ir tokias folijas.
Gautuosius
rezultatus aptarėme ne tik šio projekto partnerių
susitikimuose; tyrimų rezultatų pagrindu parengtus
pranešimus pubkikavome tarptautiniuose chemikų
kongresuose Vilniuje (2011) ir Stambule (Turkija,
2012), juvelyrinių dirbinių konservavimo ir
restauravimo problemas gvildenome Lietuvos
restauratorių seminaruose. Visi tyrimų duomenys
paskelbti internetiniame puslapyje.
www.leonardo-project.de.
Leonardo da Vinci
projektai atvėrė galimybes specialistų mainams:
Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo
centre stažavosi Prahos Cheminės technologijos
instituto magistrantas ir Turnovo dailės kolegijos
dėstytojas Jiří Kmošek, kuris įsisavino gintaro
konservavimo metodą. P. Gudyno restauravimo centro
aukščiausios kvalifikacijos metalo restauratorius
Rimvydas Derkintis stažavosi pas Marijonų vienuolyno
restauravimo dirbtuvių vadovą, juvelyrą ir
restauratorių Michaelį van Oyeną (Michael van
Ooyen); stažuotės metu jis susipažino su šiose
dirbtuvėse naudojamais restauravimo metodais ir ypač
įdomiu seniausiu auksavimo metodu naudojant
gyvsidabrio amalgamas.
20112013 m.
Leonardo da Vinci partnerysčių
projektas buvo vykdomas rengiant darbo susitikimus
partnerių šalyse: Vokietijoje (2011), Lietuvoje
(2012), Prancūzijoje (2012); dabar, gegužės mėnesį,
partneriai susitiks Čekijoje.
Būtina pabrėžti,
kad 20082010 m. ir 20112013 m. Leonardo da Vinci
partnerysčių projektai buvo finansuojami iš Mokymosi
visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje
administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Be to,
visa sukurtoji medžiaga, paskelbta pranešimuose,
publikacijose, leidiniuose ir internetiniuose
puslapiuose atspindi tik tiriamąjį objektą
istorinių juvelyrinių dirbinių konservavimo ir
restauravimo problemas, jų sprendimą bei
restauratorių mokymo kokybės tobulinimą todėl
Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija
negali būti laikomi atsakingais už bet kokį
medžiagoje pateikiamos informacijos naudojimą.
Prof. dr. Jūratė
Senvaitienė ir Janina Lukšėnienė,
Restauravimo technologijų ekspertės
Nuotraukos iš LDM
Prano Gudyno restauravimo centro archyvo |