English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią
 

Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt


PARODA „Paskutinis taikos pavasaris“
Parodos „Kuršių Nerija moksle ir mene“ (Karaliaučius, 1914) šimtmečiui

2014 m. rugsėjo 5 d. – gruodžio 31 d.


Paroda „Paskutinis taikos pavasaris“ veikia Prano Domšaičio galerijoje kaip integrali parodos „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“ dalis. Minint pirmosios Kuršių nerijai skirtos parodos šimtmetį ir pasitelkiant veikiančios ekspozicijos autorius ir kūrinius, atkurtas menamas istorinės parodos fragmentas.

Ana Michelau (1872–1931)
Kurėnas Nidos pakrantėje
Popierius, akvarelė, 22x28
A. Popovo rinkinys, Nr. 315


Žvelgiant iš jau kunkuliuojančio Europos centro į tolimą jos pakraštį, Rytų Prūsiją, kurią lemtingų politinių įvykių atgarsiai pasiekdavo su pavėlavimu, pirmasis 1914-ųjų pusmetis atsiveria svarbiu dailės gyvenimo įvykiu. 1914 m. gegužės 1 d. Karaliaučiuje buvo atidaryta paroda „Kuršių nerija moksle ir mene“, dar vadinta „Nerijos vaizdų paroda Meno galerijoje“.

Parodą organizavo Karaliaučiaus meno sąjunga ir visuotinės vokiečių draugijos menui ir mokslui „Getės sąjunga“ Karaliaučiaus skyrius, rengimui talkino Bernhardo Teichmanno meno salonas.
Parodos metu surinktos lėšos buvo skirtos nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žvejams ir jų šeimoms.

Pranešimus apie Kuršių nerijos istoriją, gamtą, žmones, dailę parodos atidarymo metu skaitė Karaliaučiaus universiteto profesorius, kalbininkas ir archeologas Adalbertas Bezzenbergeris, architektas, Rytų Prūsijos provincijos paminklų konservatorius Richardas Jepsenas Dethlefsenas (jo fotografijos ir piešiniai eksponuoti parodoje), literatas Walteris Heymannas, ornitologas Johanessas Thienemannas. Parodos katalogo įvadinį žodį parašė meno istorikas ir žurnalistas Ludwigas Goldsteinas, Karaliaučiaus „Goethe-Bund“ pirmininkas, o epigrafu buvo pasirinktas W. Heymanno eilėraštis „Prie marių“ iš 1909 m. išleistos autorių išgarsinusios poezijos rinktinės „Nerijos vaizdai“.

Didžiausia kūrinių dalis parodoje buvo Kuršių nerijos – nuo Juodkrantės iki Šarkuvos (Sarkau, dab. Lesnojus) – peizažai, eksponuota keliolika figūrinių kompozicijų, portretų, dvi bronzinės briedžių skulptūros. Įspūdį darė stilistinė parodos įvairovė – nuo realizmo, vėlyvojo impresionizmo iki ekspresionizmo.

Paroda, turėjusi didžiulį pasisekimą ir sulaukusi palankių atsiliepimų spaudoje, buvo svarbi dviem aspektais. Ji apibendrino beveik 7 dešimtmečių Kuršių nerijos vaizdavimo Rytų Prūsijos dailininkų kūriniuose raidą, taip pat  ir ankstyvąjį Nidos dailininkų kolonijos etapą.

Tapusi reikšmingiausiu paskutinio taikos pavasario kultūros gyvenimo įvykiu Rytų Prūsijoje, paroda yra verta platesnio aptarimo. Joje dalyvavo 32 dailininkai, 5 fotografai ir fotografijos studija. Erdviose ir moderniose, tik prieš metus prie Vrangelio bokšto atidarytos Meno galerijos (arch. Friedrichas Lahrsas) salėse buvo eksponuojamas, remiantis katalogu, 191 kūrinys: tapybos, grafikos, skulptūros darbai, meninės, dokumentinės fotografijos. Tačiau eksponatų būta daugiau, per 230 vienetų: vienu katalogo numeriu pažymėti Maxo Pechsteino 33 medžio raižiniai, kaip ir R. H. Dethlefseno nuotraukos ir piešiniai ar fotostudijos „Gottheil&Sohn“ nuotraukos.

A. Popovo rinkinyje atstovaujama 15 iš 32 istorinėje parodoje dalyvavusių dailininkų kūryba, bet jame nėra kūrinių, kurie buvo eksponuoti 1914 m. parodoje.  Todėl buvo pasitelkti parodoje „Nuostabioji žemė“ eksponuojamų 12 dalyvių: Eduardo Andersono, Ernsto Bischoff-Culmo, Emilio Doerstlingo, Wilhelmo Eisenblätterio, Rudi Hammerio, Hanso Kallmeyerio, Annos Michelau, Helene Neumann, Maxo Pechsteino, Otto Schwarzo, Danielio Staschuso ir Heinricho Wolffo kūriniai. Pažymėti papildomomis etiketėmis, jie tapo integruotos parodos „Paskutinis taikos pavasaris“ eksponatais. Lankytojams parengta išsami informacija apie 1914 m. parodą, o ekspozicijos schema padeda surasti jos dalyvius.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo vos trys mėnesiai po parodos „Kuršių nerija moksle ir mene“ atidarymo. Dailės kūriniuose karo motyvai išyškėjo kiek vėliau
– dailininkams reikėjo laiko suvokti ir vaizdais perteikti dramą, kuri beveik penkerius metus vyko Europos scenoje. Karas keitė visų žmonių likimus. Nemaža dailininkų buvo mobilizuoti ar savanoriavo. Du 1914 m. parodos dalyviai, E. Bischoff-Culmas ir Hansas Beppo-Borschke žuvo frontuose, taip pat ir W. Heymannas, poetas ir ekspresionistų gerbėjas, monografijos apie M. Pechsteiną (išleista po mirties 1916 Miunchene), autorius. Likus keturioms dienoms iki žūties atakoje prie Soissons, jis rašė žmonai, dailininkei Maria Heymann-Perk, taip pat 1914 m. parodos dalyvei: „Mirti – kaip gaila dešimties neparašytų knygų“.

1925 m. Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojas, tapytojas Ernstas Mollenhaueris Nidoje, ant Blode‘s kalvos, pastatė paminklą Pirmajame pasauliniame kare kritusiems menininkams – paprastą, smaluotą ąžuolo kamieną su „Nidos mėlyna“ vadinamos spalvos juosta aplink, kurioje užrašė trijų menininkų vardus.

Paroda „Paskutinis taikos pavasaris veiks iki metų pabaigos.
 


Ernst Bischoff-Culm (1870–1917). Mergaitės.
Popierius, spalvotas medžio raižinys, 15x19
A. Popovo rinkinys, Nr. 91

 

Ernst Bischoff-Culm (1870–1917), Skaitymo valandėlė. Nida.
Drobė, aliejus, 88x78
A. Popovo rinkinys, Nr. 632
 

Hans Julius Bernhard Kallmeyer (1882–1961). Briedžiai pievoje.
Drobė, aliejus, 48x59

A. Popovo rinkinys, Nr. 20

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus. ISSN 1648-8881

  Tinklalapis atnaujintas 2014.09.05